Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės viešosios įstaigos Justiniškių šeimos gydytojų kabineto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti papildomą sprendimą, civilinėje byloje pagal ieškovės I. C. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas, pareikštą atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, viešajai įstaigai Justiniškių šeimos gydytojų kabinetui, viešajai įstaigai Karoliniškių poliklinikai, viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms, viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei, viešajai įstaigai Mykolo Marcinkevičiaus ligoninei; tretieji asmenys byloje – A. C., viešoji įstaiga Antakalnio poliklinika, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, Ergo Insurance SE Lietuvos filialas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2022 m. gruodžio 1 d. buvo gautas atsakovės VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabineto prašymas byloje priimti papildomą sprendimą – priteisti atsakovei iš ieškovės 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė nurodė, kad prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir duomenis apie patirtas išlaidas ji buvo pateikusi prieš teismui priimant 2022 m. spalio 5 d. nutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Netenkindamas prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, teismas neatsižvelgė į tai, kad prašymas atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas turėjo būti išspręstas dar priimant 2022 m. spalio 5 d. nutartį, kadangi iki tos nutarties priėmimo teismui buvo pateiktas atsakovės prašymas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties dalies negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį atsisakyti priimti papildomą procesinį sprendimą, kuriuo būtų išspręstas bylos nagrinėjimo metu atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

11. Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 270 straipsnio 5 dalyje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas turi išspręsti priimdamas sprendimą. Tais atvejais, kai teismas neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, gali būti priimamas papildomas sprendimas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

12. Analizuojamu atveju atsakovė VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabinetas kreipėsi su prašymu priimti papildomą sprendimą ir išspręsti 2022 m. spalio 5 d. teismui pateiktą jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino, nurodęs, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o atsakovė šį terminą praleido.

13. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs byloje susiklosčiusią faktinę situaciją bei vadovaudamasis teisės normų, reglamentuojančių papildomo sprendimo priėmimą, aiškinimu ir taikymu teismų praktikoje, laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina.

14. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog inicijuoti papildomo sprendimo priėmimo procesą galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Tačiau akcentuotina, kad šis terminas nėra naikinamasis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nustačius, jog egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių byloje dalyvaujantis asmuo praleido terminą kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo, šis terminas teismo gali būti atnaujinamas suinteresuoto asmens prašymu ar teismo iniciatyva (CPK 78 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-662/2013).

15. Netenkindamas atsakovės prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė priežasčių, kodėl buvo praleistas terminas prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas turėjo ne formaliai nurodyti dėl prašymo pateikimo termino praleidimo priežasčių nurodymo ir jų pagrindimo, bet išspręsti iškeltą klausimą įvertindamas byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, kuri sudarė sąlygas atsakovės prašymo pateikimo termino atnaujinimui teismo iniciatyva.

16. Susipažinus su civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme 2022 m. spalio 5 d. 13.00 val. buvo paskirtas civilinės bylos pagal ieškovės I. C. ieškinį atsakovėms dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjimas. Ieškovei neatvykus į teismo posėdį (neprisijungus prie posėdžio per vaizdo konferencijų programą Zoom), atsakovės prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Išklausiusi posėdyje dalyvavusių šalių prašymus, teisėja išėjo į sprendimų priėmimo kambarį, nurodžiusi, kad procesinis sprendimas bus skelbiamas 2022 m. spalio 5 d. 16.00 val.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad teisėjai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, bet dar iki priimant ir paskelbiant procesinį sprendimą, 2022 m. spalio 5 d. 15.13 val. teisme buvo gautas ir užregistruotas atsakovės VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabineto prašymas priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartyje, kuri buvo skelbiama 16.00 val., ir kuria ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, nebuvo spręstas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Tokia procesinė situacija sukūrė prielaidas atsakovei, remiantis CPK 277 straipsnio normomis, prašyti priimti papildomą sprendimą.

18. Kaip minėta, atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo pateiktas teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 22 punktas).

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje susiklostė tokia procesinė situacija, kuriai esant buvo galima netaikyti CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų. Bylos medžiaga patvirtina, kad jos šalys turėjo pagrindą tikėtis, jog 2022 m. spalio 5 d. įvyks bylos nagrinėjimas teismo posėdyje (pavyzdžiui, nebuvo gauta prašymų atidėti posėdį). Teismo posėdžio pradžioje paaiškėjus aplinkybei, kad atsirado pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą ir baigti bylos nagrinėjimą nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, prašymas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas nebuvo pateiktas posėdžio metu (neabejotina, kad tokiam prašymui parengti bei jį patvirtinantiems įrodymams surinkti reikėjo papildomo laiko). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismui buvo pateiktas iki procesinio sprendimo paskelbimo (2022 m. spalio 5 d. 15.13 val.). Teismas galėjo klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išspręsti priimdamas 2022 m. spalio 5 d. nutartį.

20. Reikšminga ir ta aplinkybė, kad teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, ieškovė apskundė, ir ši nutartis įsiteisėjo tik 2022 m. gruodžio 1 d. (Lietuvos apeliaciniam teismui palikus ją nepakeistą). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2022 m. spalio 5 d. nutartį ir joje nepasisakydamas dėl atsakovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, sukūrė prielaidą atsakovei pagrįstai tikėtis, kad jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galės būti išspręstas teismui priėmus papildomą (nutartį) po to, kai įsiteisėjo 2022 m. spalio 5 d. nutartis. Pirmosios instancijos teismui to nepadarius, atsakovė kreipėsi į teismą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui, gavus atsakovės prašymą ir įvertinus procesinę situaciją byloje, atsižvelgus į teisės normų, reglamentuojančių klausimų dėl papildomo sprendimo priėmimo, taikymo ir aiškinimo praktiką, vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi reikėjo atnaujinti terminą atsakovės prašymui dėl papildomo procesinio sprendimo (nutarties) priėmimo ir išspręsti prašymą iš esmės. To neatlikus, byloje susiklostė teisiškai ydinga situacija, kad dėl ieškovės pasyvaus procesinio elgesio, lėmusio ieškinio palikimą nenagrinėtu, į bylos nagrinėjimą įtraukta priešinga šalis neteko galimybės gauti procese patirtų išlaidų kompensacijos.

22. Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis CPK 337 straipsnyje suteiktomis procesinėmis teisėmis, apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį ir išsprendžia klausimą dėl termino atnaujinimo prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo – atnaujina atsakovei VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabinetui terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti. Atsakovės prašymas dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš esmės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį.

Atnaujinti atsakovei viešajai įstaigai Justiniškių šeimos gydytojų kabinetui terminą prašymui dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo pateikti.

Atsakovės viešosios įstaigos Justiniškių šeimos gydytojų kabineto prašymą dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš esmės.