- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-20
- Bylos Nr.
- 2-223-732/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudvikas Myško
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilsenta“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Raivydas Rukštelė, Arnoldas Šimaitis
- Kategorijos
- 1.3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.2.11Atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju
- 1.3.5.5Darbo užmokesčio mokėjimas darbuotoją atleidžiant iš darbo
- 1.3.3.8Kiti su darbo laiku susiję klausimai
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.7Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai
KOPIJA Civilinė byla Nr. 2-223-732/2018 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00931-2017-1 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.7.1; 1.3.2.11; 1.3.5.5; 1.3.3.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7
2018 m. birželio 20 d.
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilsenta“ atstovams direktoriui V. K., advokatui Raivydui Rukštelei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilsenta“ dėl darbo užmokesčio ir delspinigių bei vidutinio darbo užmokesčio už pradelstą atsiskaityti laiką priteisimo, tretieji asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 5 592,81 Eur neišmokėto ir nepriskaityto atlyginimo ir išeitinės kompensacijos, 3 728,52 Eur vidutinio darbo užmokesčio pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 141 straipsnio 3 dalį.
Ieškinyje nurodė, kad UAB „Vilsenta“ dirbo kraštovaizdžio projektų vadove nuo 2014-05-05 iki 2015-01-13. Darbo diena sezoniniame aplinkotvarkos darbe prasidėdavo 7 val. ryte ir tęsdavosi iki 19 val. objektuose, dokumentų rengimas užsitęsdavo iki 21-22 val. Darbe buvo atsakinga už įmonės pirminių buhalterinių dokumentų apskaitą, objekto suprojektavimą, sąmatų skaičiavimą, medžiagų pirkimą bei pristatymą į objektą darbų vykdymui, rangovų ir tiekėjų parinkimą, darbininkų nuvežimą į/iš objekto, vadovavimą darbininkams bei rangovams realizuojant projektus. Taip pat atlikdavo klientų paiešką, derėdavosi su jais. Atsakovė darbo apskaitos tabeliuose rašė, kad ieškovė dirbo tik vieną valandą per dieną, nors realiai buvo dirbama daug ilgiau, kartais iki 12 val. per dieną. T. y., atsakovė, siekdama išvengti mokestinių prievolių tretiesiems asmenims, klastojo darbo apskaitos žiniaraščių turinį, kur įrašydavo tikrovės neatitinkančią informaciją, ir tokius suklastotus dokumentus leido į apyvartą. Dėl tokių atsakovės veiksmų žalą patyrė ne tik ieškovė, bet ir tretieji asmenys, atstovaujantys Lietuvos Respublikos interesus ir viešąjį interesą. Nurodė, kad iki šiol nėra gavusi priskaityto darbo užmokesčio už 2014 m. lapkričio ir gruodžio mėn., t. y. 199,42 Eur. Taip pat nepriskaitytas darbo užmokestis pagal faktiškai dirbtas valandas nuo 2014-05-05 iki 2014-12-16, kas sudaro 4 775,41 Eur. Nurodė, kad faktiškai įmonėje dirbo ir nuo 2014-12-17 iki 2015-01-13, už šį laikotarpį atsakovė turi sumokėti 617,98 Eur. Be to, atleidžiant iš darbo su ieškove nebuvo atsiskaityta įstatymo nustatyta tvarka, todėl prašė teismo priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo 2015-01-14 už pusę metų, t. y. 3 728,52 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė bylą nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 2 punktu, o bylos nenutraukus – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą, taipogi priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad darbo sutartimi ieškovei buvo nustatyta 3 val. darbo diena, viso 15 val. per savaitę, ir 1 250 Lt mėnesinis atlyginimas. Ieškovės prašymu nuo 2014-08-01 nustatytas 350 Lt mėnesinis atlyginimas ir 1 val. darbo trukmė per dieną. Darbo sutartis ieškovės prašymu nutraukta 2014-12-16. Darbo užmokestis, ieškovės pageidavimu, buvo mokamas grynais pinigais pagal kasos orderius. Prieš baigiantis darbo sutarčiai ieškovė buvo paėmusi sutikrinti kasos dokumentus, tačiau, nutraukus darbo sutartį, jų negrąžino ir dėl to yra dingę dalis atsakovės kasos išlaidų orderių, tame tarpe ir dėl atlyginimo ieškovei už 2014 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Dėl dokumentų vagystės vykdomas ikiteisminis tyrimas. Atsiskaitymą su ieškove patvirtina atsakovės kasos knyga xls formatu, kurią pati ieškovė siuntė el. paštu buhalterinę apskaitą vykdančiai įmonei. Be to, ieškiniu prašoma priteisti darbo užmokesčio įsiskolinimą remiantis ieškovės papildomu darbo laiku, tačiau šalys dėl papildomo darbo laiko nebuvo sudariusios jokio susitarimo. Ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia dokumentais, kurių atsakovė nėra išdavusi ar patvirtinusi. Su ieškove buvo visiškai atsiskaityta, o jokia išeitinė kompensacija darbuotojui, atleistam pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, nepriklauso. Atsakovė atsiliepime akcentavo, kad 2015-09-14 prašymu dėl neišmokėto atlyginimo ir kitų sumų ieškovė kreipėsi į teritorinę darbo ginčų komisiją, tačiau ši 2015-09-25 sprendimu atsisakė nagrinėti prašymą, kadangi buvo praleistas trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas. Šio darbo ginčų komisijos sprendimo ieškovė neginčijo. Be to, ieškiniu prašoma priteisti darbo užmokestį už 2014 m. gegužės – lapkričio mėnesius, darbo užmokestis už gruodžio mėnesį ir išeitinė kompensacija turėjo būti įvykdyti darbuotojo atleidimo dieną (t. y. 2014-12-16), o ieškinys pareikštas tik 2017-12-20, t. y. praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą.
Trečiasis asmuo Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovams nedalyvaujant. Nurodė, kad Valstybinė darbo inspekcija nėra teisiškai suinteresuota bylos baigtimi ir bylos išsprendimas neturi įtakos jos teisėms ir pareigoms.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į ieškinį teismo prašė bylą nagrinėti savo nuožiūra, jos atstovams nedalyvaujant. Taipogi nurodė, kad bylos išsprendimas neturės įtakos inspekcijos teisėms ir pareigoms.
Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinys su priedais įteikti tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį prašė tenkinti visiškai.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal darbų apimtis ieškovė negalėjo dirbti tik 1 valandos per dieną, ji objektuose išbūdavo visą dieną. Darbo apskaitos žiniaraščiai pildyti siekiant išvengti mokestinių prievolių, buhalterija vykdyta aplaidžiai.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu teigė, kad atleidžiant iš darbo su ieškove buvo visiškai atsiskaityta ir tai įrodo byloje esantys dokumentai. Dėl papildomai dirbto laiko ieškovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, darbo laikas fiksuojamas darbo tabeliuose ir praėjus 3 metams nėra įmanoma patikrinti, kiek valandų buvo dirbta konkrečią dieną. Be to, darbo laikas buvo sumažintas pačios ieškovės prašymu, pretenzijų dėl to niekada nebuvo. Per metus buvo dirbama tik su trimis objektais, tad nėra pagrindo teigti, kad buvo dirba daugiau, nei fiksuota tabeliuose. Nurodė, kad šiame ginče yra praleisti visi įmanomi terminai: į darbo ginčų komisiją ieškovė kreipėsi tik po 9 mėnesių, į teismą dėl komisijos sprendimo per mėnesį nesikreipė. 3 metų ieškinio senatis taip pat praleista. Teigė, kad ieškiniui reikšti nebuvo jokio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas bendrovės direktorius ieškinį prašė atmesti.
Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu teigė, kad jam, kai buvo registruotas darbo biržoje, ieškovė pasiūlė darbą. Anksčiau dirbo tiesiogiai pas ieškovę, ji iš pradžių neapiformino priėmimo į darbą, taip pat meluodavo, kad neturi pinigų. Pinigus sumokėjo tik išsireikalavus per seniūnę. Dėl darbo pas atsakovę problemų neturėjęs, bet ji dar yra skolinga. Atsakovės dokumentų, ant kurių yra jo, kaip įmonės komisijos nario, parašai, pakomentuoti negalėjo. Teigė, kad ieškovė, liudytojui dirbant pas atsakovę, nurodydavo, ką daryti, o pati prižiūrėdavo, ateidavo patikrinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovė 2014-05-02 sudarė neterminuotą darbo sutartį, kurioje nustatyta, kad ieškovė bendrovėje kraštovaizdžio projektų vadove pradeda dirbti nuo 2014-05-05, darbo dienos trukmė – 3 val. per darbo dieną, viso 15 val. per savaitę, darbo užmokestis – 1 250 Lt/mėn. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kasos išlaidų orderių matyti, kad nuo 2014-08-01 darbo trukmė buvo sumažinta iki 1 val. per dieną, viso 5 val. per savaitę, darbo užmokestis tapo 318,50 Lt/mėn. į rankas (350 Lt prieš mokesčius). 2014-12-16 ieškovė, vadovaujantis jos prašymu, buvo atleista pagal DK 127 straipsnio 1 dalį.
2015-09-15 darbo ginčų komisijoje gautas ieškovės prašymas dėl darbo užmokesčio išieškojimo. Komisija 2015-09-25 sprendimu Nr. DGKS-4003 atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą šiai praleidus DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą. Komisija sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad ieškovė į darbo ginčų komisiją kreipėsi praleidusi terminą ilgiau kaip aštuonis mėnesius ir tokį elgesį įvertino kaip ypatingai neapdairų ir nerūpestingą. DK 296 straipsnyje (DK redakcija, galiojusi iki 2017-06-30) numatyta, kad jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis. Taigi įstatymas imperatyviai nustato terminą, per kurį individualaus darbo ginčo šalys, nesutinkančios su darbo ginčų komisijos sprendimu, turi teisę pareikšti ieškinį teisme. 2017-07-01 įsigaliojusiame DK numatytas analogiškas procesinis terminas – 1 mėnuo. Iš bylos duomenų matyti, kad darbo ginčo komisijos sprendimas ieškovei 2015-09-30 buvo išsiųstas el. paštu bei registruotu paštu. Nagrinėjamu atveju ieškinys Molėtų rajono apylinkės teisme gautas 2017-12-20, t. y. praėjus daugiau kaip dvejiems metams. Pažymėtina, kad teismui nebuvo pateiktas prašymas atnaujinti procesinį terminą.
Taipogi atsakovė ieškovės reikalavimams prašė taikyti ieškinio senatį. Bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas formuodamas praktiką yra pasisakęs, kad teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviuoju (teisės pažeidimo), o subjektyviuoju momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti tą pačią dieną, kada ji buvo pažeista, tačiau šis momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-690/2015). DK, galiojusio atleidimo metu, 141 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Iš byloje esančių elektroniniu paštu siųstų laiškų matyti, kad ieškovė atleidimą iš darbo 2014-12-16 data prašė apiforminti 2014-12-17, 2014-12-18 ji buvo informuota apie jai paskaičiuotą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, viso 405,87 Lt. Teismo vertinimu, ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju vėliausiai skaičiuotinas nuo 2014-12-18, nes būtent tą dieną ieškovė informuota apie jai išmokėtinas sumas atleidžiant iš darbo. Pažymėtina, kad ieškovė teigė, jog ji buvo atsakinga už atsakovės pirminių buhalterinių dokumentų apskaitą. Tai patvirtina ir byloje esančios elektroninių laiškų, kuriuose ieškovė su atsakovės buhalterinę apskaitą vykdančios įmonės darbuotojais susirašinėjo bendrovės balanso, darbo užmokesčio, darbuotojų darbo sutarčių ir kt. klausimais, kopijos. Teismas daro išvadą, kad ji, kaip normaliai atidus ir protingas asmuo, kuris dar ir turėjo patirties su samdomais darbuotojais ir jų darbo užmokesčio apskaita, galėjo ir turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimus, jeigu tokie buvo, vėliausiai 2014-12-18 dieną. Taigi laikytina, kad iki kreipimosi į teismą dienos praėjo daugiau nei trys metai ir yra pagrindas šioje byloje taikyti ieškinio senatį.
Atsižvelgiant į nurodytus faktus, konstatuotina, kad ieškovė praleido įstatymo nustatytus terminus savo teisėms apginti tiek kreipdamasi dėl ginčo sprendimo ikiteismine tvarka, tiek naudojantis teismine gynyba, ir tai yra pagrindas ieškinį atmesti.
Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje atskirai paskaičiavo 617,98 Eur sumą, kurios atsakovė nesumokėjo už darbą laikotarpiu nuo 2014-12-17 iki 2015-01-13. Ieškovė teigė, kad šiuo laikotarpiu atsakovei dirbo 16 dienų po 8 valandas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus konstatuoja, jog realaus darbo faktas nurodytu laikotarpiu neįrodytas. Ieškovės nurodytuose objektuose, kuriuose ji teigė dirbusi, darbai išvardinti iki 2014-12-18. Iš byloje esančių elektroninio pašto laiškų kopijų matyti, kad ieškovė atsakovės buhalterinę apskaitą vykdžiusios įmonės darbuotojams rašė 2014-12-17 ir 2015-01-07, šiuose laiškuose aptariami klausimai, susiję su atsakovės buhalterine apskaita už 2014 m. Beje, pastebėtina, kad šiuose laiškuose ieškovė nemini jai atsakovės nesumokėtų sumų. Teismo vertinimu, minėti įrodymai nepagrindžia teiginio, kad buvo dirbama 16 darbo dienų ir kad santykiai su atsakove turėjo darbo sutarties požymių, kad darbdavys būtų davęs kokių nurodymų, susijusių su turėtų darbo funkcijų vykdymu. Atsižvelgiant į įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo ieškovei priteisti 617,98 Eur dydžio sumą už laikotarpį nuo 2014-12-17 iki 2015-01-13.
Kadangi šioje byloje ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tai atmetus ieškinį žyminis mokestis valstybei nepriteisiamas (CPK 96 straipsnis).
Duomenų, jog ieškovė būtų atleista nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, byloje nėra. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės priteisiamos atsakovės turėtos 871,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilsenta“, juridinio asmens kodas 303232964, naudai 871,20 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.