- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2009-11-09
- Bylos Nr.
- 2A-616-390/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Neringa Venckienė
- Ieškovas
- UAB „Sarteksas“
- Atsakovas
- UAB „Beltateksas“
- Advokatai
- Saulius Dambrauskas
- Kategorijos
- 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 118.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Sarteksas“ atstovams direktoriui Algiui Kavaliauskui, advokatui Sauliui Dambrauskui, atsakovo UAB „Beltateksas“ atstovui M. L., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovo UAB „Beltateksas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sarteksas“ ieškinį atsakovui UAB „Beltateksas“ dėl iškeldinimo iš negyvenamų patalpų ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakovą iš ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priteisti 814,20 Lt dydžio netesybas (baudą), bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-4). Nurodė, kad atsakovas 2003-05-15 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi išsinuomojo ieškovui priklausančias negyvenamas patalpas. Nuomos sutartyje nebuvo nustatytas nuomos terminas, tačiau Kauno apygardos teismas 2006-10-19 sprendimu nustatė negyvenamųjų patalpų nuomos terminą iki 2008-05-01. Atsakovas nepasinaudojo galimybe pratęsti nuomos sutartį pirmumo tvarka, nors tokia galimybė jam buvo pasiūlyta. Šiuo metu atsakovas patalpomis naudojasi neteisėtai, todėl turi būti iškeldintas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 06 19 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir iškeldino atsakovą UAB „Beltateksas“, į.k. 3435497, iš UAB „Sarteksas“ nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovo UAB „Beltateksas“ ieškovui UAB „Sarteksas“, į.k. 3435482, 814,20 Lt netesybų, 1500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 86,50 Lt žyminio mokesčio (b.l. 30-32). Teismas sprendė, kad atsakovas, pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai, neteisėtai naudojasi ieškovui priklausančiu turtu prieš jo valią, tuo pažeisdamas savininko teises, todėl atsakovas iškeldintinas. Atsakovui nevykdant sutarties 5.5 p., nustatyto reikalavimo laiku perduoti turtą, iš jo priteistinos sutarties 9 p. numatytos netesybos.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Beltateksas“ pateikė prieštaravimus, nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka. Teismas prieštaravimus priėmė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu 2008 06 19 Kauno miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Nustatė, kad jog nuomos sutarties terminas teismo sprendimu buvo nustatytas iki 2008 05 01. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad jog nuomotojas ėmėsi visų būtinų veiksmų pasiūlyti nuomininkui naujas nuomos sąlygas ir sudarė jam visas sąlygas pasinaudoti pirmumo teise, atnaujinant nuomos sutartį, tačiau nuomotojui netiko nuomotojo naujai nustatyta nuomos kaina, todėl sutartis buvo nutraukta teisėtai, nepažeidžiant įstatyme ir nuomos sutartyje nustatytų reikalavimų. Teismas konstatavo, kad atsakovui ir toliau naudojantis patalpomis nuomos sutartis netapo neterminuota, nes nuomotojas aiškiai išreiškė nesutikimą atnaujinti nuomos sutartį, o atsakovas toliau mokėjo ne nuomos mokestį, bet mokestį už faktiškai naudojamas patalpas pasibaigus sutarčiai. Teismo nuomone, ieškovo administracijos vadovas pranešdamas atsakovui apie nuomos sutarties nutraukimą, pasibaigus jos terminui, veikė savo kompetencijos ribose, nepažeisdamas nei bendrovės įstatų nei ABĮ nuostatų, kadangi ABĮ 34, 37 str., UAB „Sarteksas“ bendrovės įstatuose (p.7.2.15) įtvirtinta nuostata, jog tik akcininkų susirinkimas ir bendrovės valdyba turi teisę priimti nutarimą dėl turto, kurio vertė yra didesnė nei 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, reglamentuoja tik savo teisių disponuoti turtu apribojimus, tačiau ne turto po nuomos sutarties pasibaigimo susigrąžinimo iš nuomininko santykius.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Beltateksas“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apelianto nuomone skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, prieštarauja Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo UAB „Sarteksas“ administracijos vadovo vienasmenius sprendimus ir veiksmus dėl terminuotos nuomos sutarties atnaujinimo (savarankiško nuomos sandorio) pripažinti išreiškiančiais juridinio asmens valią neatnaujinti nuomos sutartį. Jie atlikti be tam reikalingų aukštesnių bendrovės valdymo organų įgalinimų ir viršijus jo kompetenciją, nustatytą ABĮ ir bendrovės veiklos įstatais. Ši aplinkybė yra konstatuota įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl atsakovas yra atleistas nuo jos įrodinėjimo. Teigia, kad byloje nėra rašytinio įrodymo, jog nuomotojo UAB „Sarteksas“ vienasmenis ar kolegialus valdymo organas per 10 dienų po nuomos sutarties termino pabaigos išreiškė valią prieštarauti tolimesnei turto nuomai, todėl sutartis, CK 6.481 str. pagrindu, tapo neterminuota. Byloje yra rašytiniai įrodymai, kad nuomos sutartis tapo neterminuota. Nuomotojas sutartimi yra prisiėmęs pareigą atnaujinti nuomos sutartį, todėl esant ginčui tik dėl atnaujinamos sutarties nuomos mokesčio dydžio, jį turėtų sprendimu nustatyti teismas. Apelianto nuomone, esant galiojančiai nuomos sutarčiai, turint pirmumo teisę ją atnaujinti, ieškinys dėl nuomininko iškeldinimo negalėjo būti tenkinamas. Ta aplinkybė, kad šalys nesusitarė tik dėl atnaujinamos sutarties nuomos mokesčio dydžio, o atsakovas tam, kad atnaujinama nuomos sutartis galiotų, prašė ją nustatyti teismo nutartimi nurodyta tvarka kompetentingus tokius sprendimus priimti valdymo organus, įrodo dokumentinio proceso byloje neleistinumą. Taip pat teigia, kad atsakovui iš viso nebuvo pateikta oferta terminuotos sutarties atnaujinimui, kadangi ieškovas administracijos vadovo 2008-05-06 raštu Nr. 08-08 ketinimų būti saistomam kokia nors atnaujinamos nuomos sutarties sąlyga neišreiškė. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas pažeidė CK 6.163 str. nustatytą prievolę dėl atnaujinamos sutarties derėtis sąžiningai. Apelianto nuomone teismo galutiniame sprendime padarytos nuorodos į 1997 m. AB „Sarteksas“ akcininkų ir valdybos dokumentus, negali būti teisėtu pagrindu tenkinti ieškinio reikalavimus dokumentinio proceso byloje, kadangi byloje yra teismo nutartis, kad šie sprendimai yra neteisėti, jie iš vis nebuvo pateikti į bylą, teismas jų netyrė, nevertino, kaip rašytinio įrodymo, tačiau jais rėmėsi. Atsakovas su prieštaravimais į bylą pateikė įrodymą (Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-07 anksčiau priimtą ieškinį prevencinėje byloje Nr. 2-6173-454/2008) sudarantį pagrindą vadovaujantis CPK 163 str. 3 d. sustabdyti bylą, kartu ir CPK 296 str. 1 d. 4 p. pareiškimą palikti nenagrinėtu. Tačiau teismas dėl šio įrodymo nepasisakė ir nevykdė jam privalomų CPK reikalavimų. Teismas, priimdamas galutinį sprendimą, nepasisakė dėl daugumos atsakovo į bylą pateiktų prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo. Nevertino atsakovo atsikirtimuose pateiktų rašytinių įrodymų ir juose nurodytų aplinkybių. Šių aplinkybių nekvalifikavo pagal atitinkamas teisės normas ir nenurodė, kodėl jas atmeta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Sarteksas“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas visais ieškinio tenkinimo motyvais. Jei teismas ir nepaminėjo kažkurio atsakovo konkretaus motyvo, kuris nėra susijęs su nagrinėjamos bylos ribomis (ieškinio dalyko ir pagrindo prasme), toks procesinis pažeidimas negali būti vertinamas, kaip pagrindas pripažinti sprendimą esant be motyvų. Ieškovas ieškinio pagrindu nurodė, ne tai, kad atsakovas netvarkingai laikėsi sutarties, o ieškovas nepripažįsta jo pirmumo teisės pratęsti sutartį, o tai, kad atsakovas nepasinaudojo galimybe pratęsti sutartį, kai jam buvo siūloma ir sutarčiai pasibaigus, patalpomis naudojasi neteisėtai ir prieš ieškovo valią. Pažymi, kad sutartis nutraukta ir atsakovas iškeldinamas todėl, kad jis pats nesutiko pratęsti sutarties naujai nustatytomis sąlygomis, kurios buvo priimtinos kitiems potencialiems nuomos santykių subjektams. Vien todėl, kad sutarčiai pasibaigus ieškovas pateikia sąskaitas atsakovui, nuomos sutartis netapo neterminuota, kadangi tuo pačiu metu nuomotojas nustatyta tvarka sprendžia atsakovo iškeldinimo klausimą. Ieškovas išrašydamas sąskaitas, o atsakovas jas apmokėdamas išvengia papildomo ginčo dėl išmokų už patalpų naudojimąsi priteisimo. Atsakovo veiksmai, atsisakant grąžinti turtą savininkui pasibaigus nuomos terminui, pažeidžia ieškovo, kaip savininko teises į šį turtą. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas, pasisakydamas dėl A.Kavaliausko įgalinimų, vadovavosi dokumentais, kurių netyrė ir kurių nėra byloje. Šiuo aspektu teismas vadovavosi ne byloje prijungtais ir ištirtais dokumentais, o teismų priimtais ir įsigaliojusiais sprendimais ir nutartimis, kuriose dalyvavo tie patys asmenys, ir atleidimo nuo įrodinėjimo principu (CPK 182 str.2d.). Administracijos vadovas turėjo teisę išreikšti valią dėl nuomos sutarties nutraukimo pasibaigus jos terminui. Teismas pagrįstai konstatavo, kad administracijos vadovas veikė savo kompetencijos ribose ir nei bendrovės įstatų nei ABĮ nuostatų nepažeidė. Šioje byloje aktualus tik nuomos sutarties pasibaigimo klausimas ir kitų asmenų valia išsinuomoti atsakovo naudojamas patalpas. Atsakovo nurodyta kita civilinė byla, nagrinėjama Kauno miesto apylinkės teisme ( civ. byla Nr. 2-6173-454/2008) pagal UAB „Beltateksas“ ieškinį, neturi sąsajos su šia byla, o atsakovo nurodyta tariamai pažeista teismų praktika nėra pagrįsta aplinkybių tapatumu. Visus pateiktus įrodymus teismas įvertino. Teismas nepažeidė atsakovo teisų prijungdamas įsiteisėjusias teismo nutartis iš esmės tarp tų pačių šalių, kadangi ieškovas jomis grindė savo pozicijas, o atsakovui šios nutartys buvo žinomos, tik jų kopijų trūko byloje (CPK 328 str.).
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovo atstovai atsisakė nuo ieškinio ir prašė bylą nutraukti bei priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo atstovas apeliacinėje instancijoje prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Atsisakymas nuo ieškinio priimtinas ir civilinė byla nutrauktina.
Ieškinio (pareiškimo) atsisakymas – procesinis veiksmas, kuriuo ieškovas išreiškia valią ir atsisako nuo ieškinyje (pareiškime) pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo. Proceso teisės normos suteikia teisę ieškovui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo pateikti bet kurioje proceso stadijoje tiek raštu, tiek ir žodžiu teismo posėdyje, ieškovui parašu patvirtinant tokio pareiškimo tikrumą (CPK 140 str. 1 d.). Teismas automatiškai netvirtina ieškinio atsisakymo, o turi pareigą patikrinti, ar šis procesinis veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai, kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, ar ieškovas žino ieškinio atsisakymo teisinius padarinius. Kitaip tariant, teismas turi įsitikinti, kad ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo išreikštas laisva valia ir nepažeidžia nei dalyvaujančių byloje asmenų, nei kitų asmenų interesų. Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas dėl to, jog ieškinio atsisakymo atveju teismas bylą nutraukia ir vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 str. 4 p., 294 str. 2 d.).
Galiojančios proceso teisės normos neįpareigoja teismo aiškintis priežasčių, dėl kurių ieškovas apsisprendė atsisakyti materialaus teisinio reikalavimo. Preziumuojama, kad ieškovas, pateikęs rašytinį pareiškimą arba jį pareiškęs žodžiu teismo posėdyje ir nurodęs, jog jam žinomos ieškinio atsisakymo procesinės pasekmės, apsvarstė tokio proceso veiksmo reikšmę, žino ir suvokia jo sukeliamus procesinius teisinius padarinius.
Nagrinėjamoje byloje ieškovo atstovai apeliacinėje instancijoje pareiškė apie ieškinio atsisakymą ir nurodė, kad jiems žinomi tokio procesinio veiksmo teisiniai padariniai. Ieškovui byloje atstovauja advokatas. Byla yra dispozityvi, joje nėra viešojo intereso, bylinėjasi du privatūs juridiniai asmenys. Esant tokioms aplinkybėms, abejoti, jog ieškovas nesuvokia atsisakymo nuo ieškinio teisinių padarinių nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nenustatė, kad atsisakius nuo ieškinio tokioje byloje, būtų pažeistos imperatyviosios įstatymų normos, viešoji tvarka ar priešingos šalies teisėti interesai ( CPK 42 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovo pareiškimas dėl ieškinio priimtinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir vinilinė byla nutrauktina ( CPK 140 straipsnio 1d., CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Sprendžiant klausimą dėl civilinės bylos nutraukimo atsisakius ieškinio, turi būti išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Pastebėtina, kad proceso įstatymo normos nenustato, kaip turi būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovo sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinio skundo nagrinėjimą grąžinimo, kai ieškovas ieškinio atsisako, taip pat neaptarta situacija dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai ieškovas atsisako ieškinio apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju būtina atsižvelgti į bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių principus, šalių procesinį elgesį, konkrečios bylos išsprendimo materialiuosius teisinius padarinius (CPK 3 str. 6 d.). CPK 94 straipsnis reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai ieškinio atsisakoma ar sudaroma taikos sutartis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina. Tačiau jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovui palankų sprendimą. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas atsisakė nuo savo ieškinio tik dėl to, kad jau yra įsiteisėjęs kitas Kauno miesto apylinkės teismo 2009m. birželio 18d. sprendimas už akių, kuriuo buvo išspręstas nuomininko teisių perkėlimo klausimas ( b.l. 166). Tai reiškia, kad faktiškai neliko tarp šalių buvusio ginčo dėl atsakovo iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų. Teisėjų kolegija tokią susidariusią teisinę situaciją traktuoja kaip ieškovo ieškinio reikalavimų patenkinimą ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš atsakovo ieškovui ( CPK 3 straipsnio 6d., CPK 94 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kolegija,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008m. gruodžio 19d. sprendimą panaikinti.
Priimti ieškovo UAB „Sarteksas“ ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą Nr. 2-20621-775/2008, iškeltą pagal ieškovo UAB „Sarteksas“ ieškinį atsakovui UAB „Beltateksas“ dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir netesybų priteisimo, nutraukti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Beltateksas“ 3386,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ( 3300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 86, 50 Lt žyminį mokestį) ieškovui UAB „Sarteksas“.