- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-21
- Bylos Nr.
- 2S-1007-115/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Danutė Kutrienė, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Advokatai
- Genovaitė Rokickienė
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-1007-115/2009
Teisėja Alma Pilipaitienė Procesinio sprendimo kategorijos 99.1.2; 122.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. rugsėjo 21 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės, Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria prašymas atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2996-130/2009 pagal pareiškėjo V. S. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai, tretiesiems asmenims advokatei Genovaitei Rokickienei, UADB „Ergo Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Advokatūros ieškovui padarytą turtinę žalą - 7 000 Lt, bei neturtinę žalą - 2 000 Lt. Ieškovas kartu su ieškiniu teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo visiškai atleisti jį nuo žyminio mokesčio, o nesant galimybės atleisti, žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki sprendimo (nutarties) priėmimo byloje LR CPK 84 str. nustatyta tvarka. Ieškovas nurodė, kad jo mėnesio pajamos yra 412,96 Lt, iš kurių 250 Lt jis moka už butą, kurio vertė 60 000 Lt. Šiuo metu jis yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, jo metinės pajamos neviršija 12 MMA dydžio, todėl jis turi teisę būti atleistas nuo žyminio mokesčio pateikiant teismui ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi atmetė ieškovo V. S. prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba jo mokėjimą atidėti. Nustatė V. S. 14 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įteikimo dienos, 270 Lt žyminio mokesčio sumokėjimui ir kvito originalo pateikimui (b.l. 88-89). Pirmos instancijos teismas nurodė, kad viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (LR CPK 80 str.). LR CPK 83 str. 3 d. nenumatyta teismo teisė asmenį nuo žyminio mokesčio atleisti visiškai, o tik atsižvelgus į asmens turtinę padėtį - atleisti iš dalies. Todėl V. S. prašymą visiškai atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo remiantis LR CPK 83 str. 1 d. 14 p. teismas atmetė. Atsižvelgiant į prašomą priteisti sumą, žyminio mokesčio dydis šioje byloje sudaro 270 Lt (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Įvertinęs ieškovo V. S. nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovas yra darbingo amžiaus (gimęs 1957-04-18), šiuo metu registruotas darbo biržoje ir yra bedarbis, tačiau tai neįrodo jo sunkios finansinės padėties. V. S. nepateikė įrodymų apie tai, kad jam yra apribotos galimybės dirbti darbą, už kurį gautų atlyginimą, byloje nėra duomenų apie tai, kad V. S. būtų neįgalus ar jam būtų pripažintas sumažintas darbingumo lygis. Ieškovas nepateikė duomenų iš Nekilnojamojo turto registro apie jam priklausantį nekilnojamąjį turtą bei duomenų apie kitą registruotiną turtą, taip pat apie tai, kad bankuose neturi kaupiamųjų ar atsiskaitomųjų sąskaitų. Taip pat nepateikė duomenų apie tai, kokias konkrečias išlaidas jis patiria mokėdamas už buto išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (LR CPK 83 str. 3 d.). Teismas taip pat atmetė ir ieškovo prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą kadangi žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas galimas tuomet, kai asmuo turi laikinų finansinių sunkumų. Ieškovo pajamos nėra didelės, todėl egzistuoja maža tikimybė, kad jis sugebės sumokėti žyminį mokestį ieškinio atmetimo atveju. Teismas konstatavo, jog ieškovas nepateikė duomenų, kad jo turtinė padėtis pagerės ir ieškinio netenkinimo atveju jis realiai galėtų sumokėti žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad 270 Lt žyminio mokesčio suma objektyviai neapriboja ieškovo teisės kreiptis į teismą, todėl įpareigojo ieškovą sumokėti šį mokestį.
Šalies argumentai
Ieškovas V. S. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-05-05 nutartį kaip nepagrįstą ir prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti jo mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovas nurodo, kad tik žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas suteiktų jam galimybę pasinaudoti teise apginti savo pažeistas teises. Ieškovas nurodo, kad jo metinės pajamos sudaro 7650 Lt, o būsto vertė yra 60 000 Lt, be to, šiuo metu jis yra bedarbis. Ieškovas nurodo, kad kitoje nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-5694-845/2009 teismas 2009-04-27 nutartimi atleido jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir atidėjo likusios dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Minėtoje byloje teismas atleido jį iš dalies nuo žyminio mokesčio, nes turėjo visus duomenis, kad atsakovas yra bedarbis, kad turi butą, kuris šiuo metu yra areštuotas, bankų išrašus, kurie patvirtina, jog jis lėšų neturi. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi jam nenurodė, kokius dokumentus reikia pristatyti, kad jam būtų sumažintas žyminio mokesčio dydis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo V. S. atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų finansinė padėtis bei būtinybė užtikrinti asmeniui realią teisę į teisminę gynybą sudaro prielaidas įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo institutą. Dalyvaujančio byloje asmens atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio (priešieškinio), apeliacinio (kasacinio) skundo pareiškimą, prašymą dėl proceso atnaujinimo palengvina asmeniui, teismine tvarka ginančiam pažeistas teises ir teisėtus interesus, įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Įstatymuose yra nustatyti atvejai, kai asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už jų pateiktų procesinių dokumentų nagrinėjimą civilinio proceso tvarka (LR CPK 83 str. 1 d.). Nesant konkretaus įstatyme numatyto pagrindo, asmuo negali būti visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už procesinio dokumento nagrinėjimą. Tačiau CPK normos suteikia teismui teisę, įvertinus konkrečius dalyvaujančio byloje asmens pateiktus duomenis, spręsti, ar yra pagrindas iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ar tokio pagrindo nėra (LR CPK 83 str. 3 d.). Pagrindas tenkinti dalyvaujančio byloje asmens prašymą dėl jo atleidimo iš dalies žyminio mokesčio sumokėjimo yra šio asmens pateikti įrodymai bei kiti duomenys, kurie leidžia spręsti, jog asmens turtinė padėtis iš tiesų sunki. Įrodinėjimo pareiga tenka dalyvaujančiam byloje asmeniui, prašančiam iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už procesinio dokumento nagrinėjimą (LR CPK 12, 178 str.). Šį klausimą teismas išsprendžia išanalizavęs dalyvaujančio byloje asmens pateiktus įrodymus, kitus byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose gali būti registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat duomenys iš Juridinių asmenų registro, pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai. Atkreiptinas dėmesys, jog nurodyti duomenys iš registrų ir kredito įstaigų turi būti pateikiami ne „momentiniai“, o „su istorija“, nes duomenys apie banko sąskaitose esamą likutį neparodo jose esančių piniginių lėšų judėjimo, o iš registrų pateiktos pažymos apie šiuo metu asmens turimą turtą neleidžia spręsti apie asmens veiksmus netolimoje praeityje (pavyzdžiui, galima situacija, kai asmuo visai neseniai pardavė didelės vertės turtą, o gautas pinigines lėšas laiko ne kredito įstaigoje). Šių duomenų visuma leidžia nuspręsti ne tik tai, ar ieškovo turtinė padėtis yra labai sunki, bet ir išsiaiškinti tikrąsias tokios padėties atsiradimo priežastis bei priimti teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. civilinėje byloje Nr. 2-347/2007). Tai reiškia, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl asmens atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo už procesinio dokumento nagrinėjimą, turi ne tik formaliai įvertinti asmens sunkią turtinę padėtį įrodančius dokumentus, bet ir atsižvelgti į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą (pavyzdžiui, į tai, kad asmuo turėjo galimybę sumokėti žyminį mokestį, tačiau dėl savo ar kitų asmenų neapdairių, nerūpestingų ar tyčinių veiksmų arba neveikimo apsunkino savo turtinę padėtį), į ieškiniu ginamą teisinį interesą bei į priežastis, dėl kurių asmens turtinė padėtis yra sunki.
Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantas nepriklauso nei vienai iš LR CPK 83 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų asmenų grupei, todėl atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinio skundo nagrinėjimą nėra pagrindo. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl galimybės iš dalies atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinio padavimą, pastebėtina, kad ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė Metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas, tačiau jose yra tik spaudas, kad VMI šias deklaracijas gavo, tačiau niekur nėra duomenų, jog jos yra teisingos ir priimtos. Ieškovas taip pat pateikė teismui pažymėjimą apie Nekilnojamojo daikto įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, iš kurio matyti, jog ieškovui priklauso butas, kuris yra areštuotas. Tačiau pažymėtina, kad šis pažymėjimas Registrų centre buvo išduotas 2007-08-14 (b.l. 114-115), todėl iš jo negalima nieko spręsti apie šiuo metu ieškovo turimą nekilnojamąjį turtą, jo vertę bei jam taikomus apribojimus. Pažyma iš VĮ „Regitra“, jog ieškovo vardu nėra registruotų transporto priemonių taip pat išduota daugiau nei prieš metus, t.y. 2008-07-22 (b.l. 118). Teismas taip pat negali spręsti apie ieškovo turimas išlaidas už komunalines paslaugas, nes jo pateikta atsiskaitymų už šilumą ir komunalines paslaugas suvestinė yra 2003 metų, todėl neatspindi šiuo metu realios padėties ir ieškovo mokamų mokesčių už komunalines paslaugas. Ieškovas taip pat pateikė ir kelių bankų pažymas, kuriose sąskaitų neturi, taip pat iš kelių bankų pažymas su sąskaitose esančiais likučiais (b.l. 109-113). Iš šių sąskaitose esančių likučių teismas negali spręsti apie realias ieškovo pajamas ir santaupas, kadangi bankų išduotos pažymos ir be istorijos ir iš jų negalima spręsti apie ieškovo lėšų turėjimą ar neturėjimą. Be to, iš teismui pateiktų pažymų matyti, jog ieškovas iki 2009-01-20 dirbo Vilniaus Baltarusių jaunimo sąjungoje ir ten gaudavo pajamas, atitinkančias minimalios mėnesinės algos dydį (b.l. 116), o šiuo metu yra registruotas Vilniaus darbo biržoje ir iš ten gauna nedarbo draudimo išmokas (b.l. 127). Esant tokioms aplinkybėms bei ieškovui neįrodžius savo itin sunkios turtinės padėties, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo ieškovą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Kolegija taip pat konstatuoja, kad apeliantas yra sveikas ir darbingo amžiaus vyras, galintis susirasti darbą, o žyminio mokesčio suma – 270 Lt nėra jau tokia didelė, kurios ieškovas negalėtų susimokėti iš gaunamų pajamų.
Remiantis LR CPK 84 straipsniu, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį bei motyvuotame prašyme išdėstytus argumentus, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Šios nuostatos tikslas - prievolės sumokėti žyminį mokestį tam tikram terminui atidėjimas, kuris yra reikalingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu ieškovui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo sukaupti reikiamą sumokėti sumą. Iš to darytina išvada, kad, atidedant žyminio mokesčio sumokėjimą, turi būti vertinama turtinė asmens padėtis, esanti jo kreipimosi į teismą momentu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo turtinė padėtis pagal turimus duomenis nėra labai gera, tačiau ir ne tokia bloga, jog jis negalėtų susimokėti 270 Lt dydžio žyminį mokestį už ieškinį. Be to, duomenų, kad ateityje jo turtinė padėtis pagerės, teismas taip pat neturi, todėl laikytina, jog teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą (LR CPK 84 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinį bei atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Kadangi ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti, pirmos instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 83 str. 1 ir 3 d., 84 str., 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2996-130/2009 palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui V. S. naują terminą iki 2009 m. spalio 15 d. sumokėti 270 Lt (du šimtus septyniasdešimt litų) žyminio mokesčio už ieškinį bei pateikti pirmos instancijos teismui tai įrodančius dokumentus.