Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-214-483/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-19
Bylos Nr.
1S-214-483/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Šiukšta, Linas Žukauskas, Viktoras Kažys (pran.)
Kaltinamasis
E. E.
Advokatai
Vilmantas Poškus
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1S–214-483/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48731-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.1.8; 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,

teisėjų Lino Žukausko ir Lino Šiukštos,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,gynėjui advokatui Vilmantui Poškui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. E. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. E. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2017 m. liepos 24 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. E. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su M. V. ir G. M., nakties metu iš 2016 m. spalio 14 d. į 2016 m. spalio 15 d., tiksliau nenustatytu laiku, įsibrovė į gyvenamą patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje panaudojo fizinį smurtą prieš A. S. – sudavė jam rankomis ir kojomis apie 13 smūgių į įvairias kūno vietas, 1 smūgį į dešinę krūtinės ląstos pusę, ir taip padarė jam sužalojimus: dauginius šonkaulių lūžius su krūtinplėvės pažeidimu, dešinio plaučio pažeidimą, išplitusią poodinę emfizemą, kraujo išsiliejimą dešinėje krūtinplėvės ertmėje, taip sunkiai sutrikdė jo sveikatą; apie 6 smūgius į galvą ir taip padarė jam sužalojimus – galvos plaukuotosios dalies ir lūpų muštines žaizdas, dauginius galvos odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu, galvos smegenų dešinio pusrutulio sumušimą, taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą; apie 6 smūgius į juosmenį, alkūnę, plaštaką, sėdmenis, kelius, blauzdą, krūtinę ir taip padarė jam sužalojimus – juosmens, dešinės alkūnės, kairės plaštakos, sėdmenų, abiejų kelių, kairės blauzdos odos nubrozdinimus bei krūtinės poodinę kraujosruvą, taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą, iš namo pagrobė ir taip neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę – A. S. išduotą AB DNB banko kortelę, kurios Nr. 431402******1031, ir ją laikė ne trumpiau kaip iki 2016 m. spalio 15 d., 1.05 val., reikalavo A. S. pasakyti kortelės PIN kodą, panaudoję fizinį smurtą prieš A. S. pagrobė jo turtą: dujų balioną, 45 eurų vertės, purkštuvą, 12 eurų vertės, televizorių „Tauras“, 150 eurų vertės, skalbimo mašiną „Daewoo Electronics“, 100 eurų vertės, benzininį pjūklą „Husqvarna“, 400 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 30 eurų vertės, SIM kortelę, 2 eurų vertės, spyną su raktais, bendros 5 eurų vertės, 2 maišus bulvių, bendros 20 eurų vertės, 3 pakelius makaronų, bendros 3 eurų vertės, 3 paltis lašinių, bendros 20 eurų vertės, 6 butelius aliejaus, bendros 6 eurų vertės, 2 stiklainius mišrainės, bendros 2 eurų vertės, 5 stiklainius uogienės, bendros 5 eurų vertės, kavą „Jacobs“, 4 eurų vertės, kavą „Lavazza“, 4 eurų vertės, indelį cukraus, 1 euro vertės, mėsos 2 vnt., bendros 6 eurų vertės, dešros 4 vnt., bendros 4 eurų vertės, skalbimo miltelius, 7 eurų vertės, 2 ploviklius „Fairy“, bendros 4 eurų vertės, viso pagrobė 830 eurų vertės svetimą turtą bei dėl A. S. padarytų dešinės krūtinės pusės sužalojimų ir dėl jų išsivysčiusių komplikacijų A. S. mirus, taip tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė A. S..

1.1. E. E. taip pat kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su M. V. ir G. M. iš 2016 m. spalio 14 d. į 2016 m. spalio 15 d., tiksliau nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobę A. S. išduotą AB DNB banko kortelę, kurios Nr. 431402******1031, panaudoję fizinį smurtą prieš A. S. ir manydami, kad iš A. S. sužinojo banko kortelės PIN kodą, turėdami bendrą tyčią inicijuoti finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone – A. S. išduota AB DNB banko kortele, kurios Nr. 431402******1031, ir tiksliai nenustatytam asmeniui 2016 m. spalio 16 d., apie 1.05 val., įdėjus A. S. išduotą AB DNB banko kortelę, kurios Nr. 431402******1031, į bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir du kartus įvedus neteisingą PIN kodą, inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone.

2. E. E. laikinai sulaikytas 2016 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis to paties teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartimi kaltinamajam E. E. taikomo suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus, t. y., kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

3. Kaltinamasis E. E. skunde prašo pakeisti suėmimą į kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.

3.1. Kaltinamasis nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį dėl suėmimo pratęsimo, neatsižvelgė į tai, kad suėmimas jam jau taikomas 8 mėnesius, E. E. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, sužadėtinei padeda auginti mažametį vaiką, turi nepilnamečius du brolius ir dvi seseris, kuriems reikalinga jo pagalba ir palaikymas, anksčiau neteistas, parodymus jau davė, prisipažino dėl trijų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir dėl jų labai gailisi. Taip pat skunde nurodoma, kad kaltinamasis nuo policijos pareigūnų nebėgo ir nesislapstė, tyrimui trukdyti nemėgino, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis bėgs, slėpsis nuo teisėsaugos pareigūnų bei trukdys teismo procesui. Anot kaltinamojo, pratęstas dar 3 mėnesiams suėmimas yra neproporcingas siekiamiems tikslams ir neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų. Kaltinamasis sutinka, kad jam kardomoji priemonė – suėmimas būtų pakeista į namų areštą, intensyvią priežiūrą ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

4. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti, kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo E. E. skundas atmetamas.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. E. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamųjų E. E., G. M., M. V. parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialisto išvadoje, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

6.1. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

6.2. Šiaulių apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam E. E. kardomosios priemonės – suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

6.3. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

6.4. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

6.5. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. E. E. kaltinamas padaręs du apysunkius, vieną sunkų ir vieną labai sunkų nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, kurie patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Baudžiamasis įstatymas už šių nusikaltimų padarymą numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte - tik griežtą, ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi E. E. pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą. E. E. yra nevedęs, iki sulaikymo oficialiai nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors E. E. registruotas adresu Pakruojo g. 20-4, Lygumų mstl., Pakruojo r. sav., tačiau ten nuolatinai negyvena (T. 4, b. l. 81, 83). Šių aplinkybių visuma rodo, kad E. E. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su kaltinamojo socialiniais ryšiais, nors skunde ir nurodyta, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, turi sužadėtinę, kuriai padeda auginti mažametį vaiką, nepilnamečius du brolius ir dvi seseris, kuriems reikalinga jo pagalba ir palaikymas, tačiau kitų duomenų, kurie rodytų tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, byloje nėra. Nusikalstamos veikos padarytos galimai veikiant bendrininkų grupe iš savanaudiškų paskatų, todėl kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai galėjo būti ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto suplanuoti, siekiant neteisėtai gauti pajamų. Iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad pardavus kai kuriuos iš nukentėjusiojo pagrobtus daiktus, gautus pinigus kaltinamieji tarpusavyje pasidalino. Byloje yra duomenų apie 2016 m. spalio 21 d., t. y. po E. E. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamojo galimai padarytą vagystę iš parduotuvės (T. 4, b. l. 77), kas neigiamai charakterizuoja E. E. asmenybę. Pagal E. E. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, yra pagrindo manyti, kad lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių E. E. pragyvenimo šaltinių. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, E. E. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

6.6. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi bėgti (slėptis).

6.7. Kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, taikyti vietoj suėmimo kitą kardomąją priemonę. Suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ir termino tęsimas, net ir esant pagrindui suėmimą taikyti ar tęsti jo terminą, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Viena efektyviausių kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus yra užstatas (Lietuvos Respublikos BPK 133 straipsnis). Teismas galėtų svarstyti pakankamo dydžio užstato komplekse su kitomis kardomosiomis priemonėmis skyrimą vietoj suėmimo, jei suėmimo terminas būtų tęsiamas nepagrįstai ilgai. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kad E. E. ar kiti asmenys galėtų sumokėti pakankamo dydžio užstatą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta.

6.8. Kaltinamajam E. E. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo E. E. teises, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo E. E. skundą atmesti.

Palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartimi kaltinamajam E. E. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 24 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Viktoras KažysLinas ŠiukštaLinas Žukauskas