- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-01-28
- Bylos Nr.
- 1-5-482/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00567-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Kaltinamasis
- A. P., Š. D., V. P.
- Advokatai
- Vytautas Jazbutis
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant prokurorams Eglei Kirpienei, Kęstučiui Jasaičiui, gynėjams advokatams Vytautui Jazbučiui, Renui Bradūnui, Remigijui Uckui, nukentėjusiajai V. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, dirbantis(duomenys neskelbtini), nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
2006-09-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 24 str. 6d., 180 str. 1 d., 181 str., 182 str. 1d., 178 str. 2d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. – 3 m laisvės atėmimo. Pritaikius LR BK 92 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, mokytis arba dirbti, poveikio terminą nustatyti 12 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2007-09-05 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir vykdoma nuosprendžiu paskirta 3 m laisvės atėmimo bausmė;
2009-07-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. – 2 m laisvės atėmimo bausme vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. subendrinus paskirta – 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Paleistas atlikęs bausmę 2012-07-13;
2014-11-13 pagal LR BK 284 str. 1 d. (veika 2012-07-28), 1 metams laisvės atėmimo, taikant BK 75 str. nuosprendžio vykdymas atidėtas 2 m. įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį,
Š. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, studijuoja (duomenys neskelbtini)bei dirba(duomenys neskelbtini), nevedęs, gyv(duomenys neskelbtini)teistas:
2014-03-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. dėl 2013-10-15 V. P. sužalojimo- 9 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti studijas. Vadovaujantis LR BK 64 str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant tęsti studijas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį,
V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, mokinasi profesinio rengimo centrene, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini)neteistas, pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad A. P., Š. D. kaltinami tuo, kad pagrobė automobilį su jame buvusiais daiktais, kas pasireiškė sekančiais nusikaltimo organizatoriaus E. G. ( mires) ir bendravykdytojų A. P., R. G. ( jo atžvilgiu išskirtas ikiteisminis tyrimas) ir Š. D. veiksmais, tai yra: 2013 m. vasario 26 d. ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, prie miesto kapinių, Tylioji g., Marijampolės mieste, nusikaltimo organizatorius E. G. nurodė A. P. iš R. Juknevičiaus g. 50 namo kiemo, Marijampolės mieste, pavogti automobilį Audi A4, v.n. (duomenys neskelbtini), Š. D. ir R. G. saugoti nusikaltimo vietą ir lydėti A. P. vairuojamą automobilį iki automobilio realizacijos vietos. Vykdant nusikaltimo planą dėl automobilio vagystės, 2012 m vasario 26 d. apie 22 val. A. P. su R. G. ir Š. D. nuvyko į R. Juknevičiaus g. 50 namo kiemą, Marijampolės mieste, R. G. ir Š. D. saugant nusikaltimo padarymo vietą, A. P. pavogė V. M. priklausantį 2606,58 eurų vertės automobilį Audi A4, v.n. (duomenys neskelbtini), jame buvusią vaikišką kėdutę 40,54 eurų vertės, akinius 37,65 eurų vertės. Po to R. G. ir Š. D. lydėjo A. P. vairuojamą pavogtą automobilį iki Katiliškių k., Šunskų sen., Marijampolės sav., kol automobilyje baigėsi kuras, tokiu būdu savo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajai V. M. turtinės žalos už bendrą 2684,78 eurų sumą.
V. P. realizavo pavogtą automobilį, žinodamas, kad automobilis gautas nusikalstamu būdu, o būtent: 2013 m. vasario 26 d. apie 24 val., A. P., R. G. ir Š. D. nurodymu, žinodamas, kad automobilis gautas nusikalstamu būdu, atvyko prie fermų, esančių Katiliškių k. Šunskų sen., Marijampolės sav., kur A. P. 2012 m vasario 26 d. apie 22 val. iš R. Juknevičiaus g. 50 namo, Marijampolės mieste, buvo pavogtas ir iki fermų atvairuotas bei paliktas automobilis Audi A4, v.n. (duomenys neskelbtini), kuriame baigėsi degalai, V. P. automobilį užpildžius degalais, R. G. ir Š. D. lydint jo vairuojamą automobilį Audi A4, v.n. (duomenys neskelbtini) iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, 2012 m vasario 27d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, realizavo E. G., A. P., R. G. ir Š. D. nusikalstamu būdu gautą automobilį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenis,
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-11-23 nutartimi baudžiamoji byla dalyje, kurioje E. G. kaltinamas pagal BK 24 str.4d., 178 str.2 d., nutraukta, mirus kaltinamajam E. G. ( b.l.98-99, t.3).
2014-12-18 nutarimu paskelbta įtariamojo R. G. paieška (b.l. 1 t. 86 l., ), jo atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą (b.l. 1 t. 17 ).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų kaltė įrodyta jų pačių, nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad tai buvo 2013 m. Susitiko su E. G., Š. D. ir dar vienu asmeniu, kurio pavardės neprisimena, jį vadino Zeniumi. Jam pasiūlė nuvaryti automobilį Audi A4. Kas pasiūlė, neprisimena. Jis sutiko. Automobilis buvo Juknevičiaus g. prie namo, kurio numerio neprisimena, kieme. Jam E. G. parodė kiemą, automobilį. Pasakė, kur reikia automobilį nuvaryti. Jį Zenius su Š. D. nuvežė, padavė automobilio raktelius ir jis nuvarė automobilį. Rakteliai tiko, išjungė signalizaciją pulteliu, nuvažiavo link Šunskų, buvo tamsu. Neprivažiavus Šunskų, pasibaigė kuras, tada jis automobilį įstūmė prie fermų, paskambino Š. D. ar Zeniui, pasakė, kas atsitiko. Jie atvažiavo, paėmė jį ir nuvažiavo kuro. Tada surado prie jo namų V. P., ir jį Š. D. su Zeniumi nuvežė prie automobilio, kurį buvo palikęs. Kai kurą užsipylė, jis liko prie namų, negrįžo į įvykio vietą. V. P. nusivežė Š. D. su Zeniumi. Visko tikrai neprisimena, yra davęs parodymus prieš du metus. Po to jam pasakojo, kad automobilį nuvarė į kitą miestą. Už tai jam davė kažkiek pinigų, kiek neprisimena, kur išleido pinigus, neprisimena. Jam pasiūlė ir jis sutiko nuvaryti automobilį. Jie buvo suplanavę nuvarymą, turėjo raktelius, iš kur gavo raktelius, nesakė. Jie žinojo, kur automobilis, kurie automobilio savininko langai. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais sutinka. Nukentėjusiajai sumokėjo 600 eurų, ieškinį pripažįsta. Automobilyje buvo vaikiška kėdutė ir akiniai.
Kaltinamasis Š. D. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad buvo 2013 m. žiemą. Su R. G. važinėjo po miestą ir jis pasakė, kad turi automobilio raktelius, nori automobilį pavogti. Pasiūlė jam, bet jis nesutiko. Tada paskambino A. P., nuvažiavo iki jo gyvenamosios vietos. R. G. jam pasiūlė nuvaryti automobilį, šis sutiko ir visi nuvažiavo į Juknevičius g. Ten R. G. parodė jam kieme stovintį automobilį, pasakė, kad jį vogti reikia vakare. Važiavo pro senus kapus, sidabrinės spalvos automobilis Audi pamirkčiojo šviesomis, jie sustojo ir R. G. nuėjo pakalbėti su asmeniu, kuris sėdėjo tame automobilyje Audi. Jis išlipo, parūkė kartu su R. G. ir E. G., tada su R. G. išvažiavo. Parvežė A. P. namo, o vakare nuvežėme A. P. į Juknevičius g., kad jis pavogtų automobilį. A. P. jį pavogė, nusivarė kažkur per Mokolų kaimą. Po to jis paskambino ir pasakė, kad pasibaigė automobiliui kuras. Jie nuvažiavo, paėmė A. P., parvežė namo, o jis pamatęs pakalbino V. P. ir atėjęs pasakė R. G., kad jis daugiau nevairuos, o vairuos V. P.. Tada nuvažiavo į kolonėlę, užpylė kuro, kurį grįžę padavė V. P.. V. P. nuvažiavęs užsipylė kurą ir jie visi nuvažiavo. Jis važiavo kartu su Zeniumi, o V. P. važiavo už jų su pavogtu automobiliu. Buvo tamsu ir į kokį miestą jie važiavo, nežino, nes važiavo žvirkeliais. Sustojo kažkokioje aikštelėje, tada R. G. įsėdo pas V. P. į automobilį ir nuvažiavo, grįžo po valandos ir išvažiavo į Marijampolę. Po to išsiskirstė, apie tą automobilį nekalbėjo, atlygio jokio negavo. Buvo tik pakeleivis. Dėl jo pirminių parodymų, jie yra surašyti pagal A. P. parodymus, D. Z. jį įbaugino ir surašė daug iš jo parodymų. Jam buvo pasakyta kad yra bendrininkas, kai pasirašinėjo, nebuvo net advokato, advokatas atėjo tik tada kai jis jau buvau pasirašęs. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( b.l.5-6, t.2) sutinka iš dalies, nesutinka, kad jam davė pinigus, kad pasakė, kad atsiskaitys. D. Z. pastoviai rašydavo, kad jis buvo kartu su Raimondu, jis su tuo nesutinka, nesutinka, kad stebėjo. Jis buvo tik pakeleivis. Kad vagia automobilį, jis suprato, bet nesikišo. Telefonu per garsiakalbį nurodymų nedavė. Spalio 17 d. apklausa metu jis atsakinėjo į klausimus ir pats pasakojo ir Zubas jam pasakojo, kas buvo. Protokolą perskaitė, ne su viskuo sutiko, bet jam prigrasino, todėl pasirašė. Grasino, kad nepaleis į laisvę. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( b.l.14) sutinka. Dabar pasakė viską teisme dėl pareigūno veiksmų. Iki to kito miesto, kiek važiavo, nežino, gal gerą valandą. A. P. pažinojo, V. P. - labai mažai, gal pusę metų, E. G. nepažinojo, žinojo tik iš matymo, nebuvo bendravęs. E. G. jam nedavė jokių nurodymų. A. P. nurodė V. P. nuvaryti automobilį, apie tai pasakė R. G.. Ar automobilyje buvo akiniai, vaikiška kėdutė, jis nežino, nes automobilio iš vidaus nematė.
Kaltinamasis V. P. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2013 m. žiemą, tikslios datos neprisimena, buvo kieme su draugais, kai jį pasišaukė A. P.. A. P. paklausė, ar gali pavairuoti automoiblį, už tai po to su juo pasidalins tris ar keturis tūkstančius. Pasakė, kad jis gėręs ir pats negali vairuoti. Kad automobilis vogtas, nežinojo. Jis sutiko automobilį pavairuoti, kartu pasiūlė važiuoti ir savo draugui. A. P. padavė jam raktelius, tada priėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo Zenius. Jis padavė jo draugui kanistrą su kuru, iškvietė taksi ir jie nuvažiavo prie automobilio. A. P. jam buvo sakęs, kad prie Šunskų jo lauks Zenius. Draugas įpylė kuro, jis sėdo už vairo, pasakė, kad draugas paskambintų telefonu, nes nežino, kur važiuoti. Po to visą laiką važiavo paskui Zeniaus automobilį. Girdėjo telefone Zeniaus balsą. Š. D. nieko nekalbėjo. Privažiavo Jurbarką ir sustojo. Zenius atėjo prie jo ir jie kartu nuvažiavo paskui kažkokį automobilį ir paskui kitu automobiliu juos parvežė į tą vietą, kur prieš tai stovėjo. Neprisimena, kas nuvažiavo su vogtu automobiliu, tada grįžo pas Š. D.. Po kiek laiko Zenius atvežė jam 100 litų. Kaip ką daryti, jam sakė A. P., o kai važiavo, kalbėjo su Zeniumi. Kad automobilis vogtas, nežinojo. A. P. šiek tiek pažįstu gal pusmetį, Su Š. D. yra kiek bendravęs, E. G. matė pirmą kartą. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( b.l.44-45) visiškai sutinka. Kai važinėjo, jam nurodymus davė Zenius ir, mano, šalia sėdėjęs Š. D.. Jis girdėjo, kaip Zenius ir Š. D. tarpusavyje kalbasi. Draugas A. S., kuris su kartu su juo važiavo. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ( b.l. 47 ), Š. D. šiek tiek pažinojo, užrašė, kad nepažįstamas. Su civiliniu ieškiniu sutinka. 2013-02-26 man buvo 17 metų. Iš pradžių nesuprato, kad automobilis vogtas, tik jau kai važiavo, pagalvojo, kad kažkas ne taip. Gailisi dėl įvykio, žada atlyginti žalą. Automobilyje buvo vaikiška kėdutė ir akiniai. Visi šie daikati liko automobilyje, kai jį perėmė kiti asmenys.
Nukentėjusioji, civilinis ieškovas V. M. paaiškino, kad 2013m vasario mėnesio pabaigoje apie 20 val grįžo namo. Pastatė automobilį Audi A4 sidabrinės spalvos aikštelėje. Greičiausia pametė raktelį, grįždama iš parduotuvės. Jų nepasigedo, automobilis stovėjo dar dieną, o kitos dienos ryte pamatė, kad nėra automobilio. Kvietė policiją, tada ir pasigedo raktelių. Signalizacija automobilyje buvo. Automobilis jai negražintas, už jį mokėjo 9000 litų. Jame dar buvo daiktų, t.y. vaikiška kėdutė 140 Lt vertės, vairavimo akiniai 130 Lt vertės. Viską jau reikėjo pirkti iš naujo, daiktai buvo naudoti mėnesį. Automobilis 2007 m. Pas ją buvo pareigūnas su A. P., ir A. P. atlygino 600 eurų.
Liudytojas D. Z. paaiškino, kad jis atliko tyrimą dėl automobilio vagystės. Apklausė A. P., kuris apie vagystės aplinkybes pats pasakojo. A. P. pasakojo apie visas padarytas savo nusikalstamas veikas, tame tarpe ir apie šią vagystę. Kitose bylose A. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes padėjo atskleisti nusikaltimus. A. P. parodymų esmė buvo jo prisipažinimas, padarius vagystę, nurodė bendrininkus Š. D., R. G., E. G.. E. G. viską organizavo, A. P. vaidmuo buvo nuvaryti automobilį, Š. D. ir R. G. stebėti. Jis kartu su A. P. buvo pas nukentėjusiąją, kur A. P. atlygino dalį žalos. Chronologinės tvarkos dėl įtariamųjų apklausos jis neprisimena, tačiau prisimena, kad A. P. parodymus kiti įtariamieji patvirtino. Po apklausos V. P. buvo sumuštas Š. D. dėl duotų parodymų. Įtariamieji apklausos protokolus perskaitė, pasirašė. Apklausos protokole rašė taip kaip kalbėjo įtariamasis. Nebūna tokių atvejų, kad gynėjas atvyksta įtariamojo apklausos pabaigoje.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau- BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu 2013-08-13 kaltinamojo A. P. duoti parodymai : 2013 m. vasario mėnesį, tikslios datos neprisimena, jam paskambino vyras vardu Zenius ir pasakė, kad reikia susitikti. Jo vardas Deividas, pavardės nežino. Jis atvažiavo susitikti su juo prie jo namų. Jis atvažiavo automobiliu Opel Astra, atvyko ir Š. D.. Zenius jam pasakė, kad turi automobilio Audi A4 raktelius ir reikia šį automobilį nuvaryti. Iš kur Zenius gavo raktelius, jam nesakė, bet sakė, kad tai orginalūs automobilio rakteliai. Jis sutiko pavogti automobolį, tada kartu su Zenium ir Š. D. nuvažiavo iki E. G., su kuriuo susikambino Zenius. Su E. G. važiavo susitikti ir pasikalbėti dėl automobilio vagystės. Susitiko aikštelėje prie Marijampolės kapinių. E. G. jau žinojo, kad Zenius turi svetimo automobillio raktelius, jie jau buvo kalbėje anksčiau. Jiems susitikus, E. G. jau žinojo, kas nupirks automobilį, jau buvo susitaręs jį parduoti. E. G. jiems išdėstė nusikaltimo planą. Pasakė, kad vakare sutemus jis turės minimą automobilį Audi A4 pagrobti iš kiemo ir nuvaryti iki Utenos, kur automoibollį jis pats perims ir parduos. Zeniui su Š. D. nurodė lydėti pavogta automobilį. E. G. jam pažadėjo už automobilio pagrobimą ir nuvarymą į Uteną atsiskaityti, bet konkrečios sumos neminėjo. E. G. nurodymu Zenius ir Ė. D. jį nuvežė į Juknevičiaus g., į vieno daugiabučio kiemą, parodė ten stovintį automobilį Audi A4 tamsiai žalios spalbos, karavano tipo kėbulu, kurį turės pavogti. Susitarė ssutikti vakare. Tos pačios dienos vakare apie 21-22 val. jau buvo tamsu, pagal susitarimą Zenius ir Š. D. susitiko Draugystės gatvėje prie jo namų. Jie nuvažiavo į Juknevičiaus gatvę į daugiabučio namo kiemą. Prie stovinčio automobilio Zenius jam padavė automobilio Audi raktelius. Raktelis buvo su signalizacijos pulteliu. Jis pulteliu išjungė signalizaciją, sėdo į automobilį, Zeniaus duotu rakteliu užvedė, išvažiavo iš kiemo ir važiavo paskui Zenių ir Š. D.,kurie važiavo priekyje ir „valė“ kelią Opel Astra automobiliu. Priekyje važiuodami jie žiūrėjo, ar nėra policijos pareigūnų ir rodė kelią, kur važiuoti. Jie važiavo link Šunskų, nes per Šunskus ne pagrindiniais keliais turėjo važiuoti į Uteną. Išvažiuojant iš Marijampolės, jam pradėjo trukčioti automobilis, jame baigėsi dyzelinis kuras. Apie tai pasakė Zeniui, užsuko prie apleistų fermų kelyje link Šunskų, ten pastatė automobilį. Tada persėdo į Zeniaus automobilį. Jis atsisakė toliau varyti automobilį į Uteną, nes pabijojo. Zenius automobiliu jį vežė link namų ir pamatė Draugystės g, vaikiną vardu „Pivnė“. Pasikvietė jį ir lauke prie Zeniaus automobilio Zenius ir jis pasiūlė jam nuvaryti pavogtą automobilį į Uteną. Sakė, kad pavogtą automobilį lydės Zenius ir Š. D., kurie kitu automobiliu važiuos priekyje ir valys kelią. „Pivnė“ sutiko tai padaryti, sakė, kad nuvarys pavogtą automobilį kartu su draugu. Susitarė, kad Zenius ir Š. D. nuvažiuos nupirkti kuro, jis pasakys „Pivnei“, kur stovi automobilis ir atvežus kurą, jis su draugu taksi automobiliu nuvažiuos iki jo. Zenius ir Š. D. išvažiavo pirkti kuro pavogtam automobiliui, o jis „Pivnei“ pasakojo, kur stovi pavogtas automobilis, padavė jam automobilio raktelį. Dar paskolino 30 litų taksi automobiliui, kadangi „Pivnė“ neturėjo pinigų. Zenius ir Š. D. atsivežė 20 litrų talpos plastikinį kanistrą su dyzeliniu kuru. Kažkuris iš jų iškvietė taksi „Pivnei“ su draugu, jie visi išvažiavo. Kitą dieną jis susitiko „Pivnę“, kuris sakė, kad lydint Zeniui ir Š. D. pavogtą automobilį Audi A 4, nuvažiavo į Uteną, kad viskas gerai. Vėliau Zenius jam davė 100 litų, kad automobilį pavogė iš kiemo. Žadėjo atvežti daugiau pinigų, bet taip ir neatvežė ( b.l. 137-138, t.1).
2014-12-17 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. P. paaiškino, kad 2013 m. vasario mėn pabaigoje, galėjo būti 26 diena, kartu su G ir Š. D. automobiliu nuvažiavo prie naujų kapinių Marijampolėje Tylioji g. Kuris iš jų, šiuo metu neprisimena, jam pasiūlė pavogti automobilį. Prie naujų kapinių jų laukė automobiliu atvažiavęs Efka, kaip dabar žino E. G.. Jiems stovint lauke, vienas priešais kitą, E. G. jam pasiūlė už atlygį pavogti Marijampolės m. Juknevičiaus gatvėje iš aikštelės automobilį Audi A 4, nurodydamas, kur stovi bei valstybinius numerius, jį pervaryti į kitą miestą, kiek prisimena, į Jurbarką. Girdėjo, kaip Grinevičiui su Š. D. davė nurodymą, kai jis vogs automobilį, saugoti aplinką ir stebėti, ar jo nemato pašaliniai asmenys, pavogus automobilį, lydėti jį kitu automobiliu ir stebėti kelią, ar nėra policijos. Automobilio, kurį turėjo pavogti, užvedimo spynelės raktelį jam padavė Grinevičius, kas jam davė, nežino. Tos pačios dienos vakare apie 22 val. jis kartu su Grinevičiumi ir Š. D. nuvyko į R.Juknevičiaus g., kur iš namo kiemo turimu rakteliu atrakinęs dureles, pavogė automobilį Audi A4 markės, po to juo važiavo keliu link Šunskų k. Marijampolės sav. Matė, jog priekyje važiuoja automobiliu Grinevičius su Efka. Kadangi pavogtame automobilyje baigėsi degalai, jis automobilį paliko Šunskų sen. prie fermų, atsisakydamas jį toliau varyti į Jurbarką .Po to šį automobilį jo paprašytas į Jurbarką pervarė V. P.. Jis už tai, kad pavogė automobilį Audi A4 iš Grinevičiaus gavo pinigų, tačiau kiek neprisimena. Jis pinigus atvežė, kai automiblis buvo nuvarytas į Jurbarką. Automobilis buvo nuvarytas į Jurbarką V. P., jį lydėjo Š. D. su Grinevičiumi. Kam automobilis Jurbarke buvo parduotas, nežino ( b.l. 164, t.1).
BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu 2013-10-17 kaltinamojo Š. D. duoti parodymai : 2013 m pradžioje, kartu su Raimundu, pravarde „Zenius“ važinėjosi automobiliu. Privažiavę prie miesto kapinių, R. G. išlipęs iš automobilio aikštelėje, kalbėjosi su asmeniu, kurį vadina „Efka“. Apie ką kalbėjo, nežino. Vėliau važiuojant, R. G. jam pasakė, kad turi automobilio Audi A 4 raktelius ir reikia jį pavogti. R. G. parodęs automobilio raktelį su apsaugos pulteliu, sakė jog rastas, taip pat sakė, kad vogtinas automobilis Audi A4 stovi R. Juknevičiaus g. ir kad reikia važiuoti pas A. P., kuris nuvarys automobilį. Su A. P. kalbėjosi sėdėdami automobilyje. R. G. pasiūlė pavogti automobilį. A. P. sutiko. Sutemus, kartu su R. G., buvo nuvažiavę iki R. Juknevičiaus g. kur pažiūrėjo, ar kieme stovi automobilis Audi A4. Po to jie iki šio kiemo atvežė A. P., R. G. jam padavė raktelį ir nurodė užvesti automobilį ir juo važiuoti pro Mokolų k., link Šunskų k. Sakė, kad jie nuvažiuos pirmi ir stebės ar kelyje nėra policijos, po ko sutartoje vietoje jo lauks. Iš karto automobilio A. P. negalėjo pavogti, kadangi pastebėjo prie laiptinės sėdinčias merginas. Kai A. P. važiavo pavogtu automobiliu, jie su R. G. važiavo priekyje ir stebėjo ar kelyje nėra policijos. Netrukus paskambinęs A. P. pasakė, jog automobilyje baigėsi kuras. Tuomet jie apsisuko ir privažiavę prie kelio stovinčio A. P., jį pasiėmė. A. P. paleido Draugystės g., o patys nuvažiavo į kanistrą įpilti kuro. A. P. pasakė, jog automobilį nevarys, o varys jį asmuo, kurį vadina „ Pivnė“. Tuomet „Pivnei“ jie padavė kanistrą su kuru, pasakė, jog važiuos priekyje ir stebės ar nėra policijos. Kartu su „Pivne“ važiavo kažkoks vaikinas. A. P. „Pivnei“ liepė taksi automobiliu nuvažiuoti iki Šunskų kelio, nueiti iki fermų, kur stovi paliktas automobilis Audi A4, įpilti kurą ir juo važiuoti link Šunskų k., kur jo lauks R. G. bei padavė kuro baką bei raktelius. R. G. Š. D. padavė mobilų telefoną ir liepė visą kelią būti „ant ryšio“, jis įjungęs garsiakalbį ir nurodymus „Pivnei“ davęs tiek jis tiek Grinevičius. Važiavo nežinoma kryptimi, visą kelią su R. G. važiuodami automobiliu, stebėjo ar kelyje nėra policijos. Kur ir kam varė automobilį, nežino. Po automobilio vagystės į Vilnių atvažiavo Grinevičius, sakė gavęs pinigų už pavogtą automobilį, jį pavaišino bare, atidavė 200 lt. Skolą ( b.l. 5-6, t.2).
2014-12-17 apklausiamas Š. D. nurodė, kad prisipažįsta tiktai dėl to, jog važinėjo kartu su R. G.. Aplinkos nesaugojo bei kelio nestebėjo. Apie A. P. vykdomą vagystę žinojo, visur važinėjo kartu su R. G., tačiau tiktai kaip keleivis ( b.l. 14 , t. 2 ).
BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu 2013-10-08 kaltinamojo V. P. duoti parodymai : 2013 m vasario pabaigoje, Draugystės g., Marijampolės m., susitiko su Laurynu,kuris jo klausė, ar galintis pavairuoti automobilį, kad už tai kažkiek „nukris“ pinigų. Jam abejojant Laurynas kažkam paskambino. Neužilgo prie jų priėjo Lauryno pažįstamas, kaip vėliau sužinojo vardu Aivaras. Aivaras ir Laurynas pradėjo jį įkalbinėti nuvaryti automobilį.Daugiau kalbėjo Aivaras. Abu vyriškiai sakė, kad negali, tačiau kodėl, jis gerai nesuprato. Aivaras minėjo, kad yra išgėręs. Aivaras už nuvarymą gauti 2000 ar 3000 litų ir šiuos pinigus pasidalins pusiau su juo. Aivaras minėjo, kad jam varant automobilį, jį lydės kitas automobilis, kuris važiuos priekyje, žiūrės, ar nėra policijos pareigūnų. Jis suprato, kad automobilis, kurį prašo nuvaryti, yra pavogtas, kažką apie tai minėjo Aivaras. Be to, ir jam pačiam buvo aišku, kad automobilis vogtas. Tačiau iš kur automobilis vogtas, kas jį pavogė, jis nežinojo. Visas pokalbis vyko Draugystės g. namo Nr.17 kieme. Neužilgo į kiemą atvažiavo automobiliu Opel pilkos spalvos jam iš matymo pažįstamas Zenius, vardo ir pavardės nežino, kuris buvo dar su vienu jam nepažįstamu vyriškiu.Toliau nuo jo Aivaras pradėjo su jais kalbėtis. Po jų pokalbio Zenius jį pradėjo prašyti pavairuoti automobilį Audi A4,liepė jam nebijoti, sakė, kad jo varomas automobilis bus lydimas, kad jis telefonu pasakys, kur jam reikia važiuoti, sakė, kad automobilį reikia varyti greičiau, kad jis nedelstų. Kalbantis prie jų priėjo jo draugas Armandas, kurį jis pasikalbino kartu važiuoti. Zenius ir Aivaras neprieštaravo. Aivaras jam padavė 5 litrų talpos bakelį su dyzeliniu kuru, kurį buvo atvežęs Zenius, sakė, kad reikia įpilti į varomo automobilio kuro baką. Aivaras pasakė, kad iki to automobilio jis turės nuvažiuoti automobiliu taksi, kuris jau iškviestas. Aivaras jam padavė 20 litų už taksi, sakė, kad jis taksi turės nuvažiuoti link Šunskų kaimo iki posūkio link fermų, sakė, kad automobiliu taksi iki automobilio nevažiuotų, o nueiti pėsčiam. Prie fermų ras automobilį Audi A4. Aivaras padavė automobilio raktelį, raktelyje buvo mygtukai signalizacijai išjungti, atskiro pultelio nebuvo. Aivaras pasakė, kad raktelis yra būtent nuo automobilio, kurį turės nuvaryti. Aivaras užsirašė jo telefono numerį, sakė, kad paskambins ir pasakys, ką toliau daryti.Jis su Armandu automobiliu taksi nuvažiavo iki Šunskų kelio, sumokėjo vairuotojui Aivaro duotais pinigais ir pėsti nuėjo iki fermų ir ten rado automobilį Audi A4 sidabrinės spalvos, 4 durelių, karavano kėbulu. Kaip ten atsirado automobilis, kam jis priklauso, jis nežinojo, tik suprato, kad jis vogtas. Aivaro duotu rakteliu atrakino automobilį, supylė atsivežtą kurą. Jis sėdo už automobilio vairo, Aivaro duotu rakteliu užvedė automobilį. Armandas sėdėjo greta jo. Netrukus jam paskambino Aivaras ir paklausė, ar viskas gerai, ar rado automobilį. Jis atsakė, kad viskas gerai. Aivaras liepė važiuoti link Šunskų gyvenvietės, sakė, kad prieš Šunskų kaimą ras ant kelio stovintį Zenių su automobiliu Opel, kuriuo prieš tai buvo atvykęs. Sakė, kad turės važiuoti paskui tą automobilį, kuris stebės kelią, ar nėra policijos pareigūnų. Aivaras sakė, kad jo telefono numerį perduos Zeniui ir toliau su juo susisieks Zenius.Po pokalbio su Aivaru, jam paskambino Zenius, jį pažino iš balso. Zenius jam paskambino, kai jis jau buvo prie Šunskų kaimo ir pamatė jį atvažiuojantį. Paskambinęs Zenius liepė važiuoti paskui jį. Jis važiavo paskui Zeniaus vairuojamą automobilį Opel. Važiavo keliasdešimt metrų atstumu nuo minėto automobilio, kartais automobilis Opel nuo jo nutoldavo į priekį, matyti Zenius žiūrėdavo, ar nėra ant kelio policijos. Visą laiką važiavo kažkokiais žvyrkeliais, lauko keliais. Visą kelią vairavo jis, jo telefonas buvo įjungtas, buvo įjungęs garsiakalbį. Kai jam paskambino Zenius, nuo to laiko nebuvo išjungęs savo telefono, tik įjungė garsiakalbį. Visą kelią Zenius su juo kalbėjo, nurodinėjo, kur sukti, kur važiuoti, kai nematydavo jo automobilio. Su juo ir Armandu kalbėjo ne tik Zenius, bet ir kartu su juo automobilyje važiavęs jam nepažįstamas vaikinas. Tad nurodymus jam duodavo ir Zenius, ir tas nepažįstamas vaikinas. Paskui automobilį Opel nuvažiavo iki Jurbarko miesto, į miestą nevažiavo, jis matė tiltą per Nemuną. Zenius jam liepė sustoti.Matė, kad Zenius sustojo priekyje jo prie tamsios spalvos automobilio, iš kurio išlipęs nepažįstamas vaikinas priėjo prie jo automobilio, liepė išlipti ir laukti, kol atvažiuos Zenius. Jis ir Armandas išlipo, o Zenius automobiliu Opel, tamsios spalvos automobilis ir jo atvarytas automobilis nuvažiavo link Jurbarko. Po pusvalandžio grįžo Zenius vienas ir jie grįžo į Marijampolę. Zenius sakė, kad už automobilio nuvarymą jis paduos Aivarui pinigus, su juo atsiskaitys Aivaras, tačiau su juo iki šiol niekas neatsiskaitė. 2013 m. rugsėjo mėnesio pradžioje pas jį atvažiavo Zenius ir Laurynas. Zenius pasakė, kad jei kvies policijos pareigūnai ir klaus apie automobilio Audi A4 nuvarymą, jiems nieko nepasakočiau. Sakė, kad jei papasakos apie automobilio nuvarymą, jį užmuš. Zenius kalbėjo griežtai, bauginančiai. Taip pat Zenius liepė jam sumušti Aivarą, nes Aivaras „stukalina“, yra ožys ( b.l. 44-45, t.2).
2013-10-18 papildomos apklausos metu kaltinamasis V. P. pasiliko prie duotų savo parodymų, patikslino prie Jurbarko tolesnius Zeniaus veiksmus dėl atvaryto automobilio Audi A 4, nurodė, kad negali pasakyti, ar su Zenium važiavęs asmuo yra Š. D. ( b.l. 47, t.2).
2013-02-27 V. M. pareiškimu-protokolu kreipėsi Į Marijampolės AVPK, kuriame nurodė, kad 2013-02-27 apie 07 val. pastebėjo, kad iš R. Juknevičiaus g. 50 namo kiemo, Marijampolės yra pavogtas jos tėvui priklausantis automobilis Audi A4, v.n. (duomenys neskelbtini), kuriuo pastoviai ji naudojosi ( b.l. 1 , t. 1 ).
Kaltinamasis A. P. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kur jis kartu su R. G. ir Š. D. prie miesto kapinių susitiko su E. G., kuris jiems davė nurodymus pavogti automobilį bei išdėstė nusikaltimo planą, taip pat parodė vietą, iš kur jis veikdamas bendrai su R. G. ir Š. D. pavogė automobilį Audi A4 ir juo nuvažiavęs iki apleistų fermų, jį paliko, kadangi automobilyje baigėsi kuras ( b.l. 139-140, 141-143, t. 1 ). Asmens parodymų atpažinti metu A. P. atpažino E. G., kaip asmenį organizavusį automobilio Audi A4 vagystę bei jo realizavimą, davusį R. G. ir Š. D. nurodymą lydėti automobilį bei stebėti aplinką ar nėra policijos ( b.l. 144-145, 146-147, t. 1 ). Asmens parodymų atpažinti metu A. P. atpažino R. G., kaip asmenį pravarde „Zenius“, kuris vagystės tikslu padavė automobilio Audi A4 raktelius bei pavogus automobilį kartu su Š. D. stebėjo aplinką, važiuodami kitu automobiliu „valė“ kelią ir žiūrėjo ar nėra policijos ( b.l. 148-149, 150-151, tomas 1 ). Asmens parodymų atpažinti metu A. P. atpažino Š. D., kaip asmenį dalyvavusį automobilio Audi A4 vagystėje, kuris kartu su R. G. stebėjo aplinką ar pašaliniai asmenys nemato vagystės bei kartu su R. G. kitu automobiliu lydėjo pavogtą automobilį bei stebėjo aplinką ar kelyje nėra policijos ( b.l. 153-154, 155-156, tomas 1 ). Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą metu, A. P. atpažino V. P., kaip asmenį kuris prie apleistų fermų įsėdo į A. P. pavogtą ir paliktą automobilį Audi A4 ir R. G. su Š. D. stebint aplinką, kiti automobiliu lydėjo V. P. vairuojamą automobilį į realizacijos vietą ( b.l. 157-158, 159-160 tomas 1 ). Akistatos tarp kaltinamųjų A. P. ir E. G. metu, A. P. patvirtino įtariamojo apklausos metu duotus parodymus, apie tai, jog E. G. organizavo automobilio vagystę, nurodydamas A. P. pavogti automobilį, o R. G. su Š. D. vagystės metu stebėti aplinką bei kitu automobiliu lydėti pavogtą automobilį į realizacijos vietą ( b.l. 161 tomas 1 ).Kaltinamasis Š. D. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kur buvo pavogtas automobilis Audi A4 ( b.l. 8-9, 10, t. 2 ). Kaltinamasis V. P. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, iš kurios jis paėmė A. P. pavogtą ir paliktą automobilį Audi A4 bei parodė kelią, kuriuo jis važiavo paskui automobiliu. ( b.l. 48-49, 50-54,t. 2 ). Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. P. atpažino A. P., kaip asmenį kurio prašymu jis nuo apleistų fermų pervarė paliktą pavogtą automobilį į Jurbarką ( b.l. 57-58, 59-60, t. 2 ). Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. P. atpažino Š. D., kaip asmenį pravarde „Demkus“. Nežino, ar šis asmuo važiavo automobilyje kartu su R. G. ( b.l. 61-62, t. 2 ). Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. P. atpažino R. G., kaip asmenį pravarde „ Zenius“ , kurio prašymu jis pervarė pavogtą automobilį Audi A4 į Jurbarko m. „Zenius“ su nežinomu asmeniu važiavo kitu automobiliu ir stebėjo aplinką ar kelyje nėra policijos ( b.l. 63-64, 65-66, t. 1 ).
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tokia šio įstatymo nuostata reiškia, kad teisėjo vidinis įsitikinimas turi turėti objektyvų pagrindą, kuris susiformuoja išsamiai išnagrinėjus, patikrinus ir sulyginus visus byloje surinktus duomenis. Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių bei materialiųjų teisės normų, t. y. kad sprendimą baudžiamojoje byloje turi nulemti tik patikimi, teisėtais būdais gauti duomenys.
Vagystės objektas yra visų formų ir rūšių nuosavybė – šiuo atveju tai nukentėjusiajai priklausantis turtas – automobilis ir jame buvę daiktai : vaikiška kėdutė ir akiniai. Kaltinamųjų veiksmai, tyčia buvo nukreipti į automobilio vagystę.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. kaltę dėl automobilio vagystės pripažino, davė detalius parodymus, kuriais abejoti nėra pagrindo. Kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai.
Prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai įrodomosios reikšmės teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant ir vertinant kitus byloje esančius įrodymus. Tokiu būdu, ikiteisminio tyrimo metu apklausiami įtariamasis Š. D. davė parodymus, kuriuose prisipažino, dalyvavęs automobilio vagystėje. Apklaustas liudytoju tyrėjas D. Z. paaiškino, kad įtariamasis Š. D. savo noru davė parodymus, apklausos protokolą perskaitė ir pasirašė, apklausoje dalyvavo gynėjas. Teismas nenustatė, kad įtariamojo apklausos procedūra neatitiktų BPK 188 str. reikalavimų. Be to, jei tikėti kaltinasmojo Š. D. parodymais, kad jie buvo išgauti psichologinio smurto įtakoje, jis tuo metu buvo sulaikytas, tai išleidus iš sulaikymo kaltinamąjį Š. D., jis galėjo skųsti policijos pareigūno veiksmus, kaip tai numato BPK 64 str.1 dalis, tačiau kaltinamasis šia teise nepasinaudojo. Todėl teismas vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu duotais Š. D. parodymais, kuriuose jis prisipažino, pavogęs automobilį, vėliau kartu su R. G. važiavo priekyje pavogtojo automobilio ir stebėjo aplinką, ar nėra policijos pareigūnų. Atsižvelgiant į išdėstytus įrodymus, kaltinamasis Š. D. tiesiogiai dalyvavo darant automobilio vagystę kartu su kitais bendrininkais ir jo veika kvalifikuota pagal BK 178 str. 2d., kaip automobilio vagystė, teisingai. Teisiamojo posėdžio metu duotus kaltinamojo Š. D. parodymus, kad jis automobilio nevogė, buvo tik keleivis, teismas vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Esminis BPK 189 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis yra iš anksto nepažadėtas svetimo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, naudojimasis arba realizavimas. Įstatymų leidėjas laiko, kad turtas įgytas nusikalstamu būdu, jeigu gaunamas iš neteisėto valdytojo, padariusio vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą. Įgijimas yra bet kokios formos atlygintinis ar neatlygintinis sandoris. Pagal konstrukciją šio nusikaltimo sudėtis formalioji, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo. Esminis subjektyviosios pusės požymis kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Šiam nusikaltimui svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog turtą jam perdavė asmuo, kuris gavo jį padarydamas nusikaltimą nuosavybei. Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis V. P. realizavo pavogtą automobilį, žinodamas, kad automobilis gautas nusikalstamu būdu. Tai įrodyta kaltinamųjų A. P., V. P., Š. D. parodymais, todėl V. P. veika kvalifikuota teisingai.
Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis ( BK 59str. 1d.2p.).
Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59str. 1d.2p.).
Kaltinamojo Š. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamųjų A. P. ir Š. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veika padaryta bendrininkų grupėje ( BK 60 str.1d.1p.).
Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamųjų asmenybes ( BK 54str.2d., 55str.) o taip pat sutinkamai su BK 91str.2d. - į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 178 str. 2d. priskirtinos apysunkiams tyčiniams nusikaltimams, veika pagal BK 189 str. 1d. –tyčiniams nesunkiems nusikaltimams. Tai baigti nusikaltimai.
Kaltinamasis A. P. baustas administracine tvarka ( b. l. 130, tomas 1 ), teistas 2014-11-13 pagal BK 284 str. 1 d. (veika 2012-07-28) 1 metams laisvės atėmimo, taikant BK 75 str. nuosprendžio vykdymas atidėtas 2 m. įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios. Šią veiką padarė, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą : teistas 2009-07-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. 3 m laisvės atėmimo bausme, paleistas atlikęs bausmę 2012-07-13.
Teismas sprendžia, kad paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę, nebus pasiekti bausmės tikslai, tai yra nebus užtikrintas teisingumo principas. Atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę nustatytas lengvinančias aplinkybes, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajai dalį žalos, kad 2014-07-24 nutarimu yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam aktyviai padėjus atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas ( b.l.89-90, t.3), ši veika padaryta 2013-02-26, o nuosprendis priimtas 2014-11-13, jam skirtina arešto bausmė, kuri BK 65 str. 1d. 1p. keistina į laisvės atėmimo bausmę, BK 63 str.9d. paskirta bausmė subendrintina su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-11-13 nuosprendžiu paskirta 1 metų bausme, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymą atidedant,skiriant teismo įpareigojimus : neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimas bus pakankamai efektyvi priemonė, norint sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų padarymo. Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamasis bus pakankamai nubaustas, jam skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti najas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Pagrindų taikyti BK 54 str. 3dalį, 62str., teismas nenustatė.
Kaltinamasis Š. D. baustas administracine tvarka ( b. l. 181 tomas 1 ), miesto policijos nuovados prevencijos grupės specialistų charakterizuojamas patenkinamai ( b.l. 181, t. 1 ), UAB „ Statybos ritmas „ gamybos direktoriaus charakterizuojamas teigiamai ( b.l. 184 , t. 1 ). Kaltinamasis šią veiką padarė, būdamas neteistas, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-03-04 nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę atlikęs. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatytini teismo draudimai ir įpareigojimai. Paskirta bausmė ir nustatyti teismo įpareigojimai padės įgyvendinti bausmės paskirtį, teigiamai veiks kaltinamąjį ir bus pakankama jo nubaudimo priemonė. Pagrindų taikyti BK 54 str. 3dalį, 62 str., teismas nenustatė.
Kaltinamajam Š. D. į atliktos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas viena para 2013-10-17 ( b.l. 186,187,189, t.1, BK 66 str.).
Kaltinamasis V. P. nebaustas administracine tvarka metų ( b. l. 35, t. 2 ), miesto policijos nuovados prevencijos grupės specialistų charakterizuojamas patenkinamai ( b.l. 35 t. 2 ), Marijampolės profesinio rengimo centro direktoriaus charakterizuojamas neigiamai bei nurodoma, kad jis yra išbrauktas iš mokinių sąrašo pačiam prašant ( b. l.37, t. 2 ). Šią veiką padarė, būdamas nepilnametis.
BK 93 straipsnyje nurodyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad V. P. pirmą kartą padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiosios, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jam nėra anksčiau taikytos poveikio priemonės, jo atžvilgiu taikytinas BK 93 str. 1d.1p. ir 3p, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant auklėjamojo poveikio priemones. Auklėjamojo poveikio priemonės skirtinos, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, terminas nustatytinas, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių ( veikos padarymo metu jam buvo 17 metų) bei užimtumą ( mokosi), tai yra įspėjimas ir elgesio apribojimas 6 mėnesiams – tęsti mokslą, nakties metu būti savo gyvenamojoje vietoje.
Paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės padės įgyvendinti bausmės paskirtį, teigiamai veiks kaltinamąjį, padės jam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį ir bus pakankama jo nubaudimo priemonė ( BK 82str.).
Kaltinamiesiems A. P., Š. D., V. P. paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos ( BPK 139 str.).
Nukentėjusioji V. M. pateikė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti 2684,78 eurų sumai ( b.l. 24, t.1). Kaltinamasis A. P. atlygino dalį 600 eurų žalos. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys pagrįstas, kadangi jai automobilis nėra grąžintas, žala neatlyginta. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui ar turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo todėl solidariai iš kaltinamųjų A. P., Š. D. ir V. P. priteistina neatlyginta civilinio ieškinio dalis 2084,78 eurų nukentėjusiosios V. M. naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 304 str. str., 306str., 312str., 313str., teismas
nusprendė:
A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti 25 paroms arešto, BK 65 str. 1d. 1p. a pap. arešto bausmę pakeičiant į laisvės atėmimo, BK 63 str.9 d. paskirtą bausmę subendrinti su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-11-13 nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, galutinę bausmę paskirti 1 metus ir 25 d. laisvės atėmimo, taikant BK 75 str. nuosprendžio vykdymą atidėti 2 m., įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Š. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti 1 ( vieneriems) metams ir 3 mėnesiams laisvės apribojimu, nustatant teismo įpareigojimus ir draudimus : nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 1 metus atlyginti nukentėjusiajai žalą ( BK 48str. 6d.1p., 2p., 5p.).
Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką 1 parą 2013-10-17.
Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
V. P. pripažinti, padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d., ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, baudžiamąją bylą mutraukti ( BK 93str.1d.1p.,3p.).
Paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 mėnesiams : būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą ( BK 83str., 82str.1d.1p., 5p., 87str.1d., 2d.1p., 2p.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. M. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. P., Š. D. ir V. P. civilinį ieškinį 2084,78 eurų turtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios V. M. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui.