Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Evaldo Tarasevčiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

U. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta Kaunas, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Raseinių raj., (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių priėmėja išdavėja, teista:

1. 2022 m. spalio 18 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta 50 MGL, tai yra, 2500 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metus. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimą, išieškant transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 640 Eur,

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

U. P. 2023 m. lapkričio 8 d., apie 03.50 val., (duomenys neskelbtini) gatve iki pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, konkrečiai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, iki kol automobilį sustabdė policijos pareigūnai.

Be to, U. P. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, būdama pripažinta kalta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus, Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje 2022 m. gruodžio 27 d. pasirašytinai supažindinta su bausmės tvarka, sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, vengė vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą vairuoti transporto priemones) teismo nustatytu laikotarpiu, nes 2023 m. lapkričio 8 d., apie 03.50 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,08 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad U. P. 2023 m. lapkričio 8 d. tikrinimo prietaisu „Alcotest 6810“ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 03.53 val. nustatyta 2,08 promilių neblaivumas, o 04.10 val. nustatyta 2,27 promilių neblaivumas.

Iš EMPREKIS pažymos nustatyta, kad vidutinė lengvojo automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“ kaina Lietuvoje be PVM yra 2804,50 Eur, su PVM yra 3550,00 Eur.

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus rašto dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo nustatyta, kad U. P. 2022 m. spalio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė — 2 (dvejiems) metams uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pabaiga 2024 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos probacijos tarnyboje 2022 m. gruodžio 27 d. U. P. buvo pasirašytinai supažindinta su bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą.

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos skyriaus tyrėjo Ž. F. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 8 d., apie 3.50 val., Kaunas, (duomenys neskelbtini), U. P., būdama neblaivi vairavo transporto priemonę „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai šiai alkotesteriu „Drager Alcotest“ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) pirmu tikrinimu 03.53 val. nustatytas 2.08 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 04.10 val. nustatytas 2.27 promilių neblaivumas. Transporto priemonė nutransportuota į automobilių saugojimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas. U. P. nesulaikyta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta formalioji vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nusikaltimo sudėtis; ši veika laikoma baigta nuo motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos vairavimo, praktinio vairavimo mokymo momento, jei tai padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo (kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), ar vengiant neblaivumo patikrinimo, vartojant alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (nustačius 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą).

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Vis tik būtina įvertinti, ar veikos, kuria asmuo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį, pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Taigi ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog U. P. 2023 m. lapkričio 8 d., apie 03.50 val., (duomenys neskelbtini) iki pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, konkrečiai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, iki kol automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Be to, U. P. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, būdama pripažinta kalta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus, Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje 2022 m. gruodžio 27 d. pasirašytinai supažindinta su bausmės tvarka, sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, vengė vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą vairuoti transporto priemones) teismo nustatytu laikotarpiu, nes 2023 m. lapkričio 8 d., apie 03.50 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,08 promilių neblaivumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino, neblaivumo laipsnis nustatytas alkotesterio parodymais, taip pat nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga. U. P. veikė tiesiogine tyčia, nes ji žinojo, kad išgėrus negalima vairuoti transporto priemonės. Jai buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (2,08 promilių neblaivumas), žinojo, kad jai yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemone dvejus metus, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę. Kaltinamoji suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie U. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį, BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalyje 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamoji anksčiau teista, administracine tvarka bausta, psichiatrinis gydymas – nesigydė, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruota, dirbanti.

Atsižvelgus į bylos duomenis ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus įtariamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu U. P. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – bauda, sutinka.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokuroro siūlomos baudos dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvatus, be to, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, jog už nusikalstamų veikų padarymą kaltinamajai skirtina bauda.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamoji U. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad U. P., naudodamasi šia specialiąja teise padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi (2,08 promilių neblaivumas), praeityje administracine tvarka bausta, transporto priemonę būdama neblaivi vairavo pakartotinai, vairavo transporto priemonę žinodama, kad jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teises vairuoti transporto priemones dvejus metus, todėl akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamosios veiksmai sukėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Todėl jai skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki septynerių metų. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 6 metus.

BK 72 straipsnyje numatyta kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

BK 72 straipsnyje numatyta kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konkrečiu atveju konfiskuotinas turtas – transporto priemonė „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso ne kaltinamajai, o kitam asmeniui – D. Ž., kuris nežinojo, kad kaltinamoji automobilį naudos nusikalstamai veikai daryti. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamosios išieškotina konfiskuotino turto, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma.

Iš EMPREKIS pažymos matyti, kad automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje yra 3550,00 Eur (su PVM). Vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, išieškotina konfiskuotino turto – automobilio PVM yra 2804,50 Eur, su PVM yra 3550,00 Eur, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės – vertę atitinkanti pinigų suma – 3550,00 Eur.

Taip pat teismas pažymi, kad minėtos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas jokiu būdu nereiškia neproporcingai griežtos poveikio priemonės. Teismo įsitikinimu, šioje situacijoje visuomenės ir kaltinamojo interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarojo nebūtų išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti piniginė suma, nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei automobilio užvedimo rakteliai, nutarimu grąžinti liudytojui D. Ž..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

U. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmę – 75 MGL, tai yra 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti U. P. sumažintą bausmę – 50 MGL, tai yra 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur, dydžio baudą.

U. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, ir skirti jai bausmę – 21 MGL, tai yra 1050 (vieno tūkstančio penkiasdešimt) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti U. P. sumažintą bausmę – 14 MGL, tai yra, 700 (septynių šimtų) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas sudedant visiškai ir paskirti U. P. subendrintą bausmę – 64 MGL, tai yra 3200 (trijų tūkstančių dviejų šimtų) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. spalio 18 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes sudedant visiškai, ir paskirti U. P. galutinę subendrintą bausmę – 114 MGL, tai yra, 5700 (penkių tūkstančių septynių šimtų) Eur, dydžio baudą.

Išaiškinti U. P., kad jai paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į paties pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs nurodytą sumą, asmuo privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti U. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešerius) metus, jos terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti valstybės naudai iš U. P. konfiskuotino turto – automobilio ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3550 (tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt) Eur.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, informuoti valstybės įmonę „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones U. P. atėmimą 6 (šešeriems) metams nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.