- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-509-275/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-06092-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- J. R.
- Ieškovas
- DNSB „Kaminkelio g. Nr. 26, Vilniuje“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo DNSB „Kaminkelio g. Nr. 26, Vilniuje“ ir atsakovės J. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo DNSB „Kaminkelio g. Nr. 26, Vilniuje“ ieškinį atsakovei J. R. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b.l 14-16), kuriuo prašė: priteisti iš atsakovės 3 097,27 Lt nesumokėtų mokėjimų; 1 000 Lt delspinigių; 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos; bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu buvo padidintas ieškinio reikalavimus (t. 1., b.l. 301-302), ieškovas prašė priteisti iš atsakovės nesumokėtus mokėjimus už ilgesnį laiką, tai yra už laikotarpį iki 2011-02-01 iš viso 3 228,27 Lt pagrindinio mokėjimo, kitus mokėjimus priteisti taip kaip yra nurodyta pradiniame ieškinyje.
Nurodė, kad iki 2010-09-13 atsakovė įsiskolino ieškovui 3 097,27 Lt mokėjimų už įvarius patarnavimus: šildymą, karštą vandenį, šaltą vandenį, administravimo išlaidas ir kitokius mokėjimus. Po ieškinio iškėlimo atsakovė neatliko jokių mokėjimų, jos skola augo. 2011-02-01 skola padidėjo iki 3 228,27 Lt. Jos įsiskolinimą turi padengti bendrija su kuria yra sudarytos tiesioginės sutartys. Kadangi atsakovė nemoka mokėjimų, ieškovas prašė priteisti iš jos 1 000 Lt delspinigių. Skola apskaičiuota remiantis vyriausybės nustatytai įkainiais, pagal įvadinius skaitiklius, remiantis bendrijos protokolais. Šildymo paslaugos yra apmokamos pagal UAB „Vilniaus energija“ teikiamas sąskaitas bendrijai. Taip yra nusprendę bendrijos nariai, nes bendrijai tiekiama šilumos energija yra pigesnė negu tiekiama privatiems vartotojams. Pagal skaitiklių parodymus, kuriuos bendrija nurašo kiekvieną mėnesį skaičiuojamas mokėjimas už vandenį. Kiti mokėjimai padalinami proporcingai turimam plotui, kai kurios išlaidos dalinamos visiems butams vienodai, nes taip buvo nutarta susirinkime. Atsakovė, nemokėdama mokėjimų, pažeidžia ieškovo teises, daro bendrijai nuostolius, nemokamai naudojasi paslaugom už kurias moka kiti bendrijos nariai.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš J. R. 3 228,27 Lt pagrindinio mokėjimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2010-09-20 iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo ir 460 Lt bylinėjimosi išlaidų DNSB „Kaminkelio g. Nr. 26, Vilniuje“ naudai.
Teismas konstatavo, kad atsakovė tiesiogiai nėra sudariusi sutarčių su šilumą, vandenį tiekiančiomis bendrovėmis. Atsakovė teismui parengiamojo posėdžio metu patvirtino, kad už butui teikiamas paslaugas jokių mokėjimų kitoms bendrovėms ji nemoka, su jomis sutarčių nėra sudariusi. Per laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. vasario mėnesio atsakovė už buto ir atitinkamai proporcingos bendro naudojimo patalpų išlaikymą sumokėjo iš viso 682,24 Lt. Tai patvirtina byloje pateikta priskaitymų ir mokėjimų suvestinė, bei atsakovės paaiškinimai, kuriais ji patvirtino, kad yra sumokėjusi ieškovui mokėjimus, nurodytus ieškovo teiktose suvestinėse, kad atsakovė po bylos iškėlimo teisme jokių mokėjimų nei ieškovui nei kitoms paslaugas tiekiančioms bendrovėms nemokėjo. Teismas sprendė, kad ieškovės nemokėjimo už paslaugas priežastys nėra pagrįstos. Bylos duomenys rodo, kad namas, kuriame atsakovė nuosavybės teise turi butą yra pripažintas tinkamu naudoti. Iš 2008-08-05 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento energetikos ir statinių skyriaus rašto Nr. A51-17259-(25.1-UK1) matyti, kad atsakovė turi galimybę sudaryti tiesiogines sutartis su UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Vilniaus energija“. Atsakovės pateikta susirašinėjimo medžiaga (t. 1., b.l. 252, 253) neatleidžia jos nuo pareigos mokėti turimo būsto išlaikymo išlaidų, nes prievolę mokėti būsto išlaikymo išlaidas sukelia paslaugų gavimo faktas, bet ne kitokie faktoriai. Pagal lokalinį daugiabučio namo Kaminkelio g. Nr. 26, Vilniuje reglamentavimą, pagal šio ūkio subjekto sudarytas namo, įskaitant ir jame esančių butų išlaikymui reikalingas sutartis prievolė mokėti už paslaugų gavimą tenka ieškovui. Atsakovė, nebūdama ir neinicijavusi tokių sutarčių sudarymo ir nebūdama šių sutarčių šalimi negali turėti atgal veikiančios prievolės mokėti už paslaugas tiesioginiam paslaugų tiekėjams už ieškinyje įvardytą įsiskolinimo laikotarpį. Ieškovo prašomas priteisti mokėjimas yra apskaičiuotas už laikotarpį per kurį yra įregistruota atsakovės nuosavybė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys liudija, kad atsakovės nuosavybė į butą (duomenys neskelbtini) įregistruota nuo 2006-05-29, kad šios registracijos pagrindas yra 2002-04-10 sutartis ir 2005-12-23 priėmimo-perdavimo aktas. Įsiskolinimas apskaičiuotas nuo ieškovo įregistravimo, veiklos pradžios tai yra nuo to laiko, kai ieškovas atsiskaitė už paslaugas teiktas ir atsakovės buto atžvilgiu. Įgijusi nuosavybę ieškovė turi mokėti jai išlaikyti reikalingus mokėjimus (mokėti šilumos tiekimo paslaugų, vandens tiekimo, karšto vandens šildymo, kitų komunalinių patarnavimų išlaidas). Teismas sprendė, kad pagrindo atmesti ieškovo nurodytą atsakovės įsiskolinimo dydį nėra. Motyvavo, kad atsakovė, ginčydama skaičiuotę, nepateikė jokių faktinių įrodymų. Jos nesutikimas su skaičiuotėje nurodytomis sumomis yra grindžiamas nepasitikėjimo faktoriumi. Tačiau nurodydama tokį faktorių, ji nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių nepasitikėjimo pagrindą (CPK 178 str.). Teismas pažymėjo, kad atsakovė prievolės vykdymo procese, dalyvaudama gaunamų paslaugų atsiskaitymo teisiniuose santykiuose nesiekė koncentruoto, ekonomiško bendradarbiavimo. Ginčo dėl to, kad skaitiklių rodmenys nurašomi neteisingai nėra. Atsakovė nepateikė jokių faktinių įrodymų apie nurašomų rodmenų klaidingumą. Priešingai, atsakovė, neginčydama rodmenų parodymų, nurodo, kad skaitikliai pagal kuriuos nurašomi rodmenys yra netinkami. Šioje dalyje įrodymų, kad esami skaitikliai netinkami naudoti byloje nėra (CPK 178 str.). Kiti atsakovės atsikirtimai nepaneigia ieškovo skaičiuotės duomenų. Per laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. vasario mėnesio atsakovė iš viso sumokėjo už buto šildymą, kitus patarnavimus, už visą jos buto, turinčio 41,12 kv.m plotą išlaikymą 682,24 Lt. Tokia suma akivaizdžiai neatitinka atsakovės buto išlaikymo per dviejų su pusė metų laiką išlaidų. Tai, kad atsakovė turėjo prievolę mokėti buto išlaikymui tenkančius mokėjimus rodo ir byloje esantys raginimai, pretenzijos susimokėti. Teismas sprendė, kad pagrindo abejoti nurodyta įsiskolinimo už 2,5 metų suma, tai yra įsiskolinimo dydžiu – 3 228,27 Lt nėra. Atsakovė, nemokėdama jokių mokėjimų už naudojimąsi butu tuo padarė ieškovui nuostolį. Ieškovas reikalauja iš atsakovės ne suteiktų paslaugų kaip paslaugų tiekėjas apmokėjimo priteisimo, bet bendrijai atsiradusių nuostolių dėl apmokėtų paslaugų tiekėjui mokėjimų, padarytų atsakovės valdomo nuosavybės teise nekilnojamo turto atžvilgiu atlyginimo. Tokią teisę ieškovui suteikia ne tik galiojantis teisinis reglamentavimas (CK 6.245 str.), bet ir teismų praktiką (LAT nutartis, priimta 2008-11-12 civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008). Atsižvelgęs į nurodytus motyvus teismas iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 3 228,27 Lt.
Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 1 000 Lt delspinigių. Motyvavo, kad reikalavimo priteisti delspinigius pobūdis nukreipia į tai, kad įstatymais nėra nustatyta, jog atsakovės padarytų nuostolių prievolės nevykdymas užtikrinamas netesybomis. Iš reikalavimo delspinigių dalyje motyvų matyti, kad netesybos prašomos priteisti remiantis ieškovo bendrijos narių apklausos protokolu. Teismas nurodė, kad apklausos protokolas nėra lokalinis teisės aktas, jis atitinkamai nesukuria Civilinio kodekso 671 str. 1 d. nustatyto pagrindo netesyboms ir jų rūšiai delspinigiams atsirasti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas DNSB „Kaminkelio g. Nr. 26, Vilniuje“ apeliaciniu skundu prašo: pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria teismas nepriteisė iš atsakovės delspinigių, panaikinti ir priteisti iš J. R. 1 000 Lt delspinigių bendrijos naudai; papildomai priteisti iš J. R. bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė bendrija pirmos instancijos teisme, t.y. 650 Lt. Nurodo, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 str. nuostatomis iš atsakovės turėjo būti priteista ieškovo naudai visos bylinėjimosi išlaidos, nes bendrijos ieškinys buvo patenkintas. Pažymi, kad bendrija šioje byloje buvo patyrusi tokias bylinėjimosi išlaidas: 123 Lt žyminio mokesčio; 363 Lt ieškinio paruošimo išlaidos bei 650 Lt konsultacijos ir papildomų paaiškinimų parengimo išlaidos, t.y. viso bendrija šioje byloje patyrė 1 136 Lt bylinėjimosi išlaidų. Dokumentai, kurie įrodo aukščiau patirtų išlaidų pagrįstumą buvo pateikti teismui civilinėje byloje Nr. 2-34-155/2011, tačiau 650 Lt patirtos išlaidos, kurios buvo skirtos advokato pagalbai, iš atsakovės J. R. nebuvo priteistos bendrijos naudai. Dėl delspinigių, teismas sprendime nurodė, kad apklausos protokolas nėra lokalus teisės aktas, kuris nesukuria Civilinio kodekso 671 str. 1 d. nustatyto pagrindo netesyboms atsirasti, todėl atmetė ieškovo prašymą priteisti 1 000 Lt delspinigių už 6 mėn. iš atsakovės iki ieškinio pateikimo teismui. Bendrijos nuomone, teismas nepagrįstai atmetė prašymą priteisti delspinigius, nes šiuo atveju atsakovei kyla civilinė atsakomybė. Bendrija buvo priversta paslaugų tiekėjams padengti įsiskolinimus, susidariusius dėl J. R. įsiskolinimų, t.y. atsakovei pažeidus prievolių įvykdymo terminus (tai savo sprendimu patvirtino teismas), bendrija patyrė nuostolių. Už šios žalos padarymą atsakovei kylą civilinė atsakomybė (LAT 2004-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2004). Teisės aktai suteikia galimybę skaičiuoti ir tikėtis delspinigių iš skolininkų, t.y. Vyriausybės 1995-01-25 nutarime Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ yra aiškiai nurodyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už komunalines paslaugas skaičiuojami delspinigiai. Taigi teismo išvada, kad teisės aktai nenumato bendrijai galimybės skaičiuoti ir gauti delspinigius yra neteisingas ir nepagrįstas. Be to, bendrijos nuomone, delspinigių paskirtis - užtikrinti, kad pavėluotų mokėjimų pasekmės būtų tokios, kurios neskatintų skolininko praleidinėti prievolių vykdymo terminų, o šiuo atveju šis terminas buvo praleistas. Kaip kompensaciją už nuostolius, susidariusius dėl skolininko neteisėtų veiksmų, tokiu būdu atkurti teisingumą tarp teisinių santykių šalių, t.y. kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius, tokiu būdu grąžinti į padėtį, kurioje būtų buvęs ieškovas, jei kita šalis būtų tinkamai vykdžiausi sutartinius įsipareigojimus (LAT 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Ieškovės veikoje yra visos trys sąlygos, kurios suteikia teisę taikyti Civilinio kodekso 6.210 str. (dėl delspinigių) nuostatas: neįvykdyta prievolė yra piniginė, praleistas piniginės prievolės įvykdymas, teisės aktuose nenustatyta, jog palūkanos nemokamos. Be to, 2009-03-26 bendrijos apklausos protokolu nutarė skaičiuoti 0,5 procentus delspinigių už kiekvieną paslaugas apmokėti dieną. Atsižvelgiant į priimtą bendrijos narių sprendimą, bei vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 str. delspinigiai gali būti skaičiuojami už 180 dienų, todėl bendrija prašo priteisti ir ieškovės delspinigių sumą nuo 2010-02-30 iki 2010-08-30, t.y. 2 786,6 Lt. Kadangi priskaičiuoti atsakovei delspinigiai sudaro didelę piniginę sumą, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, ieškovas atsisakė dalies reikalavimo ir mano, kad atsakovė privalėtų sumokėti bendrijai 1 000 Lt delspinigių, tokiu būdu kompensuoti patirtus nuostolius
Atsakovė J. R. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą, o ieškinį atmesti. Taip pat teismo prašo: iškviesti liudyti liudytoją V. K., gyv. (duomenys neskelbtini), kadangi apeliantė prašė kviesti liudytoją pirmos instancijos teismo procese, tačiau teismas neteisėtai jos prašymą atmetė; įtraukti į bylą išvadą duodančia instituciją Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kadangi bylos medžiaga rodo, kad apeliantės, kaip vartotojos, teisės yra pažeidžiamos ir ji prašė įtraukti šią instituciją pirmos instancijos teismo procese, tačiau teismas neteisėtai šį prašymą atmetė.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pritaikytais Civilinio proceso kodekso 156 str. ir 246 str. ir mano, kad liga yra svarbi priežastis bylos nagrinėjimo atidėjimui. Nurodo, kad teisėja jau pirmajame parengtiniame posėdyje 2011-02-23 buvo nusiteikusi prieš atsakovę, kadangi ji turi lietuvišką pavardę, tačiau kalba tik rusiškai, demonstravo savo antipatijas. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 11 str. atsakovei priklausė vertėjas, tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu vertėja buvo paleista pietų, o vertėjavo pati teisėja R. K. Vertė ne viską, kalbant ieškovui vertimo nebuvo, todėl atsakovė nieko nesuprato, pasimetė, negalėjo parodyti reikiamų dokumentų. Teisėja buvo šališka, nesilaikė Civilinio proceso kodekso 21 str. Palaikė ieškovą, iš anksto buvo nusiteikusi prieš atsakovę, todėl neatkreipė dėmesio į bendrijos narių susirinkimo protokoluose užfiksuotus pažeidimus, kuriuose priimti nutarimai prieštarauja Civilinio kodekso 2.82, 4.82, 4.83., 4.85 str. Taip pat galiojančio Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau DNSBĮ) 21.4, 21.5, 29.1.6 str. Atsakovei buvo atimta teisė pagal Civilinio proceso kodekso 190 str. prašyti iškviesti liudytoją V. K., kuri turėjo nurodyti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 49 str. atsakovė prašė teismo į procesą įtraukti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau VVTAT), kaip išvadas teikiančią instituciją, tačiau prašymas buvo atmestas. VVTAT pateikė išvadas apie nesąžiningų sutarčių sudarymą su UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Vilniaus vandenys“, tačiau apie tai teisėja teismo sprendime net neužsimena. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškinio pagrindas - skola už komunalinius patarnavimus, t.y. šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą. Taip paaiškina ir Civilinio kodekso 6.584 str. Į šias paslaugas neįeina mokestis už šaltą ir karštą vandenį, šiluminę energiją, namo administravimą. Teismas priteisdamas 3 097,27 Lt rėmėsi ieškovo pateiktais duomenimis, neatsižvelgdama į atsakovės pateiktus dokumentus ir paaiškinimus atsiliepime į ieškinį ir žodžiu. Teismo sprendime nurodyta, kad ieškinyje įvardintus mokėjimus nustatė bendrijos nariai. Tai pat nurodyta, kad pagal bendrijos narių susirinkimų nutarimus mokėjimai padalinami proporcingai turimam plotui, kai kurios išlaidos (nenurodomos, kokios) dalinamos visiems butams vienodai, nes taip buvo nutarta susirinkime. Pagal skaitiklių parodymus, kuriuos bendrija nurašo kiekvieną mėnesį atsiskaitoma už vandenį ir šildymo paslaugas. Tačiau teismo sprendime nenurodoma, kad įregistravus bendriją bendrijos narių susirinkime nebuvo svarstyta ir patvirtinta atsiskaitymo už bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą, vandenį, energiją ir komunalines paslaugas. Nenustatytos bendrijos pirmininko, samdomų darbuotojų skaičius ir jų darbo apmokėjimo tvarka, nenustatytos ir nepatvirtintos sutarčių su paslaugas teikiančiomis įmonėmis sudarymo sąlygos. Visą tai savavališkai ir neteisėtai nustatė bendrijos pirmininkas. Iš tikrųjų, 2009-11-05, 2010-02-18 bendrijos narių susirinkime, pažeidžiant mažesnius butus turinčių savininkų teises, Civilinio kodekso 4.82.3 str., DNSBĮ 29 str. 1 d. 6 p., 21.5 str. nutarta atlyginimą pirmininkui, buhalterei, valytojai, šilumos mazgo priežiūrai skaičiuoti visiems butams vienodai. Kadangi, bendrijoje mokesčiai skaičiuojami neteisėtai ir Civilinio kodekso 4.83.4 str. numato išimti (kuria atsakovė pasinaudojo), kad buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo. Teisėja sutiko su visomis ieškovo išdėstytomis aplinkybėmis, tačiau atsakovės pateiktos dalinai neapmokėtų paslaugų priežastys nurodomos kaip nepagrįstos. Tai neteisingas ir klaidingas teiginys. Nors bendrija nepripažinta neteisėtai veikianti ir yra teisėtai veikiantis ūkio subjektas, ji privalo laikytis įstatymų ir pagal juos įgyvendinti namo patalpų savininkų bendrąsias teisės, interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir tvarkymu. Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu Nr. 125 (2001-02-02) įregistravus DNSB jai perduodama valdyti ir prižiūrėti bendra inžinerinė įranga. Tačiau statybos firma „Kamintras“ iki šios dienos nepridavė bendrų naudojimo tinklų į Vilniaus savivaldybės balansą, todėl UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Vilniaus energija“ nesudarė individualių sutarčių. Vadovaujantis BUAB „Kamintras“ 2010-10-15 raštu Vilniaus miesto savivaldybė nepriduotų geriamo vandens ir kanalizacijos tinklų nepriima, kol jie nebus įregistruoti nekilnojamo turto registre. Dėl minėtų priežasčių atsakovė negalėjo tiesiogiai sudaryti sutarčių su šilumą ir vandenį tiekiančiomis bendrovėmis, teismui pristatė tai patvirtinančius dokumentus. Teisėja klaidingai teismo sprendime nurodė, kad atsakovė turėjo galimybę tiesiogiai sudaryti sutartis su UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Vilniaus energija“, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Tai, kas išdėstyta aukščiau, įrodo, kad teisėja buvo šališka, nusistačiusi prieš atsakovę, dėl nelietuviškos tautybės, atsakovės pristatytų dokumentų nenagrinėjo, VVTAT išvadas dėl nesąžiningų sutarčių su bendrovėmis sudarymo priimant sprendimą ignoravo. Nesirėmė atsakovės nurodytais Civilinio kodekso ir DNSBĮ straipsniais.
Atsiliepimas
Ieškovas DNSB „Kaminkelio g. Nr. 26, Vilniuje“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo toje dalyje, kurioje Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-07-05 sprendimu bendrijos naudai priteisė 3 228,27 Lt, 460 Lt bylinėjimosi išlaidų palikti galioti bei papildomai priteisti iš atsakovės likusias bendrijos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 650 Lt ir 1000 Lt sumažintų netesybų bendrijos naudai, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Taip pat nurodo, kad atsakovė nei pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokias aplinkybes gali paliudyti V. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini), o ne bendrijos name. Bendrijos nuomone šios liudininkės apklausti teisme nėra teisinio pagrindo. Taip pat atsakovė nenurodo, dėl kokių priežasčių būtina įtraukti Vartotojų teises ginančią įstaigą, nes šioje byloje vykstantis ginčas yra dėl komunalinių paslaugų, o ne dėl galimai pažeistų vartotojų teisių. Juolab, remiantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 ir 23 str. nurodoma, kad asmuo privalo kreiptis į paslaugų tiekėjus, vėliau į vartotojų teises ginančias įstaigas, o tik po to į bendros kompetencijos teismą, tad šios eigos atsakovė nepaisė, todėl nėra pagrindo tenkinti ir pastarojo prašymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundai atmestini.
Nustatyta, kad nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, 2010-11-05 nutartimi buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2010-12-14 dienai ir šiame posėdyje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, atsižvelgus į tai, kad teisme buvo gautas telefono skambutis ir pranešta, kad naktį atsakovė J. R. buvo išvežta į ligoninę ( b.l.244, t. I). Kitas parengiamasis teismo posėdis įvyko 2011-02-23 ir bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, patenkinus atsakovės prašymą sudaryti jai galimybę pateikti įrodymus ir susipažinti su prijungta byla ( b. l. 257, t. I). Šiame teismo posėdyje dalyvavo vertėja M. G. Sekantis parengiamasis teismo posėdis byloje įvyko 2011-03-23 ir jame bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, įpareigojant ieškovą pateikti mokesčių paskaičiavimą ( b.l.297-299, t. I). Posėdyje dalyvavo vertėja I. P. 2011-04-20 parengiamasis posėdis buvo atidėtas sudarant galimybę ieškovui pateikti įrodymus ( b. l. 327, t. I), teismo posėdyje dalyvavo ta pati vertėja. 2011-05-31 parengiamojo teismo posėdžio metu buvo nutarta skirti bylą į teismo posėdį, posėdyje dalyvavo vertėja I. P ( b.l.142-144, t. II). Nei viename iš šių teismo posėdžių protokolų nėra nurodyta, kad vertėja pasišalina iš teismo posėdžių salės, todėl atsakovės teigimas, kad vertėja buvo paleista pietų ir teismas, pažeisdamas CPK 11 straipsnį, neužtikrino vertėjos dalyvavimo, pripažintinas nepagrįstu. Atsakovė turėjo galimybę teikti prašymą, kad būtų verčiama, kalbant ieškovui, jei vertėja neatliko savo pareigų, tačiau teigimas tik apeliaciniame skunde, jog vertėja nevertė, kalbant ieškovui, leidžia daryti išvadą, kad teismo posėdžių metu atsakovei buvo verčiama į rusų kalbą ir nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo dėl pažeistų proceso kalbos taisyklių.
Atsakovė teigia, kad teisėja buvo šališka, nusiteikusi prieš atsakovę, tačiau nenurodo, dėl kokios priežasties ji nepasinaudojo teise reikšti nušalinimą. Parengiamųjų ir teismo posėdžių protokoluose nurodyta, kad išaiškinama proceso dalyviams nušalinimo teisė, kad nušalinimų nebuvo pareikšta, todėl atsakovės teigimas, jog teisėja buvo šališka, pripažintinas nepagrįstu.
Atsakovė apeliaciniame skunde pareiškė prašymą liudytoja iškviesti V. K., nenurodydama, kokias bylai reikšmingas aplinkybes gali paaiškinti ši liudytoja, todėl jos prašymas nebuvo patenkintas. Tai, kad atsakovė pasinaudojo teise reikšti prašymą iškviesti liudytoją ir jis buvo apsvarstytas apeliacinės instancijos teismo, reiškia, kad atsakovė pasinaudojo teise reikšti prašymus, jos pareikštas prašymas buvo išspręstas, jį atmetant. Atsiliepime į ieškinį atsakovė buvo nurodžiusi prašymą kviesti šią liudytoją, tačiau teismui nesprendus šio prašymo, ji turėjo galimybę prašyti teismo spręsti jos patektą prašymą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Kadangi atsakovė šį prašymą nurodė atsiliepime į ieškinį, tuo ji pasinaudojo savo teise prašyti byloje šaukti liudytoją, tačiau CPK 190 straipsnio reikalavimo, jog dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis kviesti liudytoją, privalo nurodyti ir aplinkybes, kurias gali liudytojas patvirtinti, atsakovė nesilaikė, šių aplinkybių nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, todėl nebuvo pagrindo tenkinti jos prašymą kviesti liudytoją.
Prašymas įtraukti į bylos nagrinėjimą VVTAT kaip išvadas teikiančią instituciją dėl to, kad atsakovės, kaip vartotojos, teisės yra pažeidžiamos, atmestinas, nes CPK 49 straipsnio 3 dalis numato tokios institucijos įtraukimą į bylą įstatymų numatytais atvejais arba šios institucijos iniciatyva. Šioje byloje Vartotojų teisių apsaugos tarnyba nereiškė iniciatyvos dalyvauti byloje, įstatymas nenumato šios institucijos įtraukimo į civilinę bylą, kai ginčas vyksta tarp daugiabučio namo savininkų bendrijos ir buto savininko dėl apmokėjimo už butui teikiamas paslaugas, todėl ir šis atsakovės prašymas nepagrįstas.
Byloje pateikti trys Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai, kurių išvadose nurodyta eilė sąžiningumo kriterijams prieštaraujančių sutarčių, sudarytų tarp UAB „Kamintras“ ir UAB „Vilniaus energija“ , tarp ieškovo ir UAB „Vilniaus vandenys“ sąlygų. Šios išvados būtų reikšmingos byloje tuo atveju, jei atsakovė nurodytų, kurią nesąžiningos sutarties nuostatą taikydamas ieškovas nepagrįstai reikalauja apmokėti už paslaugą. Tai, jog nustatyta, kad sutarties nuostatos pažeidžia ieškovo interesus, nereiškia, kad pagal šias nuostatas buvo nepagrįstai apskaičiuoti mokesčiai ir jie reikalaujami iš atsakovės.
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovo reikalavimų pagrindas buvo skola už komunalinius patarnavimus, t.y. šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą, į šias paslaugias neįeina mokestis už šaltą ir karštą vandenį. Iš ieškovo pareiškimo teismui ( b.l.14-15, t. I) matyti, jog įžanginėje ieškinio dalyje nurodyta, jog tai ieškininis pareiškimas dėl skolos už komunalinius patarnavimus priteisimo iš atsakovės už suteiktas paslaugas. Pripažintina, kad šioje ieškinio dalyje netiksliai nurodyta ieškininių reikalavimų apimtis, tačiau tai, jog rezoliucinėje ieškinio dalyje nurodyta, jog ieškovas prašo priteisti skolą iš atsakovės, bei pateiktoje priskaitymų ir mokėjimų suvestinėje ( b. l. 192-193, t. I) matyti, jog ieškovas prašo priteisti iš atsakovės skolą, susidariusią ne tik už suteiktas komunalines paslaugas, bet ir už pateiktą į atsakovės butą šaltą ir karštą vandenį, pašildymą, recirkuliaciją ir kitus mokesčius, todėl ieškiniai reikalavimai atsakovei turėjo būti aiškūs, netikslus jų įvardijimas neturėjo suklaidinti ieškovės dėl ieškininių reikalavimų apimties.
Kaip pažeidimą atsakovė nurodo tai, kad teismo sprendime nenurodyta, kodėl atmetami atsakovės argumentai dėl to, kad bendrijos narių susirinkime nebuvo svarstyta ir patvirtinta atsiskaitymo už bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą, vandenį, energiją ir komunalines paslaugas tvarka, nenustatyta bendrijos pirmininko darbo apmokėjimo tvarka, samdomų darbuotojų skaičius ir jų darbo apmokėjimo tvarka, nenustatytos ir nepatvirtintos sutarčių su paslaugas teikiančiomis įmonėmis sudarymo sąlygos. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nebuvo nurodžiusi tokių reikalavimo nepagrįstumo argumentų, kaip mokesčių mokėjimo tvarkos nesvarstymas bendrijos susirinkime, todėl teismas pagrįstai nenurodė motyvų, kodėl netenkintinas atsakovės prašymas atmesti ieškinį tokiais argumentais. Atsakovė, ginčydama jai priskaičiuotų administravimo, bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo ir kt. mokesčių dydį, turi nurodyti argumentus, kokio dydžio turėjo būti mokesčiai, kokioje dalyje jie priskaičiuoti nepagrįstai, tačiau jai nenurodžius konkrečių ieškinio nepagrįstumo argumentų, teismas neturi pagrindo daryti išvadai, kad reikalaujamos mokėti administravimo, bendros ir kitos išlaidos yra priskaičiuotos nepagrįstai. Tai, kad atsakovei buvo teikiamos administravimo paslaugos, akivaizdu iš to, jog ieškovas apskaičiavo mokėtinus atsakovės mokesčius, sudarė sutartis su Rytų skirstomaisiais tinklais ( b.l.30-32, t. I), su UAB „VSA Vilnius“ ( b. l. 33-39, t. I) , UAB „Vilniaus energija“ ( b. l. 40-42, t. I) , UAB „Vilniaus vandenys“ ( b.l.47-51, t. I) , t.y. atlikinėjo administravimo paslaugas, todėl atliko tam tikrą darbą kaip administratorius, todėl turėjo pagrindo priskaičiuoti administravimo mokestį. Atsakovė nenurodė argumentų, kokioje dalyje šis mokestis buvo priskaičiuotas neteisingai, todėl teismas pagrįstai reikalavimą šioje dalyje tenkino. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti argumentai, jog atsakovė neginčijo bendrijos susirinkimo nutarimų, kuriais buvo nuspręsta dėl mokesčių apskaičiavimo tvarkos pagrįsti, todėl atsakovės prašymas atmesti ieškovo reikalavimus netenkintinas.
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo argumentą, jog remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi ji neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių ji nėra davusi sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų tiesės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Atsakovei nenurodžius, kurios iš prašomų priteisti bendrijos turėtų išlaidų yra nesusijusios su statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, jos prašymas ir šiuo argumentu atmestinas.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad neteisėtai bendrija 2009-11-05 narių ir savininkų susirinkime nusprendė, jog mokesčius už administravimą, šilumos mazgo priežiūrą ir kitas išlaidas moka visi butai vienodai, nepriklausomai nuo jų ploto. Iš to seka, kad apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai teigia, jog bendrija nėra svarsčiusi klausimo dėl mokesčių mokėjimo tvarkos.
Atsakovė teigia, kad bendrijos narių susirinkimų protokoluose užfiksuoti pažeidimai, juose priimti nutarimai prieštarauja Civilinio kodekso nuostatoms, Daugiabučių savininkų bendrijų įstatymui, tačiau atsakovei nereiškiant ieškinio dėl šių nutarimų pripažinimo negaliojančiais, teismas neturėjo pagrindo daryti išvados dėl nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovė nėra pareiškusi reikalavimo pripažinti neteisėtais bendrijos narių susirinkimo nutarimus, todėl jų teisėtumo klausimas šioje byloje nenagrinėjamas.
Atsakovė teigia, kad jos dukra I. A. 2005-12-22 ir 2005-12-23 UAB „Kamintras“ apmokėjo už jos butui teikiamas paslaugas 5999 Lt, ieškovas, perėmęs įsipareigojimus, turėjo perimti ir finansinius bendrovės įsipareigojimus nariams. Šis atsakovės argumentas nepagrįstas, nes byloje nepateikta įrodymų, jog ieškovas būtų perėmęs finansinius UAB „Kamintras“ įsipareigojimus namo butų savininkams, atsakovė nepagrįstai teigia, kad bendrija privalėjo perimti šiuos įsipareigojimus.
Atsakovė patiekė apeliacinės instancijos teismui apeliacinio skundo patikslinimą, tačiau jis atmestinas, kadangi pateiktas praleidus apeliacinio skundo pateikimo terminą.
Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, pripažįstant, kad prašomos priteisti didesnės, nei priteistos atstovavimo išlaidos, nebuvo būtinos. Tai, kad ginčas byloje kilęs dėl mokesčių už suteiktas paslaugas, o ieškovas, kaip bendrija yra atsakingas už pagrįstą mokesčių priskaičiavimą, jos, kaip namo administratoriaus pareiga įgyvendinti bendrijos narių teises ir interesus, tai nurodyta Bendrijos įstatų 1 punkte ( b.l.101, t. II). Ieškovas, turintis pareigą veikti bendrijos narių interesais, turėjo galimybę be papildomų konsultacijų ir išlaidų joms tinkamai atstovauti bendrijos interesus, todėl jos prašomos priteisti iš atsakovės šiems tikslams išlaidos nėra pateisinamos, teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo šioje dalyje.
Delspinigiai iš atsakovės galėtų būti priteisti tuo atveju, jei ieškovas įrodytų, kad jis turėjo nuostolių dėl to, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė apmokėti jo priskaičiuotus mokesčius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvadomis dalyje dėl reikalavimo priteisti delspinigius, todėl jų nekartoja.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.