Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Vildai Verikaitei, Aurelijai Genienei, Salomėjai Muralienei, Ramintai Vainaitei, Ernestai Rakūnaitei, Kristinai Matkevičienei, Rolandai Bučmienei, Vitai Padriezaitei,

dalyvaujant kaltinamajam, o pagal priešpriešinį skundą nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui G. J., jo gynėjui advokatui Ričardui Lilui,

nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui, o pagal priešpriešinį skundą kaltinamajam M. B., jo gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Pūžaičiui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

G. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro 2 kurso moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. J. 2013 m. vasario 3 d., apie 02.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vieną kartą kumščiu smogė M. B. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje bei kairės akies vokuose, tokiu būdu, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. J. priešpriešiniu skundu kaltino M. B. ir A. B. tuo, kad jie 2013 m. vasario 3 d., apie 02.30 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jį stumdė, dėl ko jis nugriuvo, griūdamas trenkė galvą į koklinę krosnį ir smarkiai užsigavo galvą, nuo smūgio į veidą buvo sugadintas metalo keramikos dantų vainikėlis, jam pargriuvus M. B. įkando jam į pirštą, o A. B. kelis kartus mėgino įkasti jam į lytinius organus bei plūdo jį necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu sukeldami G. J. fizinį skausmą ir padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis, o pagal priešpriešinį skundą nukentėjusysis, G. J. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis su A. B. apie tris metus gyveno kaip šeima, susilaukė sūnaus A. B., M. B. yra A. B. sūnus, jis gyveno kartu su jais. Parodė, kad 2013 m. vasario 2 d. jis su sūnumi A. nuėjo miegoti apie 22 val., o apie 24 – 24.30 val. A. B. grįžo po darbo į namus. Nurodė, kad tuo metu jie jau konfliktuodavo ir gyveno atskiruose kambariuose. Jis girdėjo, kaip M. B. pasakė savo motinai A. J., kad nupirko butelį pigaus brendžio, o A. B. pasigyrė, kad darbe su kolegomis išgėrė butelį šampano. Mano, kad jie gėrė brendį, kadangi pro plonas sienas buvo girdėti, kaip jie kalbėjo, kad brendis skanus. Mano, kad jie išgėrė visą butelį brendžio ir užmigo. Jiems nutilus užmigo ir jis. Apie 2 valandą nakties jis pabudo ir išgirdo kad veikia televizorius. Jis priėjo prie jų kambario durų, garsiai paklausė, ar jie miega. Jiems neatsiliepus, jis atidarė duris, priėjo prie miegančio M. B., jį pajudino ir pasakė, kad šis išjungtų televizorių, šis atsibudęs pasakė, kad jis žiūri televizorių. Tuo metu atsibudo A. B.. Ji pradėjo jį plūsti, M. B. taip pat jį plūdo, sakė, kad jis blogas ir tinginys, pasakė: “varyk tu iš čia, čia ne tavo kambarys“. Tada jis išėjo į lauką ir išjungė name elektrą. Grįžęs užsirakino savo kambaryje ir atsigulė miegoti. Po maždaug 10 minučių jis išgirdo beldimą į sieną ir baisų triukšmą. Jis sakė jiems baigti triukšmauti, tačiau jie abu daužė į sieną ir sakė atiduoti jiems vaiką. Po kelių minučių jie atbėgo prie jo durų, pamatė, kaip M. B. išmušė vietoje stiklo į duris įstatytą fanierą, įkišęs ranką pro kiaurymę atrakino jo kambario duris, abu įsiveržė į jo kambarį, A. B. pareikalavimo atiduoti vaiką. Jis sakė, kad vaikas miega ir kad jie leistų vaikui miegoti, kadangi, kada A. B. dirba, sūnus A. miega pas jį. Tada M. B. smogė jam kumščiu apie 10 smūgių, iš jų 7 – 8 kartus smogė kumščiu jam į veidą ir 2 – 3 kartus kumščiu smogė jam į kitas kūno vietas. M. sudavė vieną stiprų smūgį į veidą, nuo kurio jis atsitrenkė į krosnį galva ir pargriuvo. Tada A. B. sudavė jam apie 5 kartus kumščiu į veidą ir apie 5 kartus kumščiu į krūtinę, po to pagriebė medines lysteles, kuriomis buvo prikalta faniera, ir jomis mušė jį. Tada jie abu spardė jį, A. B. norėjo įkasti jam į lyties organus, o M. B. įkando jam į pirštą. Tuo metu atsibudęs vaikas ėmė klykti, išsiropštė iš lovos. Tada M. B. pagriebė vaiką ir išsinešė į savo kambarį, išbėgo ir A. B.. Jis iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams A. B. priėjo prie patrulių ir pareiškė, kad jis, tai yra G. J., ją sumušė, M. tuo metu gulėjo lovoje. 2013 m. vasario 21 d. A. B. su abiem vaikais iš jo namų pabėgo, kadangi jis neleido M. B. gyventi jo namuose. Įvykio metu jam buvo padaryti sužalojimai veide, kojose, sužalojimai ir kraujosruvos lūpų vidiniame paviršiuje, buvo sulaužytas dantų protezas, numušti keraminiai dantų dangalai. Dantų protezą jam sutaisė. Prašo pripažinti kaltais M. B. ir A. B., paskirti jiems bausmes, prašo priteisti iš kaltinamųjų M. B. ir A. B. 30,0,0 litų už sulaužytas vidaus duris, 50,00 litų už sulaužytą vaiko lovelę, 4 400,00 litų už būsimą naujų keraminių dantų dangų ir vainikėlių padarymą, viso prašo priteisti 4 480,00 litų turtinės žalos ir po 5 000,00 litų neturtinės žalos iš kiekvieno, kadangi jis patyrė skausmą, stresą, keturis metus išlaikė visą šeimą. Nors taikinamojo posėdžio metu jis pripažino, kad jis gindamasis smogė M. B. savigynos tikslais, tačiau bylos nagrinėjimo metu jau nurodė, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė, nei M. B. nei A. B. tyčia nemušė, todėl prašo jį išteisinti.

Nukentėjusysis, o pagal priešpriešinį skundą kaltinamasis, M. B. nurodė, kad G. J. yra buvęs jo mamos A. B. sugyventinis, jie visi, tai yra jis, jo motina A. B., G. J. ir mamos ir jos buvusio sugyventinio G. J. sūnus mažametis A. B. tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2013 m. vasario 3 d. jis grįžo iš mokyklos, namuose buvo G. J. ir A., jo mama A. B. dirbo. Apie 02.30 val. jo mama grįžo iš darbo. Jie abu gėrė arbatą, kalbėjosi, jo brolis mažametis A. buvo G. J. kambaryje. Netrukus mama A. B. nuėjo į G. J. kambarį paimti A.. Nurodė, kad taip būdavo visada, mama grįžusi iš darbo paimdavo A. į savo kambarį, kad ir naktį. Jo motinai nuėjus paimti A.. Netrukus, būdamas savo kambaryje, jis išgirdo ginčą tarp mamos ir G. J., kuris neleido jo motinai paimti vaiko. Jis nuėjo pažiūrėti, kad jie nesusimuštų, kadangi taip jau yra buvę, kaip G. J. jo motiną stumdydavo ir naudodavo smurtą. Jis nuėjęs pamatė, kad G. J. durys praviros, pats G. J. pradeda stumdyti jo motiną, todėl jis įsiterpė tarp jų, kad jis nesmurtautų prieš jo motiną. Jam įsiterpus, G. J. nieko nesakęs smogė jam kumščiu per veidą į nosies sritį. Nuo smūgio jis suklupo, jam pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Tada jo motina A. B. pastūmė G. J., šis užkliuvo už vaikiškos kėdutės ir nugriuvo šalia krosnies ant grindų. Jis nubėgo į savo kambarį, jo mama su vaiku atėjo iš paskos, kas atsitiko G. J. jis nematė, po šio įvykio G. J. iškvietė policiją. Nurodė, kad į jų namus policijos pareigūnai buvo kviečiami gal dešimt kartų, daugiausiai kviesdavo G. J., kuris pats būdamas kaltas visada pateikdavo save kaip nuskriaustą asmenį, nors iš tikrųjų konfliktų metu nukentėdavo jo mama A. B.. Parodė, kad jis pirmą kartą iš G. J. patyrė smurtą, anksčiau pastarasis jį tik apstumdydavo, jis niekada prieš G. J. nėra smurtavęs, niekada tokių dalykų nėra buvę, pastarasis pats ne kartą naktimis yra grįžęs į namus sužalotas, kas jį sužaloja jiems nesako. Nurodė, kad jis pats yra lėtas lėto būdo, nekonfliktiškas, alkoholio jis vartoti negali ir nevartoja dėl esamų ligų. Parodė, kad ir anksčiau G. J. smurtavo prieš jo motiną, tačiau ją tuo metu gynė jo vyresnysis brolis, kuriam mamos gynyba baigėsi tuo, kad G. iškėlė broliui bylą, kuri buvo nutraukta susitaikius. Šis įvykis pastūmėjo juos išsikelti iš tų namų, šiuo metu jie gyvena nuomojamame bute. Nurodė, kad G. nuolat rašydavo pareiškimus ant jo mamos policijai, Vaiko teisių apsaugos tarnybai, tačiau dauguma tų pareiškimų nepasitvirtino. Kartą policijos pareigūnai atvykę liepė baigti konfliktus ir nesipykti, tik dėl šios priežasties jie įvykio naktį nesiskundė dėl tą naktį patirtų sužalojimų, o kitą dieną nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą. Tvirtina, kad ne jis, nei jo mama A. B., G. J. nemušė, jokio smurto nenaudojo, išskyrus tai, kad jo mama pastūmė G. nuo jo, kada pastarasis smogė jam, tai yra M. B., norėdama jį apginti nuo agresijos ir smurto. Nurodė, kad dėl šio sumušimo jis patyrė skausmą, pažeminimą, sumažėjusią galimybę bendrauti su aplinkiniais, po šio sumušimo, jam apie dvi savaites buvo mėlyna nosis ir po abejomis akimis buvo mėlynės. Jis mokosi, todėl važiuodavo į paskaitas, kur draugai ir aplinkiniai iš jo dėl to juokėsi, jis dėl to jautėsi labai prastai, kol mėlynės nepraėjo. Savo reikalavimus palaiko, prašo pripažinti kaltu G. J. dėl jo sumušimo, paskirti bausmę ir priteisti iš kaltinamojo 44,00 Lt nusikaltimų padarytos turtinės ir 4 000,00 Lt neturtinės žalos, o dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prašo jį išteisinti, kadangi jis jokio nusikaltimo nepadarė ir smurto prieš nieką nevartojo..

Kaltinamoji A. B. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad ji su G. J. gyveno su pertraukomis apie tris metus, ji pastojo ir pagimdė sūnų A., jie visi gyveno kartu su jos sūnumi M. B.. Parodė, kad 2013 m. vasario 3 d. ji sugrįžo apie 02.00 val. iš darbo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ virėja. Sugrįžo pavargusi, kartu su sūnumi M. B. išgėrė arbatos, sūnus jos visada laukdavo. Nurodė, kad kai ji dirbdavo, jos mažasis sūnus A. dažniausiai užmigdavo jos lovoje, todėl buvo keista, kad vaikas tą dieną miegojo pas tėvą, M. jai pasakė, kad G. pats išsinešė vaiką pas save miegoti. Kiek pasišnekučiavę, jie nutarė eiti gulti, todėl ji nuėjo į G. J. kambarį pasiimti vaiko, pasuko apvalią kambario durų rankeną, durys atsidarė, ji įėjo į kambarį ir norėjo paimti vaiką. Tada G. J. šoko iš lovos, ėmė ją stumdyti, šaukė „eik iš čia“. Ji pasakė, „leisk paimti vaiką ir aš išeinu“, jis ėmė ją stumdyti, ji atsitrenkė į duris. Kadangi ji ne kartą G. J. buvo sumušta, jos sūnus M. išgirdęs konfliktą išsigando ir atėjo jos ginti. M. įėjo į kambarį, mėgino atsistoti tarp jų į vidurį, tada G. J. kumščiu smogė M. į nosį. Mano, kad gal būti G. norėjo smogti jai, o M. įsikišus į konfliktą smogė vaikui. Nuo smūgio M. suklupo. Ji griebė mažąjį sūnų A., nunešė į savo kambarį ir atėjo ginti M., su kuriuo tuo metu stumdėsi G. J.. Jai grįžus, visiems besistumdant, G. J. krito ant grindų, atsistojo, kad jis susitrenkė jie nematė, ji su sūnumi M. išėjo į savo kambarį, o G. iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai pasakė, kad užtenka tų kvietimų, kad jie eitų miegoti, ramino juos. G. J. pasakė, kad jie jį sumušė, pareigūnai ramino ir liepė eiti miegoti, tada ji pasakė, kad ateis rytą į policiją ir parašys pareiškimą. M. buvo padaryti dideli sumušimai, ji vedė sūnų pas gydytoją, jam darė galvos ir nosies nuotraukas Po šio įvykio ji su sūnumis išėjo gyventi į nuomojamą butą. Nurodė, kad G. J. negalėjo tą naktį sulaužyti dantų karūnėlės, kadangi karūnėlė jam jau prieš tris metus išimta. Nurodė, kad nei ji nei jos sūnus M. G. J. nesumušė, mano, kad pastarasis tingi dirbti, nori lengvų pinigų, prašo ją išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis G. J. savo kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo M. B., A. B., specialisto bei liudytojų parodymais, byloje ištirtais rašytiniais įrodymais.

Specialistas G. A. C. nurodė, kad teismo medicinos ekspertė L. K., kuri šiuo metu yra mirusi, pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie SAM Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. G351/13(02), kurioje nurodė, kad G. J. buvo apžiūrėtas, apžiūros metu nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, pereinant į paakio sritį – skruostą žandą, smilkinio sritį, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai dešiniajame dilbyje, kairiame rieše, dešiniame kelyje, dešinėje ir kairėje blauzdoje, kairėje plaštakoje, kraujosruva apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, sužalojimai padaryti tiriamojo nurodytu laiku ir aplinkybėmis, tai yra 2013 m. vasario 3 d. ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal sužalojimų aprašymą matyti, kad sužalojimai buvo nešvieži, kategoriškai teigti, kad šie sužalojimai buvo padaryti būtent 2013 m,. vasario 3 d., apie 002.30 val., negalima. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant, tiek atsitrenkiant į kitus daiktus.

Be to, specialistas parodė, kad iš specialisto išvados Nr. G348/13(02) matyti, jog M. B. buvo apžiūrėtas ekspertės, apžiūros metu nustatytos poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairės akies vokuose, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje. Iš sužalojimų išsidėstymo matyti, kad sužalojimai buvo padaryti patyrus vieną ar daugiau kontaktų į nosies sritį, sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant tiek atsitrenkiant į kitą daiktą.

Liudytoja R. P. nurodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytoja – odontologe, parodė, kad pacientas G. J. buvo atvykęs į kliniką 2013 m. kovo 18 d., apžiūrėjusi pacientą ji nustatė, kad matėsi nukritęs 47,45 danties metalo keramikos tiltas, tiltas apgadintas, nuo jo nuskilinėjusi metalo keramika, ji atstatė atraminio 47 danties kultį ir atstatė tiltą į vietą. Nurodė, kad esant finansinėms galimybėms, tiltą reikėtų keisti. Parodė, kad medicinos kortelėj ji iš paciento žodžių įrašė įrašą, kad pacientas buvo sumuštas ir patyrė traumą, tai subjektyvi apžiūra. Objektyviai apžiūrėjusi ji rado apgadintą danties tiltą, kurio apgadinimą galėjo sukelti trauma. Tačiau gali būti ir kiti atvejai, tai yra gali būti sugedusi kultis, išsiklibinti, gali būti paradonto – patologija, nekokybiškas tilto pagaminimas ir panašiai Keramikos nuskilimą gali sukelti tiek trauma, tiek liejimo klaida atliekant pagaminimą technikų laboratorijoje, tiek kiti veiksniai,. Paaiškino, kad keraminė danga neamžina, ji gali skilti stipriau ar neteisingai sukandus, gali būti ir kitų priežasčių.

2013 02 03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G348/13(02) konstatuota, kad M. B. padaryta poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairės akies vokuose, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu galimai tiriamojo nurodytu laiku 2013 02 03, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 7).

2013 02 06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G351/13(02) konstatuota, kad G. J. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, kairėje rankoje, dešinėje kojoje, odos nubrozdinimai rankose, kojose, kraujosruva apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis tiriamojo nurodomu laiku ir aplinkybėmis, tai yra 2013 02 03, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 49).

2013 02 08 išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, G. J. kreipėsi dėl, kaip jis nurodė, 2013 02 03 namuose patirtos traumos, kad galvą sumušė jo sugyventinė (b.l. 50).

2013 02 08 odontologo apžiūroje ir konsultacijoje nurodyta, kad 2013 m. vasario 8 d. į odontologijos kliniką „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi G. J., kuris skundėsi po sumušimo sugadintais ir nukritusiais metalo keramikos dantų vainikėliais, apžiūros metu rasti nuskilę dantų vainikėliai, klibantis 27 danties įklotas su vainikėliu ir nesilaikantis 45 – 47 dantų tiltas, rekomenduojama nuskilusius vainikėlius pakeisti naujais, naujų kaina paskaičiuota 4 400,00 Lt (b.l. 53).

Odontologo kortelėje įrašo apie G. J. apsilankymą 2013 02 08 ir 2013 02 08 išrašą iš medicininių dokumentų nėra (2 t., b.l. 6 – 7).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis, o pagal priešpriešinį skundą nukentėjusysis, G. J. savo kaltės nepripažino, jis nurodė, kad jį sumušė M. B. ir A. B., pats jis nieko nesumušė ir jokio nusikaltimo nepadarė, tik nenorėjo leisti iš jo kambario išnešti jo dvimečio sūnaus A.. Tačiau M. B. ir A. B. nuosekliai papasakojo tos nakties įvykius, M. B. nurodė, kad jo mama A. B. grįžo naktį namo iš darbo ir nuėjo į G. J. kambarį pasiimti miegančio sūnaus A., išgirdęs triukšmą ir žinodamas, kad pastarasis ne kartą yra sumušęs jo motiną A. B., jis nuėjo į G. J. kambarį ginti mamos. Jis stojo tarp jų norėdamas juos išskirti, tada G. J. smogė jam į veidą, dėl ko jam buvo padarytos didelės kraujosruvos veide. Jis jau 2013 m. vasario 3 d. buvo apžiūrėtas teismo medicinos ekspertės, ekspertizės akte nustatyti jam padaryti sužalojimai, konstatuota, kad šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Visas šias aplinkybes visiškai patvirtino ir A. B. parodymai, ji nurodė, kad 2013 m. vasario 3 d. sugrįžusi naktį iš darbo, ji gėrė su sūnumi M. arbatą, po to ėjo į sugyventinio G. J. kambarį paimti dvimečio sūnaus A., tada G. J. ją apstumdė, neleido paimti sūnaus, o į konfliktą įsikišus jos sūnui M., G. J. kumščiu smogė M. į nosį, dėl ko vaikinas suklupo, o po šio sumušimo teko kreiptis į gydytojus, daryti galvos nuotraukas, sūnus ilgą laiką vaikščiojo su mėlynėmis veide. M. B. ir A. B. pasakojimai yra analogiški, papildantys vienas kitą, nuoseklūs nuo taikinamojo posėdžio iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje, jais abejoti nėra pagrindo. Sužalojimo mastą ir sveikatos sutrikdymo laipsnį patvirtina 2013 02 03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G348/13(02).

Pats G. J. priešpriešiniu kaltino M. B. ir A. B. tuo, kad jie 2013 m. vasario 3 d., apie 02.30 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jį stumdė, dėl ko jis nugriuvo, griūdamas trenkė galvą į koklinę krosnį ir smarkiai užsigavo galvą, nuo smūgio į veidą buvo sugadintas metalo keramikos dantų vainikėlis, jam pargriuvus M. B. įkando jam į pirštą, o A. B. kelis kartus mėgino įkasti jam į lytinius organus bei plūdo jį necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu sukeldami G. J. fizinį skausmą ir padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tačiau, nors 2013 02 06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G351/13(02) konstatuoti G. J. padaryti sužalojimai - poodinės kraujosruvos veide, kairėje rankoje, dešinėje kojoje, odos nubrozdinimai rankose, kojose, kraujosruva apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis tiriamojo nurodomu laiku ir aplinkybėmis, tai yra 2013 02 03, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau teismo medicinos specialistas G. A. C. nurodė, kad patvirtinti, jog šie sužalojimai padaryti nurodytą dieną, tai yra 2013 m. vasario 3 d., negalima, visi sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant, tiek atsitrenkiant į kitus daiktus. M. B. Kauno maisto pramonės ir m prekybos mokymo centro apibūdinamas kaip specialiųjų poreikių turintis moksleivis, pamokų metu aktyvus, nors veiklos sparta vidutiniška, greitai pavargsta, dėmesio koncentracija sutrikusi, kalbinė išraiška skurdi, neaiški tartis, savarankišką, gebantį atlikti tik lengvesnes užduotis, tačiau jo pažangumas vienas geriausių, M. ramus, atviras, draugiškas, mandagus, komunikabilus, bendravimo įgūdžiai patenkinami, mėgstamas grupės draugų, labai atsakingai žiūri į mokymą, į pastabas reaguoja, stengiasi išvengti probleminių situacijų ir dažniausiai atlieka stebėtojo vaidmenį (1 t., b.l. 82). jis pats yra lėtas lėto būdo, nekonfliktiškas, alkoholio jis vartoti negali ir nevartoja dėl esamų ligų Teisiamojo posėdžio metu jaunuolis elgiasi korektiškai, akivaizdu, kad yra lėtokas ir santūrus.

Pažymėtina, kad į teismo medicinos specialistą G. J. kreipėsi tik 2013 m. vasario 8 d., tai yra praėjus penkioms dienoms po įvykio. Tik po penkių dienų jis kreipėsi ir į traumatologinį punktą dėl patirtos traumos. Visi šie duomenys kelia abejonę, ar G. J. patirti sužalojimai buvo padaryti jo nurodytą dieną, tai yra 2013 m. vasario 3 d., apie 02.00 val., ir ar tie sužalojimai buvo kaltinamųjų M. B. ir A. B., ar šie sužalojimai padaryti tyčia suduodant smūgius, ar susitrenkus, griūvant o susistumdymo ir atsitrenkiant į krosnį, apie ką nurodė ir pats G. J.. Pažymėtina ir tai, kad M. B. ir A. B. parodė, jog G. J. daugelį kartų kreipėsi į policiją, tačiau dažniausiai jo pranešimai nepasitvirtino, ką patvirtina ir 2014 01 04 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos 1 – ojo būrio patrulės N. L. tarnybinis pranešimas apie tai, kad atvykus 2014 01 04 pagal G. J. skundą jo nurodyti faktai dėl A. B. pasitvirtino (b.l. 163). Odontologo kortelėje įrašo apie G. J. apsilankymą 2013 02 08 ir 2013 02 08 išrašą iš medicininių dokumentų nėra (2 t., b.l. 6 – 7), todėl 2013 02 08 išrašas iš medicininių dokumentų kelia abejonę savo tikrumu. Akivaizdu, kad šiame konflikte dalyvavo trys asmenys, du iš kurių, tai yra M. B. ir A. B. nurodė, kad jie prieš G. J. smurto nenaudojo, A. B. tik atstūmė G. J. nuo sūnaus M. B., kuriam G. J. prieš tai smogė kumščiu vieną kartą į veidą, ir po to G. J. nugriuvo, ką jis pats patvirtino. Jokie kiti asmenys šio konflikto nematė, objektyvių tai pagrindžiančių įrodymų šioje baudžiamojoje byloje nėra. Abejoti nuosekliais nukentėjusiojo M. B. ir A. B. parodymais nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 str. 1 d. nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje “Barberas Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją” nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t.y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 str. 3 d., kurioje aiškiai nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles - teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Ištyrus ir įvertinus byloje ištirtų įrodymų visetą, darytina išvada, kad byloje nėra jokių objektyvių kaltinamųjų M. B. ir A. B. kaltę galinčių patvirtinti neginčijamų įrodymų sumušus G. J., todėl darytina išvada, kad kaltinamųjų M. B. ir A. B. veikoje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Teisiamojo posėdžio metu buvo išnaudotos visos galimybės, tačiau abejonių, kad abu kaltinamieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, pašalinti nepavyko. todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, M. B. ir A. B. išteisintini, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Ištirtų įrodymų visetu nustatyta, kad kaltinamasis G. J. 2013 m. vasario 3 d., apie 02.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vieną kartą kumščiu smogė M. B. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje bei kairės akies vokuose, tokiu būdu, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo G. J. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. požymius

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas M. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 44,00 litų nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir 4 000,00 Lt dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis su ieškiniu nesutinka.

Civilinis ieškinys dėl 44,00 litų turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas, šią žalą nukentėjusysis patyrė kreipdamasis į ekspertų įstaigą dėl medicinos išvados pateikimo, todėl tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitą, teismo įvertinti pinigai. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta nusikalstamais veiksmais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis G. J. padarė nukentėjusiajam M. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko nukentėjusysis patyrė skausmą, depresiją, dvasinį sukrėtimą, sumažėjusias galimybes bendrauti, draugų ir pažįstamų patyčias dėl mėlynių veide.

Atsielgiant į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad nukentėjusiojo prašoma 4000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma yra mažintina.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., 55 str. ir 61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nedirba, neturi pajamų, neturi šeimos, tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant įstatymo sankcijose nustatytą bausmę – laisvės apribojimą.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 2 d. ir 3 d., 307 str. 1 d. ir 4 d., teismas

nusprendė:

G. J., pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo G. J. 44,00 Lt (keturiasdešimt keturis litus) nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir 3 000,00 Lt (tris tūkstančius litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo naudai.

M. B. ir A. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.