Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

susipažinęs su pareiškėjo J. K. (toliau – ir pareiškėjas) privataus kaltinimo skundu dėl J. V. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnio nustatyta tvarka buvo gautas pareiškėjo privataus kaltinimo skundas, kuriuo prašoma pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti J. V. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, pareiškėjo teigimu, iš pykčio ir keršto paskatų 2016 m. gegužės 26 d. pateikė 2016 m. gegužės 23 d. skundą Lietuvos advokatūrai, adresu Tilto g. 17, Vilniuje, nurodydama, kad - 1) „J. V. 2016 m. kovo 17 d. pranešimu savo iniciatyva nutraukė teisinių paslaugų sutartį dėl advokato J. K. nevykdomų pažadų laimėti bylas“; 2) „aukščiau pateiktoje lentelėje yra pažymėtos faktūros, kurios yra pasirašytos ir apmokėtos, bet advokatas J. K. nepateikė pinigų priėmimo kvito“ bei 3) „advokatas J. K. tik žadėjo laimėti bylas ir teikė apmokėjimui sąskaitas – faktūras bei tokiu būdu suformavo pinigų uždarbiavimo ir viliojimo iš J. V. sistemą, ir kad jokių užmokesčių tarp advokato J. K. ir J. V. sutarta ir suderinta nebuvo, o advokatas J. K. tiesiog viliojo iš J. V. pinigus“ ir tokiais skundo teiginiais paskleidė apie advokatą J. K. tikrovės neatitinkančią informaciją bei žinomai melagingus duomenis visai Lietuvos advokatūrai, jos vadovybei ir Lietuvos advokatūros savivaldos organams bei kitiems asmenims (darbotvarkė apie skundo nagrinėjimą skelbiama viešai), kas pareiškėją paniekino ir pažemino visos advokatų bendruomenės bei kolegų advokatų ir kitų asmenų bei esamų/būsimų klientų akyse ir tuo pakirto pasitikėjimą advokatu J. K..

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

Sutinkamai su BPK 412¹ straipsnio 1 dalies reikalavimais, teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tai reiškia, jog arba visai nebuvo įvykio, apie kurį buvo pranešta kaip apie nusikalstamą veiką, arba įvykis pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apie kitą žmogų paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

BK 154 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija (šmeižimo dalykas) – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Žinios yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Melagingos žinios yra tokios, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, tai yra skleidimas to, kas teigiama esant ar buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iškreipiami. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo.

Kaip matyti iš privataus kaltinimo skundo turinio ir prie jo pridėtų priedų, 2014 m. kovo 24 d. tarp J. V. ir advokato J. K. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. JV-01, kurios pagrindu advokatas J. K. teikė teisinę pagalbą J. V., atstovaudamas ją ikiteisminiame tyrime ir civilinėse bylose. J. V. už suteiktas teisines paslaugas mokėdavo grynais pinigais, pasirašydama pinigų priėmimo kvitus. 2016 m. kovo 17 d. J. V. pranešimu minėta teisinių paslaugų sutartis buvo nutraukta. Advokatui J. K. grąžinus atstovaujamajai bylų medžiagų dokumentus ir J. V. neapmokėjus kelių advokato išrašytų sąskaitų – faktūrų, pastarasis kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo. J. V., manydama, kad už suteiktas advokato paslaugas yra pilnai atsiskaičiusi, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir su 2016 m. gegužės 23 d. skundu kreipėsi į Lietuvos advokatūrą, adresu Tilto g. 17, Vilniuje, dėl advokato J. K. veiksmų, prašydama pradėti tyrimą ir iškelti pastarojo atžvilgiu drausmės bylą dėl minėto advokato nesąžiningų veiksmų. Šiame skunde be kitų teiginių J. V. nurodė ir J. K. privataus kaltinimo skunde cituojamus sakinius, kurių turinys, pastarojo nuomone, neatitinka tikrovės ir yra žinomai melagingas, o tai pareiškėją paniekino ir pažemino visos advokatų bendruomenės bei kolegų advokatų ir kitų asmenų bei esamų/būsimų klientų akyse ir tuo pakirto pasitikėjimą juo.

Vertindamas tarp pareiškėjo ir J. V. susiklosčiusią situaciją, teismas konstatuoja, jog po teisinių paslaugų sutarties nutraukimo tarp advokato J. K. ir J. V. kilo nesutarimai dėl teisinių paslaugų sutarties vykdymo ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas, sutarties šalių tarpusavio santykiai tapo konfliktiški ir įtempti. Advokatas J. K., siekdamas gauti pilną apmokėjimą už suteiktas paslaugas, realizavo konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimo priteisimo, o J. V., gindama savo pažeistas teises, pasinaudojo įstatymų numatyta galimybe skųsti advokato veiksmus ir kreipėsi su skundu į Lietuvos advokatūrą dėl advokato J. K. veiksmų, tačiau, teismo vertinimu, šie J. V. procesiniai veiksmai negali būti laikomi šmeižimu, kadangi pastarosios pateiktame skunde nurodytos aplinkybės negali būti kaltinimo pagrindas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su J. V. skundo, pateikto Lietuvos advokatūrai, turiniu, savaime nereiškia, jog tokie vaiksmai turi būti vertinami kaip nusikalstama veika. Be to, analizuojant advokato J. K. privataus kaltinimo skunde cituojamus teiginius, negalima daryti išvados, kad J. V., teikdama skundą minėtai institucijai dėl advokato, su kuriuo teisinės pagalbos sutartis nutraukta, veiksmų, siekė paskleisti apie J. K. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti jį, arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Pažymėtina, jog traukiant asmenis baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamas veikas kito asmens garbei ir orumui, būtina įvertinti pažeidimo pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, kadangi asmens garbę ir orumą galima ginti ir švelnesnėmis priemonėmis, kurios turi būti išnaudotos pirmiausia, nes baudžiamoji teisė yra ultima ratio, tai yra paskutinė priemonė apginti savo pažeistas teises ir interesus, išnaudojus visas kitas galimas teisines gynybos priemones. Asmuo, manantis, jog buvo paskleisti jo garbę ir orumą žeminantys duomenys, savo teises gali ginti remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje numatytais būdais.

Kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, turi būti atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. K. privataus kaltinimo skundą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 412¹ straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. K. privataus kaltinimo skundą dėl J. V. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, kaltinant ją nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.