Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b.l 14-16), kuriuo prašė: priteisti iš atsakovės 3 097,27 Lt nesumokėtų mokėjimų; 1 000 Lt delspinigių; 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos; bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu buvo padidintas ieškinio reikalavimus (t. 1., b.l. 301-302), ieškovas prašė priteisti iš atsakovės nesumokėtus mokėjimus už ilgesnį laiką, tai yra už laikotarpį iki 2011-02-01 iš viso 3 228,27 Lt pagrindinio mokėjimo, kitus mokėjimus priteisti taip kaip yra nurodyta pradiniame ieškinyje.

Nurodė, kad iki 2010-09-13 atsakovė įsiskolino ieškovui 3 097,27 Lt mokėjimų už įvarius patarnavimus: šildymą, karštą vandenį, šaltą vandenį, administravimo išlaidas ir kitokius mokėjimus. Po ieškinio iškėlimo atsakovė neatliko jokių mokėjimų, jos skola augo. 2011-02-01 skola padidėjo iki 3 228,27 Lt. Jos įsiskolinimą turi padengti bendrija su kuria yra sudarytos tiesioginės sutartys. Kadangi atsakovė nemoka mokėjimų, ieškovas prašė priteisti iš jos 1 000 Lt delspinigių. Skola apskaičiuota remiantis vyriausybės nustatytai įkainiais, pagal įvadinius skaitiklius, remiantis bendrijos protokolais. Šildymo paslaugos yra apmokamos pagal UAB „Vilniaus energija“ teikiamas sąskaitas bendrijai. Taip yra nusprendę bendrijos nariai, nes bendrijai tiekiama šilumos energija yra pigesnė negu tiekiama privatiems vartotojams. Pagal skaitiklių parodymus, kuriuos bendrija nurašo kiekvieną mėnesį skaičiuojamas mokėjimas už vandenį. Kiti mokėjimai padalinami proporcingai turimam plotui, kai kurios išlaidos dalinamos visiems butams vienodai, nes taip buvo nutarta susirinkime. Atsakovė, nemokėdama mokėjimų, pažeidžia ieškovo teises, daro bendrijai nuostolius, nemokamai naudojasi paslaugom už kurias moka kiti bendrijos nariai.

Ieškovas DNSB „Kaminkelio g. Nr. 26, Vilniuje“ apeliaciniu skundu prašo: pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria teismas nepriteisė iš atsakovės delspinigių, panaikinti ir priteisti iš J. R. 1 000 Lt delspinigių bendrijos naudai; papildomai priteisti iš J. R. bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė bendrija pirmos instancijos teisme, t.y. 650 Lt. Nurodo, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 str. nuostatomis iš atsakovės turėjo būti priteista ieškovo naudai visos bylinėjimosi išlaidos, nes bendrijos ieškinys buvo patenkintas. Pažymi, kad bendrija šioje byloje buvo patyrusi tokias bylinėjimosi išlaidas: 123 Lt žyminio mokesčio; 363 Lt ieškinio paruošimo išlaidos bei 650 Lt konsultacijos ir papildomų paaiškinimų parengimo išlaidos, t.y. viso bendrija šioje byloje patyrė 1 136 Lt bylinėjimosi išlaidų. Dokumentai, kurie įrodo aukščiau patirtų išlaidų pagrįstumą buvo pateikti teismui civilinėje byloje Nr. 2-34-155/2011, tačiau 650 Lt patirtos išlaidos, kurios buvo skirtos advokato pagalbai, iš atsakovės J. R. nebuvo priteistos bendrijos naudai. Dėl delspinigių, teismas sprendime nurodė, kad apklausos protokolas nėra lokalus teisės aktas, kuris nesukuria Civilinio kodekso 671 str. 1 d. nustatyto pagrindo netesyboms atsirasti, todėl atmetė ieškovo prašymą priteisti 1 000 Lt delspinigių už 6 mėn. iš atsakovės iki ieškinio pateikimo teismui. Bendrijos nuomone, teismas nepagrįstai atmetė prašymą priteisti delspinigius, nes šiuo atveju atsakovei kyla civilinė atsakomybė. Bendrija buvo priversta paslaugų tiekėjams padengti įsiskolinimus, susidariusius dėl J. R. įsiskolinimų, t.y. atsakovei pažeidus prievolių įvykdymo terminus (tai savo sprendimu patvirtino teismas), bendrija patyrė nuostolių. Už šios žalos padarymą atsakovei kylą civilinė atsakomybė (LAT 2004-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2004). Teisės aktai suteikia galimybę skaičiuoti ir tikėtis delspinigių iš skolininkų, t.y. Vyriausybės 1995-01-25 nutarime Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ yra aiškiai nurodyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už komunalines paslaugas skaičiuojami delspinigiai. Taigi teismo išvada, kad teisės aktai nenumato bendrijai galimybės skaičiuoti ir gauti delspinigius yra neteisingas ir nepagrįstas. Be to, bendrijos nuomone, delspinigių paskirtis - užtikrinti, kad pavėluotų mokėjimų pasekmės būtų tokios, kurios neskatintų skolininko praleidinėti prievolių vykdymo terminų, o šiuo atveju šis terminas buvo praleistas. Kaip kompensaciją už nuostolius, susidariusius dėl skolininko neteisėtų veiksmų, tokiu būdu atkurti teisingumą tarp teisinių santykių šalių, t.y. kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius, tokiu būdu grąžinti į padėtį, kurioje būtų buvęs ieškovas, jei kita šalis būtų tinkamai vykdžiausi sutartinius įsipareigojimus (LAT 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Ieškovės veikoje yra visos trys sąlygos, kurios suteikia teisę taikyti Civilinio kodekso 6.210 str. (dėl delspinigių) nuostatas: neįvykdyta prievolė yra piniginė, praleistas piniginės prievolės įvykdymas, teisės aktuose nenustatyta, jog palūkanos nemokamos. Be to, 2009-03-26 bendrijos apklausos protokolu nutarė skaičiuoti 0,5 procentus delspinigių už kiekvieną paslaugas apmokėti dieną. Atsižvelgiant į priimtą bendrijos narių sprendimą, bei vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 str. delspinigiai gali būti skaičiuojami už 180 dienų, todėl bendrija prašo priteisti ir ieškovės delspinigių sumą nuo 2010-02-30 iki 2010-08-30, t.y. 2 786,6 Lt. Kadangi priskaičiuoti atsakovei delspinigiai sudaro didelę piniginę sumą, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, ieškovas atsisakė dalies reikalavimo ir mano, kad atsakovė privalėtų sumokėti bendrijai 1 000 Lt delspinigių, tokiu būdu kompensuoti patirtus nuostolius

Atsakovė J. R. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą, o ieškinį atmesti. Taip pat teismo prašo: iškviesti liudyti liudytoją V. K., gyv. (duomenys neskelbtini), kadangi apeliantė prašė kviesti liudytoją pirmos instancijos teismo procese, tačiau teismas neteisėtai jos prašymą atmetė; įtraukti į bylą išvadą duodančia instituciją Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kadangi bylos medžiaga rodo, kad apeliantės, kaip vartotojos, teisės yra pažeidžiamos ir ji prašė įtraukti šią instituciją pirmos instancijos teismo procese, tačiau teismas neteisėtai šį prašymą atmetė.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pritaikytais Civilinio proceso kodekso 156 str. ir 246 str. ir mano, kad liga yra svarbi priežastis bylos nagrinėjimo atidėjimui. Nurodo, kad teisėja jau pirmajame parengtiniame posėdyje 2011-02-23 buvo nusiteikusi prieš atsakovę, kadangi ji turi lietuvišką pavardę, tačiau kalba tik rusiškai, demonstravo savo antipatijas. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 11 str. atsakovei priklausė vertėjas, tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu vertėja buvo paleista pietų, o vertėjavo pati teisėja R. K. Vertė ne viską, kalbant ieškovui vertimo nebuvo, todėl atsakovė nieko nesuprato, pasimetė, negalėjo parodyti reikiamų dokumentų. Teisėja buvo šališka, nesilaikė Civilinio proceso kodekso 21 str. Palaikė ieškovą, iš anksto buvo nusiteikusi prieš atsakovę, todėl neatkreipė dėmesio į bendrijos narių susirinkimo protokoluose užfiksuotus pažeidimus, kuriuose priimti nutarimai prieštarauja Civilinio kodekso 2.82, 4.82, 4.83., 4.85 str. Taip pat galiojančio Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau DNSBĮ) 21.4, 21.5, 29.1.6 str. Atsakovei buvo atimta teisė pagal Civilinio proceso kodekso 190 str. prašyti iškviesti liudytoją V. K., kuri turėjo nurodyti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 49 str. atsakovė prašė teismo į procesą įtraukti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau VVTAT), kaip išvadas teikiančią instituciją, tačiau prašymas buvo atmestas. VVTAT pateikė išvadas apie nesąžiningų sutarčių sudarymą su UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Vilniaus vandenys“, tačiau apie tai teisėja teismo sprendime net neužsimena. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškinio pagrindas - skola už komunalinius patarnavimus, t.y. šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą. Taip paaiškina ir Civilinio kodekso 6.584 str. Į šias paslaugas neįeina mokestis už šaltą ir karštą vandenį, šiluminę energiją, namo administravimą. Teismas priteisdamas 3 097,27 Lt rėmėsi ieškovo pateiktais duomenimis, neatsižvelgdama į atsakovės pateiktus dokumentus ir paaiškinimus atsiliepime į ieškinį ir žodžiu. Teismo sprendime nurodyta, kad ieškinyje įvardintus mokėjimus nustatė bendrijos nariai. Tai pat nurodyta, kad pagal bendrijos narių susirinkimų nutarimus mokėjimai padalinami proporcingai turimam plotui, kai kurios išlaidos (nenurodomos, kokios) dalinamos visiems butams vienodai, nes taip buvo nutarta susirinkime. Pagal skaitiklių parodymus, kuriuos bendrija nurašo kiekvieną mėnesį atsiskaitoma už vandenį ir šildymo paslaugas. Tačiau teismo sprendime nenurodoma, kad įregistravus bendriją bendrijos narių susirinkime nebuvo svarstyta ir patvirtinta atsiskaitymo už bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą, vandenį, energiją ir komunalines paslaugas. Nenustatytos bendrijos pirmininko, samdomų darbuotojų skaičius ir jų darbo apmokėjimo tvarka, nenustatytos ir nepatvirtintos sutarčių su paslaugas teikiančiomis įmonėmis sudarymo sąlygos. Visą tai savavališkai ir neteisėtai nustatė bendrijos pirmininkas. Iš tikrųjų, 2009-11-05, 2010-02-18 bendrijos narių susirinkime, pažeidžiant mažesnius butus turinčių savininkų teises, Civilinio kodekso 4.82.3 str., DNSBĮ 29 str. 1 d. 6 p., 21.5 str. nutarta atlyginimą pirmininkui, buhalterei, valytojai, šilumos mazgo priežiūrai skaičiuoti visiems butams vienodai. Kadangi, bendrijoje mokesčiai skaičiuojami neteisėtai ir Civilinio kodekso 4.83.4 str. numato išimti (kuria atsakovė pasinaudojo), kad buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo. Teisėja sutiko su visomis ieškovo išdėstytomis aplinkybėmis, tačiau atsakovės pateiktos dalinai neapmokėtų paslaugų priežastys nurodomos kaip nepagrįstos. Tai neteisingas ir klaidingas teiginys. Nors bendrija nepripažinta neteisėtai veikianti ir yra teisėtai veikiantis ūkio subjektas, ji privalo laikytis įstatymų ir pagal juos įgyvendinti namo patalpų savininkų bendrąsias teisės, interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir tvarkymu. Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu Nr. 125 (2001-02-02) įregistravus DNSB jai perduodama valdyti ir prižiūrėti bendra inžinerinė įranga. Tačiau statybos firma „Kamintras“ iki šios dienos nepridavė bendrų naudojimo tinklų į Vilniaus savivaldybės balansą, todėl UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Vilniaus energija“ nesudarė individualių sutarčių. Vadovaujantis BUAB „Kamintras“ 2010-10-15 raštu Vilniaus miesto savivaldybė nepriduotų geriamo vandens ir kanalizacijos tinklų nepriima, kol jie nebus įregistruoti nekilnojamo turto registre. Dėl minėtų priežasčių atsakovė negalėjo tiesiogiai sudaryti sutarčių su šilumą ir vandenį tiekiančiomis bendrovėmis, teismui pristatė tai patvirtinančius dokumentus. Teisėja klaidingai teismo sprendime nurodė, kad atsakovė turėjo galimybę tiesiogiai sudaryti sutartis su UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Vilniaus energija“, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Tai, kas išdėstyta aukščiau, įrodo, kad teisėja buvo šališka, nusistačiusi prieš atsakovę, dėl nelietuviškos tautybės, atsakovės pristatytų dokumentų nenagrinėjo, VVTAT išvadas dėl nesąžiningų sutarčių su bendrovėmis sudarymo priimant sprendimą ignoravo. Nesirėmė atsakovės nurodytais Civilinio kodekso ir DNSBĮ straipsniais.