Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-15 · Administracinė byla Nr. I-3380-463/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-15
Bylos Nr.
I-3380-463/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01321-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolanta Malijauskienė, Ina Kirkutienė, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
M. B.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3380-463/2017Proceso Nr. 3-61-3-01321-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Inos Kirkutienės ir Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. B. skunde teismo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Kontrolės skyriaus 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-422(00474) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui M. B., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas; t. 1, b. l. 1–4).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), ketindamas užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. jis yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) akcininkas, jam priklauso 1/3 bendrovės akcijų. Bendrovės veikla yra tarptautinė krovinių gabenimo veikla Europos Sąjungoje bei už jos ribų ir logistikos paslaugų teikimas. Pagrindiniai bendrovės darbuotojai yra vairuotojai, kurie dažnai keičiasi, rasti naujus darbuotojus sudėtinga. Pasak pareiškėjo, atsakovas nevertino bendrovės veiklos specifikos, aplinkybių, dėl kurių bendrovėje nebuvo įdarbintų trijų darbuotojų. Be to, neįspėjo apie ketinimą panaikinti leidimą laikinai gyventi. Jei bendrovė būtų buvusi įspėta, trūkumus būtų pašalinusi nedelsiant. Akcentavo, kad bendrovė vykdo veiklą, ji nėra fiktyvi. Migracijos departamentas tyrimo metu neatliko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos apraše (toliau – Aprašas) 100 punkte nurodytų veiksmų. Teigė, kad atsakovui pateikė visus dokumentus, patvirtinančius, jog ketina vykdyti ir vykdo teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 117–120).

Migracijos departamentas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas teisėtos veiklos pagrindu. Migracijos departamentas, įtardamas, kad pareiškėjas yra atvykęs kitu negu deklaruota tikslu, patikrino bendrovės duomenis ir nustatė, kad bendrovė nuo 2016 m. gruodžio 30 d. neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. bendrovėje turėjo dirbti ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Apie pasikeitimus bendrovėje pareiškėjas turėjo informuoti atsakovą, tačiau neinformavo. Akcentavo, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi Aprašo nuostatomis, kadangi leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo panaikintas ne dėl to, kad įmonė yra fiktyvi, o dėl atsakovo nustatyto Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo pažeidimo. Pasak atsakovo, tokiu atveju Aprašo nuostatos netaikomos ir atsakovas neprivalėjo tirti, ar bendrovė yra fiktyvi. Akcentavo, kad atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi neužkerta kelio pareiškėjui, kaip akcininkui, vykdyti savo pareigas bendrovėje. Teigė, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (t. 1, b. l. 112), atsakovas neprieštaravo, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. vasario 18 d. pareiškėjas tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi (t. 1, b. l. 121–129). Migracijos departamentas 2016 m. kovo 2 d. sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pakeitė leidimą laikinai gyventi ir pareiškėjui 2016 m. balandžio 15 d. Migracijos valdyba išdavė leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2018 m. balandžio 15 d. (t. 1, b. l. 141).

Migracijos departamentas, remdamasis Departamento Kontrolės skyriaus duomenimis, įtardamas, kad pareiškėjas yra atvykęs kitu negu deklaruota tikslu, patikrino bendrovės duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje (toliau – Sodros informacinė sistema) ir nustatė, kad bendrovėje iki 2016 m. gruodžio 30 d. buvo įdarbinti trys Lietuvos Respublikos piliečiai, du iš jų 2016 m. gruodžio 30 d. buvo atleisti, o trečiasis – 2017 m. kovo 6 d. Migracijos departamentas Sprendime padarė išvadą, kad bendrovė nuo 2016 m. gruodžio 30 d. neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. joje turi dirbti ne mažiau kaip trys darbuotojai Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, todėl pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi.

Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka ir teigia, kad atsakovas neįvertino bendrovės vykdomos veiklos specifikos, aplinkybių, dėl kurių bendrovėje nedirbo trys asmenys.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas yra bendrovės akcininkas ir jam priklauso 530 vienetų bendrovės paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė sudaro 28,96 Eur, iš viso už 15 348,80 Eur (t. 1, b. l. 13–15, 20). Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas būtent teisėtos veiklos pagrindu.

Teismas sutinka su atsakovo vertinimu, kad šioje byloje, panaikinus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ne dėl bendrovės fiktyvios veiklos, netaikomos Aprašo nuostatos, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai dėl vykdomos bendrovės veiklos nevertintini, kadangi neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Šioje byloje vertinama, ar atsakovas pagrįstai nustatė, bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, t. y. bendrovėje turėjo būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką turėjo dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Minėtoje įstatymo normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvos, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad įmonė atitiktų šių reikalavimų (sąlygų) visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3329-662/2017). Taigi, pareiškėjas ne tik leidimo išdavimo dieną, bet ir visą jo galiojimo laikotarpį turėjo atitikti minėtą reikalavimą.

Atsakovas, remdamasis oficialiais Sodros informacinės sistemos duomenimis, nustatė, kad bendrovė, kurios akcininkas yra pareiškėjas, neatitiko būtino Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo, todėl turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą. Teisės aktai nenustato pareigos atsakovui informuoti pareiškėją iš anksto apie nustatytus pažeidimus. Pareiškėjas turėjo teisę teismui pateikti papildomus paaiškinimus, įrodymus, kuriais grindžia savo poziciją, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis negalėjo Migracijos departamentui pateikti paaiškinimų, nepaneigia jo procesinių teisių realizavo galimybės teisme. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kurie paneigtų oficialius Sodros informacinės sistemos duomenis. Pareiškėjas neginčija atsakovo nustatytų duomenų teisingumo. Jis teismui nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad bendrovėje dirbę kiti asmenys buvo Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Pareiškėjas neinformavo atsakovo apie pasikeitusią padėtį bendrovėje ir nesikreipė į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi kitu Įstatyme nustatytu pagrindu. Pažymėtina, kad byloje vertinamas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas jo priėmimo metu. Be to, atsakovo pateikti vėlesni duomenys rodo, kad pareiškėjas neatitiko reikalavimo dėl darbuotojų įdarbinimo ir po Sprendimo priėmimo, t. y. bendrovėje dirba du asmenys, atitinkantys Įstatyme nustatytus reikalavimus (t. 2, b. l. 20). Teismui pateiktos darbo sutartys, sudarytos 2017 m. balandžio 19 d. ir (t. 1, b. l. 98–99) ir 2017 m. balandžio 7 d. (t. 1, b. l. 102–103), nepaneigia atsakovo oficialių duomenų teisingumo ir nepatvirtina, kad bendrovė atitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą. Pareiškėjo teiginiai dėl vykdomos veiklos specifikos ir sunkumų randant vairuotojus negali pateisinti imperatyvių Įstatymo nuostatų reikalavimų pažeidimo. Akcentuotina, kad bendrovė reikalavimo dėl būtino darbuotojų skaičiaus įdarbinimo neatitiko beveik 4 mėnesius. Taigi, pareiškėjo teiginiai, kad jei jis būtų buvęs informuotas apie pažeidimą, būtų jį nedelsiant pašalinęs ir įdarbinęs reikiamą darbuotojų skaičių, rodo, kad jis tik formaliai siekė atitikti Įstatyme nustatytus reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai bendrovėje faktiškai pradeda dirbti mažiau negu trys darbuotojai, kaip to reikalauja Įstatymas, bendrovė nuo pirmojo darbuotojo atleidimo dienos nebeatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) reikalavimų, ir Departamentas tokiais atvejais pagrįstai nusprendžia panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi (2017 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3329-662/2017). Minėta, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatytų jokių išimčių netaikyti šių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju leidimas laikinai gyventi panaikinamas konstatavus juridinį faktą dėl Įstatymo neatitikties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016).

Atsakovas nustatė, kad bendrovė nuo 2016 m. gruodžio 30 d. neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, remdamasis Sodros informacinės sistemos duomenimis.

Konstatuotina, kad atsakovas, įvertinęs Sodros informacinės sistemos duomenis, nereikalaudamas papildomos informacijos iš pareiškėjo, teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, priėmė ginčijamą Sprendimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo teismo 2014-12-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014). Leidimo laikinai gyventi panaikinimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui, kaip bendrovės akcininkui, įgyvendinti savo pareigų nuotoliniu būdu ar per įgaliotus bendrovės atstovus. Pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečius veiksmus jis, kaip akcininkas, gali įgyvendinti, būdamas Lietuvos Respublikoje. Teismas nenustatė kitų pareiškėjo socialinių, ekonominių ar šeiminių ryšių Lietuvoje.

Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovo priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėIna KirkutienėJolanta Malijauskienė