Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovei Valei Baltonienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pareiškėjui pranešta tinkamai. Pareiškėjo atstovas pateikė rašytinį prašymą bylą nagrinėti pareiškėjui nedalyvaujant, todėl teismas nutarė bylą nagrinėti iš esmės.

Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo.

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2010-04-20 pareiškėjas pateikė prašymą Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui pakeisti vardą, pavardę, tautybę, įrašant Witold Bersin, vokietis, nes pareiškėjas norintis susigrąžinti anksčiau turėtą savo pavardę bei turėti tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę (b. l. 62).

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išnagrinėjęs V. B. prašymą, 2010-06-08 surašė išvadą Nr. 4M-8/2010, kurioje, vadovaujantis Civilinio kodekso 3.282 str. ir Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių 1, 5.3, 8, 10, 11.3, 11.5 p., siūloma prašymo netenkinti (b. l. 80). Išvadoje konstatuota, kad vardas ir pavardė rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles, atsižvelgiant į tai, kad lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“ negalima leisti keisti vardo. Pareiškėjas pateikė užsienio valstybės įstaigos išduotas dokumento kopijas, tačiau be patvirtinimo pažyma (Apostille) ir be patvirtinimo notaro parašu, todėl nėra pagrindo leisti pakeisti pavardę. Tautybės keitimo pagrindus nustatė Tautinių mažumų įstatymas, kuris nebegalioja, todėl nėra pagrindo pakeisti tautybę.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2010-06-10 raštu Nr. 6B-10-391, vadovaujantis Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių 24 p., persiuntė Teisingumo ministerijai V.B. vardo, pavardės ir tautybės keitimo bylą Nr. 4M-8/2010 su išvada (b. l. 58). Teisingumo ministerija 2010-06-28 raštu Nr. (1.16)7R-5701, vadovaujantis Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių 29 p., Civilinės metrikacijos skyriui persiuntė (gauta 2010-07-01) V. B. vardo, pavardės ir tautybės keitimo bylą Nr. 4M-8/2010 su 2010-06-23 patvirtinta išvada (b. l. 59).

2010-07-07 užregistruotas pareiškėjo atstovo A. B. 2010-07-03 skundas teisingumo ministrui, prašant nustatyti priežastis ir informuoti, dėl kokių priežasčių yra vilkinamas vardo, pavardės, tautybės grąžinimas W. B. (b. l. 42).

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, vadovaudamasis Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių 29 p., 2010-07-07 raštu Nr. 6B-10-426 informavo pareiškėją, kad jam neleista keisti vardą, pavardę ir tautybę, ir pridėjo išvados kopiją (b. l. 60).

2010-07-29 Teisingumo ministerija raštu Nr. (1.23)7R-670, išnagrinėjusi A. B. skundą, nurodė, kad Jonavos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus surašyta išvada, kuria buvo siūloma netenkinti V. B. prašymo pakeisti vardą, pavardę, tautybę, Teisingumo ministerijoje gauta 2010-06-15 ir ministerijos įgalioto valstybės tarnautojo patvirtinta 2010-06-23. Civilinės metrikacijos skyrius informavo Teisingumo ministeriją, kad pareiškėjui minėta išvada išsiųsta 2010-07-07 raštu Nr. 6B-10-426. Priežastys, dėl kurių netenkinamas V. B. prašymas pakeisti vardą, pavardę ir tautybę yra išdėstytos minėtoje išvadoje. Paaiškino, kad nesutinkant su išvada, pareiškėjas turi teisę ją skųsti gyvenamosios vietos bendrosios kompetencijos teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (b. l. 47).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl Teisingumo ministerijos veiksmų teisėtumo, nagrinėjant pareiškėjo skundą, pateiktą Teisingumo ministerijai, dėl pareiškėjo prašymo pakeisti vardą, pavardę, tautybę nagrinėjimo.

Pagal Civilinio kodekso 2.18 str. vardo ir pavardės pakeitimas yra valstybės privalomai registruojami civilinės būklės aktai. Pagal Civilinio kodekso 3.280 str. 1 d. miestų ir rajonų civilinės metrikacijos įstaigos registruoja gimimą, tėvystės pripažinimą, tėvystės nustatymą, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą ir mirtį.

Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklės nustato vardo, pavardės keitimo pagrindus ir šių asmens duomenų bei tautybės keitimo civilinės būklės aktų įrašuose tvarką. Tautybės keitimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymas (Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių 1 p. (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111).

Remiantis Taisyklių (2008 m. spalio 29 d. Nr. 1R-415 redakcija) 19 p., prašymą pareiškėjas pateikia savo gyvenamosios vietos, kuri nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų centrine baze, civilinės metrikacijos įstaigai. Pagal Taisyklių 20 p., prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Pagal Taisyklių 24 p., surinkusi reikiamą informaciją, civilinės metrikacijos įstaiga surašo išvadą, siūlydama pakeisti vardą, pavardę, tautybę ar nekeisti jų. Ši išvada kartu su byla siunčiama Teisingumo ministerijai. Remiantis Taisyklių 25 p., teisingumo ministro įsakymu įgaliotas valstybės tarnautojas tvirtina arba atsisako tvirtinti išvadą. Išvados patvirtinimas ar atsisakymas patvirtinti išvadą gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Taisyklių 26 p. nustatyta, kad jeigu atsisakoma patvirtinti išvadą leisti pakeisti vardą, pavardę, tautybę, per 5 darbo dienas motyvuotu raštu apie tai pranešama pareiškėjui ir išvadą pateikusiai civilinės metrikacijos įstaigai. Taisyklių 29 p. nustatyta, kad byla su patvirtinta ar nepatvirtinta išvada grąžinama ją pateikusiai civilinės metrikacijos įstaigai. Civilinės metrikacijos įstaiga raštu per 5 darbo dienas nuo išvados gavimo dienos informuoja pareiškėją apie patvirtintą išvadą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Teisingumo ministerija, vadovaudamasi Taisyklių 29 p., 2010-06-23 patvirtinusi neigiamą Civilinės metrikacijos skyriaus 2010-06-08 išvadą, bylą su išvada grąžino ją pateikusiai civilinės metrikacijos įstaigai. Taisyklės įpareigoja Teisingumo ministeriją informuoti pareiškėją apie atsisakymą patvirtinti pareiškėjui palankią Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą. Ginčijamu atveju buvo patvirtinta neigiama išvada, apie kurią pareiškėją privalo informuoti Civilinės metrikacijos įstaiga. Civilinės metrikacijos įstaiga įvykdė šią savo pareigą - 2010-07-07 raštu informavo pareiškėją, kad jam neleista keisti vardą, pavardę ir tautybę, ir pridėjo išvados kopiją.

Pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas 2010-06-23, t.y. nežymiai (3 dienomis) praleidus Taisyklėse nustatytą prašymo išnagrinėjimo terminą, byla grąžinta Civilinės metrikacijos įstaigai, kuris Taisyklėse nustatytu terminu informavo pareiškėją apie neigiamą išvadą.

Minėti bylos dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi su skundu į Teisingumo ministeriją dėl savo teisių pažeidimo anksčiau, negu buvo atlikti Taisyklėse nustatyta tvarka visi minėti veiksmai, dėl to pareiškėjas dar nebuvo gavęs patvirtintos išvados dėl atsisakymo pakeisti vardą, pavardę ir tautybę. Teisingumo ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, informavo apie pasibaigusį procesą ir atliktus veiksmus.

Minėtos teisės normos patvirtina, kad asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo procese dalyvauja dvi valstybės institucijos – savivaldybės administracija (būtent šios įstaigos Civilinės metrikacijos skyrius) ir Teisingumo ministerija.

Teisingumo ministerija, kaip viena iš institucijų, dalyvavusi asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo procese ir gavusi pareiškėjo skundą dėl šio proceso, informavo pareiškėją, kad procesas pasibaigęs, yra atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą ir dokumentai, kuriuose yra informacija dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą motyvų, nustatyta tvarka išsiųsti pareiškėjui.

Pažymėtina, kad Taisyklėse nėra reikalaujama, kad Teisingumo ministerija nurodytų savo sprendimo patvirtinti civilinės metrikacijos įstaigos išvadą priežastis. Toks reikalavimas nustatytas tik tuo atveju, kai Teisingumo ministerija atsisako patvirtinti atitinkamą išvadą.

Minėtos teisės normos bei nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Teisingumo ministerija, kuriai pavesta atlikti tam tikrus veiksmus asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo procese, atliko jos kompetencijos priskirtus veiksmus taip pat turėjo dokumentus, patvirtinančius, kad ir kita institucija atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, dėl to neturėjo pagrindo konstatuoti, kad yra vilkinamas pareiškėjo prašymo nagrinėjimas, tenkinti pareiškėjo skundą ir imtis papildomų veiksmų, skirtų pareiškėjo prašymo išnagrinėjimui. Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad atsakovas veikė teisės aktų nustatyta tvarka, dėl to nėra pagrindo teismo sprendimu įpareigoti atsakovą atlikti papildomus veiksmus (ABTĮ 90 str.).

Pažymėtina, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku yra pareiškėjo 2010-07-07 skundo Teisingumo ministerijoje nagrinėjimas, kuris yra užbaigtas priėmus 2010-07-29 administracinės procedūros sprendimą. Pareiškėjo skundui taikytinos administracinės procedūros sprendimo normos, nes pareiškėjo kreipimasis į Teisingumo ministeriją atitinka Viešojo administravimo įstatymo 19 str. 1 d. (Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.). Pareiškėjas, kreipdamasis į Teisingumo ministeriją, realizavo savo konstitucinę teisę – kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus (Konstitucijos 33 str. 2 d.). Teisingumo ministerija išnagrinėjo pareiškėjo skundą, todėl teismo sprendimu nėra pagrindo nustatyti Teisingumo ministerijai įpareigojimų, nes administracinė procedūra nėra užbaigiama individualaus administracinio akto priėmimu arba konkrečių administracinių paslaugų, nustatytų Viešojo administravimo įstatymo 15 str. 1 d. 1-5 punktuose, suteikimu.

Pareiškėjas neteisingai nurodė savo skundo teisinį pagrindą – Konstitucijos 25 str. Pažymėtina, kad skundo teisinis pagrindas nesaisto skundą nagrinėjančio teismo, teisminio nagrinėjimo ribas nustato skundo faktinis pagrindas.

Pareiškėjas, formuluodamas skundo pagrindą ir dalyką, nurodo, kad kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl informacijos suteikimo. Konstitucijos 25 str. 5 d. nustatyta, kad pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį. Asmens teisė gauti informaciją yra nustatyta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. 1 d. (Kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. <...>).

Asmens teisė gauti informaciją yra sureguliuota 2000 m. sausio 11 d. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme Nr. VIII-1524, kurio 1 str. 1 d. nustatyta, kad šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme yra įgyvendinta tiek Konstitucijos 25 str. 5 d. nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo.

Viešojo administravimo įstatymo 15 str. 1 d. 5 p., kaip viena iš administracinių paslaugų, yra įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens prašymas suteikti Viešojo administravimo įstatymo 15 str. 1 d. 1-5 p. nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, dėl to yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas Viešojo administravimo įstatymo 19-36 str., bet pagal Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles. Minėtas išvadas patvirtina šių taisyklių 5 p., kuriame nustatytos sąvokos, būtent prašymo dėl administracinės paslaugos suteikimo sąvoka (Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.).

Pareiškėjo kreipimasis į Teisingumo ministeriją buvo susijęs su jo teisių pažeidimu asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo procese, dėl to Teisingumo ministerija pagrįstai priėmė administracinės procedūros sprendimą ir nesprendė klausimo dėl administracinės paslaugos suteikimo – informacijos pateikimo, todėl teisminio nagrinėjimo dalyku taip pat nėra pareiškėjo teisių gynimas pagal Konstitucijos 25 str. 5 d. ir nėra pagrindo nagrinėti klausimo dėl teisės gauti informaciją pažeidimo.

Pažymėtina, kad Teisingumo ministerija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, neturėjo įgaliojimų nagrinėti pareiškėjo prašymo dėl asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo proceso teisėtumo ir pagrįstumo, nes, kaip jau buvo minėta, Teisingumo ministerija yra viena iš minėtame procese dalyvaujančių institucijų. Teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 8.27 p. nustatyta, kad Teisingumo ministerija prižiūri civilinės būklės aktų įrašų įrašymo civilinės metrikacijos įstaigose ir seniūnijose teisėtumą, duoda leidimus pakeisti vardą, pavardę, tautybę, teikia metodinę pagalbą civilinės metrikacijos įstaigoms. Tačiau įstatymai nustato atskirą tvarką, kuria nagrinėjami pareiškimai dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė atlikti tokius veiksmus. Tokias bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismas ypatingos teisenos tvarka (Civilinio proceso kodekso 442 str. 7 p., 514-516 str.).

Dėl to nagrinėjamoje byloje teismas nesprendžia klausimo dėl išvados, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti vardą, pavardę ir tautybę, teisėtumo ir pagrįstumo, nes šių klausimų nagrinėjimas priskirtas bendrosios kompetencijos teismams. Dėl to ir Teisingumo ministerija negalėjo nagrinėti klausimų, priskirtų teismo kompetencijai. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti savo nutartyse yra pažymėjusi, kad bylos, kuomet teismui skundžiami civilinės metrikacijos skyriaus veiksmai ar neveikimas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo, nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 514 straipsnis; Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta byloje L. G. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius; 2004 m. spalio 6 d. nutartis, priimta byloje M. Č. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.