- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-17
- Bylos Nr.
- N-146-1582-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Kategorijos
- 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutarties atsisakyti priimti M. N. skundą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apygardos administraciniame teisme 2008 m. sausio 17 d. buvo gautas M. N. skundas dėl Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Domeikavos policijos nuovados viršininko 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr.65-S-7-1256 panaikinimo bei įpareigojimo pradėti administracinę teiseną dėl A. N. patraukimo į administracinę atsakomybę pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalį už mažamečių vaikų priežiūros neužtikinimą dėl ko 2007 m. rugpjūčio 21 d. tvenkinyje nuskendo jų sūnus K. N., gimęs 1998 m., taip pat dėl A. S. (namų valdos ir tvenkinio savininko) patraukimo į administracinę atsakomybę dėl neveikimo, sudariusio sąlygas įvykti nelaimingam atsitikimui.
Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Domeikavos policijos nuovados viršininkas, priimdamas 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą, rėmėsi Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2007 m. spalio 24 d. nutarimu, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr.65-1-01089-07 dėl K. N. mirties, kadangi tyrimo metu buvo nustatyta, jog jis mirė ne dėl kieno nors nusikalstamų veiksmų, o dėl nelaimingo atsitikimo (nuskendo pats).
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 24 d. nutartimi M. N. skundą atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad M. N. skundžia 2007 m. gruodžio 18 d. Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Domeikavos policijos nuovados pareigūno atsisakymą pradėti administracinę procedūrą dėl A. N. patraukimo į administracinę atsakomybę pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnį, tačiau yra praleidęs terminą skundui paduoti ir neprašo šį terminą atnaujinti. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama skundų, kuriais skundžiamas atsisakymas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nagrinėjimo praktika (2003 m.gruodžio 11 d. ir 2004 m. gruodžio 21 d. nutartys). Konstatavo, kad pagal minėtose nutartyse suformuotą praktiką skundai dėl atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną paduodami, priimami ir nagrinėjami laikantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatų, reglamentuojančių administracinių teisės pažeidimų bylų procesą, todėl skundai dėl procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną gali būti paduoti teismui per dešimt dienų nuo sprendimo atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną priėmimo dienos (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 straipsnis). Nustatęs, kad M. N. praleido skundo padavimo teismui terminą ir neprašė jo atnaujinti, teismas skundą priimti atsisakė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
III.
M. N. atskiruoju skundu prašo:
1) panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartį;
2) atnaujinti terminą skundui paduoti ir jo 2008 m. sausio 17 d. skundą priimti.
Pareiškėjo manymu, Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Skundžiamas atsisakymas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną prieš A. N. buvo priimtas 2007 m. gruodžio 18 d., tačiau laiškas paprastu paštu iš Domeikavos policijos nuovados (Lapių pašto) jam buvo išsiųstas (tai patvirtina spaudas ant voko) tik 2007 m. gruodžio 31 d., t.y. praėjus apskundimo terminui. Laišką pašto dėžutėje pareiškėjas nurodo radęs tik 2008 m. sausio 7 d., o skundą teismui padavęs per vieną mėnesį nuo atsisakymo pradėti administracinę teiseną priėmimo dienos. Mano skundą padavęs, nepraleisdamas apskundimo termino.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartimi pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 11 d. nutartis jam nežinoma, o teismo išaiškinimas, kad toks skundas gali būti paduotas per dešimt dienų, nesuprantamas, nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 293 straipsnyje esantį žodį „gali“ jis supranta kaip neprivalomą sąlygą skundui paduoti. Jeigu, teismo nuomone, skundas turėjo būti paduotas per 10 dienų, pareiškėjo manymu, apskundimo terminas atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių. Skundžiama nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai, todėl, pareiškėjo manymu, turi būti panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas 2008 m. sausio 17 d. teismui pateiktu skundu prašė panaikinti Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Domeikavos policijos nuovados 2007 m. gruodžio 18 d. atsisakymą Nr.65-S-7-1256 pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. N. atžvilgiu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnį ir prašė teismo įpareigoti minėtą instituciją pradėti administracinę teiseną dėl A. N. ir A. S. padarytų administracinės teisės pažeidimų.
Tiek atsisakymas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, tiek procedūros pradėjus šią teiseną turi būti atliekamos ir sprendimai priimami bei apskundžiami vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis. Šio Kodekso 250 straipsnis numato aplinkybes, kurioms esant administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta (negali būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas), o pradėtoji (jei administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas) turi būti nutraukta. Procesiniame dokumente, kuriuo atsisakoma pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, turi būti nurodyta kokios aplinkybės, numatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1-9 punktuose, darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, nustatytos nagrinėjamu atveju, išaiškinta apskundimo tvarka (ATPK 293 straipsnis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2003 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-689-03 konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, administracinių teisės pažeidimų teisenoje dalyvaujantys subjektai yra specifiniai, administracinio pažeidimo teiseną iš esmės reglamentuoja Administracinių teisės pažeidimų kodekso normos, apibrėžiančios asmens patraukimo atsakomybėn, bylos iškėlimo, administracinio pažeidimo tyrimo, bylos nagrinėjimo ir kitas procedūras, taip pat teisenoje dalyvaujančius subjektus, administracinių teisės pažeidimų bylose priimamus sprendimus, jų įforminimą, apskundimą, vykdymą. Remdamasis minėta plenarinės sesijos nutartimi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 21 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A4-912-2004) konstatavo, jog organų, atsakingų už administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymą, sprendimai, priimti sprendžiant klausimus, susijusius su patraukimu administracinėn atsakomybėn, turėtų būti peržiūrimi, t. y. įvertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintomis procesinėmis teisės normomis, o ne Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, kuria pagal šio įstatymo 3 straipsnį sprendžiami ginčai dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 bei 109 straipsnių nuostatas, taip pat teismų (apylinkės ir administracinio) bei kitų valstybės institucijų kompetenciją administracinių teisės pažeidimų bylų procese, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad procesinių sprendimų, kuriais atsisakoma surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, teisėtumą ir pagrįstumą turi įvertinti teismas: rajono (miesto) apylinkės teismas dėl tų pažeidimų, kurių bylos jiems priskirtos nagrinėti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsnį; kitais atvejais, t. y. kai tam tikrų rūšių administracinių teisės pažeidimų bylas priskirta nagrinėti atitinkamoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną teisėtumą ir pagrįstumą turi nagrinėti apygardos administracinis teismas. Teismas konstatavo, jog skundai dėl procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, taikant įstatymo analogiją, turi būti priimami ir nagrinėjami laikantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatų, reglamentuojančių administracinių teisės pažeidimų bylų procesą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 3 dalis).
Pirmosios instancijos teismas dėl M. N. 2008 m. sausio 17 d. pateikto skundo, kuriuo pareiškėjas skundė atsisakymą pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pagrįstai taikė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 straipsnio nuostatas dėl skundo padavimo terminų bei tvarkos ir teisingai nurodė, kad skundai dėl sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną gali būti paduoti teismui per dešimt dienų nuo sprendimo atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną priėmimo dienos (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 straipsnis). Skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartis atitinka pirmiau minėtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo teismo praktiką, suformuotą analogiško pobūdžio bylose. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis nežino teismų praktikos, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
Pareiškėjo teiginys, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 293 straipsnyje naudojamas žodis „gali“ reiškia, jog skundas galėjo būti paduotas ir vėliau negu per dešimt dienų nuo sprendimo atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną priėmimo dienos, nepagrįstas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 straipsnio nuostata, kad skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos reiškia teisės apskųsti tokį nutarimą nustatymą, tačiau jeigu turintis
teisę paduoti skundą asmuo nutaria pasinaudoti šia teise, skundą teismui jis turi paduoti per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Toje pačioje įstatymo normoje įtvirtinta, kad jeigu šis terminas praleidžiamas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas (ATPK 293 straipsnis). Prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo ir įrodymai, patvirtinantys jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, pirmosios instancijos teismui turi būti pateiktas kartu su skundu. Kadangi pareiškėjas prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą kartu su 2008 m. sausio 17 d. skundu nepateikė, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 2008 m. sausio 24 d. nutartimi skundą priimti atsisakė pagrįstai ir teisėtai. Minėtoje nutartyje teismas teisingai išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis jam neužkerta kelio paduoti skundą teismui pakartotinai kartu pateikiant prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnis, 37 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, pareiškėjas pakartotinio skundo kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą pirmosios instancijos teismui neteikė. Prašymą dėl termino paduoti 2008 m. sausio 17 d. skundą atnaujinimo pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui kartu su 2008 m. vasario 1 d. atskiruoju skundu dėl pirmosios instancijos teismo 2008 m. sausio 24 d. nutarties. Praleisto termino paduoti skundą atnaujinimo klausimo (jei toks prašymas pateikiamas) išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija. Dėl nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, gali būti paduotas atskirasis skundas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas pagal pateiktą atskirąjį skundą patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti skundo padavimo terminą, pagrįstumą bei teisėtumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnis). Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis 2007 m. gruodžio 18 d. atsisakymą pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną gavęs pavėluotai (tik 2008 m. sausio 7 d.), todėl negalėjęs laiku kreiptis į teismą, galėtų būti svarstoma kaip viena iš galimų termino paduoti skundą praleidimo priežasčių, tačiau termino pateikti skundą teismui praleidimą pateisinančios aplinkybės svarstytinos pareiškėjui kreipusis į pirmosios instancijos teismą su skundu, kartu pateikiant prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir išdėstant termino praleidimo priežastis bei jas patvirtinančius įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnis). Dėl minėtų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas negali būti tenkinamas. Kolegija pažymi, kad pareiškėjas nėra praradęs teisės kreiptis į pirmosios instancijos teismą su pakartotiniu skundu ir kartu pateikti prašymą ir įrodymus dėl termino paduoti skundą atnaujinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktais, teisėjų kolegija
n u t aria:
M. N. atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartį paliekant nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.