- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-18
- Bylos Nr.
- 1A-17-366/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- S. M.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
- 1.1.8.6.6Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Latožienės ir Valdo Petro Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko ir nukentėjusiosios S. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta A. J. sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.
Paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindais, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 5 d. nuosprendžiu pakeista bausme ir paskirta A. J. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Į paskirtą bausmę įskaitytas A. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. balandžio 13 d. iki 2024 m. balandžio 15 d. (2 dienos).
Procesas dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. J. nuteistas už tai, kad 2024 m. balandžio 13 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) naudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės S. M. atžvilgiu, tai yra tyčia kambaryje pastūmė S. M., jai nukritus ant lovos, pirštais suėmė už kaklo, spaudė bei dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į galvą, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, virtuvėje žarstekliu sudavė vieną smūgį S. M. į dešinį dilbį, taip smurtaudamas S. M. padarė poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, – nežymiai sutrikė S. M. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
II. Apeliacinių skundų argumentai
2. Nuteistojo A. J. gynėjas advokatas Žygimantas Rutkauskas apeliaciniu skundu prašo: pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės; byloje atlikti įrodymų tyrimą – pavesti probacijos tarnybai per ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą parengti A. J. socialinio tyrimo išvadą.
Šalies argumentai
2.1. Skunde nurodoma, kad A. J. kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, todėl pagrįstai buvo pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir taikytas BK 64¹ straipsnis. Tačiau teismas turėjo įvertinti ir pripažinti A. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kadangi A. J. niekada nebuvo smurtavęs savo sugyventinės ir vaikų motinos atžvilgiu. Tarpusavio konfliktas įvyko dėl S. M. provokacijos, konkrečiai – žodinio A. J. tėvų įžeidimo, į ką nederamai ir netinkamai fiziniu smurtu nukentėjusiosios atžvilgiu sureagavo dėl savo neblaivumo A. J..
2.2. Atkreipiamas dėmesys, kad A. J. yra dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (charakteristika pridėta prie skundo). A. J. yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo – jis išlaiko savo sugyventinę, vaikų motiną S. M. su jų dviem vaikais, iš kurių vienas kūdikis, ir dar vieną nepilnametį vaiką iš ankstesnių S. M. santykių. A. J. su sugyventine gyvena išsinuomotame trijų kambarių bute, visi mokesčiai susiję su būstu (nuomos, komunaliniai) sumokami iš A. J. gaunamo darbo užmokesčio. Paskirus laisvės atėmimo bausmę nuteistajam, kyla reali grėsmė šeimai netekti gyvenamojo būsto.
2.3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertina A. J. ankstesnius nuosprendžius, pagal kuriuos teistumai jam yra išnykę, remiantis BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalimi. Visiškai nepagrįstai ir neteisingai vertinamos kaip reikšmingos aplinkybės, kad A. J. teistas 2017 m. liepos 12 d., 2017 m. rugsėjo 21 d., 2018 m. vasario 21 d. – visų šiais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymas buvo atidėtas vadovaujantis BK 92 straipsniu, kadangi nusikalstamos veikos yra padarytos jam esant nepilnamečiu. Ir atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuos nuosprendžius nebuvo pritaikytas BK 92 straipsnio panaikinimo institutas, laikytina, jog A. J. laikėsi įstatymų reikalavimų, nepažeidė jų, vykdė nuosprendžiais paskirtus įpareigojimus, kas patvirtina, jog bausmės vykdymo atidėjimais yra (buvo) pasiekti visi nubaudimo, pataisymo ir kiti keliami tikslai.
2.4. Skundu sutinka, kad nusikalstamą veiką S. M. atžvilgiu padarė, kai Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 5 d. nuosprendžiu buvo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui. Tačiau A. J. vykdo visus įsipareigojimus, skirtus Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 5 d. nuosprendžiu – viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nebendrauti su R. L..
2.5. A. J. paskirus realios laisvės atėmimo bausmės atlikimą, tebus pasiekti bausmės paskirties nubaudimo tikslas, bet ne asmens sulaikymo nuo tolesnio nusikaltimų darymo, jo resocializacijos, įstatymo laikymosi; ne gana to nukentės jo faktinė šeima, nutruks socialiniai ryšiai. Jauno, darbingo, pajamas generuojančio asmens buvimas su faktine šeima, probacijos taikymas, labiau atitiks tiek jo paties resocializacijos, tiek ir visuomenės interesus – akivaizdu, kad reikalinga auginti, išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, padėti sugyventinei – vaikų motinai.
2.6. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas atlikdamas sutrumpintą įrodymų tyrimą neatliko kitų, šiai bylai reikšmingų procesinių veiksmų – socialinio tyrimo išvados gavimo. Mano, kad šioje byloje tikslinga gauti specialisto parengtą dokumentą, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai veiksniai, taip pat pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos sąlygas (BPK 36¹ straipsnis).
3. Nukentėjusioji S. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamo nuosprendį – mažinti kaltinimo apimtį – iš nuosprendžio šalinti fizinio skausmo nusikalstamą veiką kvalifikuojančią aplinkybę ir A. J. neskirti realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Šalies argumentai
3.1. Skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta galutine 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Su A. J. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus su savo tėvais, supykusi ir žodinio konflikto metu nesusilaikiusi, pasakė daug negražių žodžių, tame tarpe ir apie A. J. tėvus, ir supranta, kad tokiu būdu išprovokavo tai, kad jos atžvilgiu A. J. pavartojo prieš ją fizinę jėgą.
3.2. Nukentėjusioji nurodo, kad dėl jai padarytų sumušimų jautė tik trumpalaikį ir nereikšmingą skausmą, kurio nevertina kaip jai sukelto fizinio skausmo, užtraukančio baudžiamąją atsakomybę, todėl toje dalyje teismo nuosprendžiu nustatyta veikos kvalifikacija yra neteisinga, nes fizinio skausmo mastą pajėgus apibūdinti ir įvertinti individualiai gali tik pats nukentėjusysis pagal savo skausminį barjerą. Mano, kad turi būti pašalinta fizinį skausmą kvalifikuojantis požymis.
3.3. Teigiama, kad nenorėjo, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje ir, kad A. J. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes pareiškimo nerašė, parodymų nedavė. Socialinei darbuotojai paskambino tik norėdama, kad A. J. sudrausmintų, pabartų, pagąsdintų, nes jautėsi jo pažeminta, bet nesitikėjo, jog policija pradės dėl tokio jai nereikšmingo įvykio ikiteisminį tyrimą.
3.4. A. J. atsiprašė, su juo susitaikė, jokių pretenzijų dėl jam buvusio įvykio neturėjo ir neturi. Atkreipiamas dėmesys, kad A. J. niekada nebuvo smurtavęs prieš ją, tai buvo vienintelis kartas, dėl kurio jis labai gailisi. Kartu su A. J. augina du bendrus vaikus, kuriu vienas yra kūdikis, taip pat ir dar vieną vaiką iš ankstesnių jos santykių. A. J. yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, jis dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku. Dėl jo įkalinimo jos ir vaikų padėtis (turtinė ir moralinė) labai ženkliai pablogės, o A. J. suartės su anksčiau buvusiais jo gyvenime teistais asmenimis, nuo kurių jis dabar yra atsiribojęs, ir kurie jį įtakos, paveiks ir vėl jį įtrauks į nusikaltimų darymą, sugriaus šeimą. Be to, gyvena išsinuomotame bute, už kurį nuomos mokestį, komunalinius mokesčius sumoka A. J., kadangi ji savarankiškų pajamų neturi, jai sumokami tik vaikų pinigai. Įkalinus A. J., turės išsikraustyti iš buto, nes neturės lėšų jį nuomotis, ir dėl to neturės kur su visais vaikais gyventi. Todėl negali sutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo A. J., nes tokia bausmė prieštarauja teisingumo principui.
4. Teismo posėdyje prokuroras, nuteistojo gynėjas advokatas bei nukentėjusioji prašė apeliacinius skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo A. J. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinis skundas tenkintinas, nukentėjusiosios S. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar įrodymų vertinimas. Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad prašo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Iš nukentėjusiosios apeliacinio skundo matyti, kad prašo pašalinti iš kaltinimo aplinkybę dėl fizinio skausmo sukėlimo bei neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.
8. Atsakant į nukentėjusiosios skundo argumentus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pastebėtina, jog BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 171 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo būtinas nukentėjusios pareiškimas.
Dėl kaltinimo apimties
9. Kaip minėta, nukentėjusioji prašo iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, jog A. J. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai S. M. buvo sukeltas fizinis skausmas.
10. Teisėjų kolegija susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. J. nusikalstamų veiksmų apimtis nustatyta tinkama, todėl apeliacinio skundo šioje dalyje tenkinti nėra pagrindo.
11. Iš liudytojos G. P. apklausos protokolo matyti, kad S. M. nurodė, jog po kiekvieno smūgio, smaugimo jį juto fizinį skausmą (1 t., b. l. 131-134). Tai patvirtina ir byloje esantys policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto Nr. G 442/2024(05) matyti, kad nustatyto sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 91-92). Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl A. J. veiksmų patyrė fizinį skausmą, tai patvirtina ir apeliacinio skundo teiginiai, jog dėl padarytų sumušimų jautė tik trumpalaikį ir nereikšmingą skausmą. Pastebėtina, jog nukentėjusioji yra suinteresuota baudžiamosios bylos baigtimi bei turi siekį padėtį nuteistajam, kad šiam būtų atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, to prašoma ir apeliaciniu skundu, kadangi jis yra nukentėjusiosios sugyventinis, vaikų tėvas, kuris vienintelis išlaiko šeimą.
12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad A. J. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Taigi, apylinkės teismas byloje esančius įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir apelianto veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės
13. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012).
14. Nors nukentėjusioji atsisakė ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus prieš A. J., o teisme atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nukentėjusioji ir liudytojai nebuvo apklausti, tačiau iš byloje esančių įrodymų ir nukentėjusiosios apeliacinio skundo matyti, kad nukentėjusioji S. M. žodinio konflikto metu išprovokavo A. J. smurtauti jos atžvilgiu. Nuteistasis A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustas parodė, kad tarp jo ir S. M. įvyko tarpusavio žodinis konfliktas, kurio metu S. M. priekaištavo, kad jis vartoja alkoholį, įžeidinėjo jo tėvus necenzūriniais žodžiais bei, kad jie yra alkoholikai, čigonai. Jį tai labai įžeidė, jis buvo labai supykęs dėl S. M. tokio elgesio. S. M. filmuojant mobiliuoju telefonu, jis apimtas pykčio norėjo jį atimti, tačiau jam jo nedavė ir jie pradėjo tarpusavyje stumdytis. Iš nukentėjusiosios apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji pripažįsta, jog A. J. veiksmus išprovokavo žodinio konflikto metu, kai pasakė daug negražių žodžių apie A. J. tėvus. Taip pat byloje esantys policijos pareigūno kūno kamerų vaizdo įrašai patvirtina, kad ir pati nukentėjusioji pasakodama įvykio aplinkybes nurodė, jog irgi trenkė nuteistajam į veidą. Teisėjų kolegijos vertinimu, neabejojant faktu, kad nuteistasis įvykio metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir padarė nusikalstamą veiką, vis tik spręstina, jog turėjo būti įvertinta ir tai, kad konfliktas buvo abipusis, kurį aktyviais veiksmais (tiek žodžiais, tiek suduodama ranka nuteistajam per veidą) išprovokavo pati nukentėjusioji. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jo veiksmams įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Dėl paskirtos bausmės ir jos atidėjimo
15. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, priimtiems 2024 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. XIV-2573 yra pagrindas peržiūrėti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę. Naujoji BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, t. y. panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Minėto straipsnio 4 dalis numato, jog jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
16. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu A. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas, skiriant bausmę įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kilusius padarinius. A. J. padaryta veika yra tyčinė, smurtinė, baigta, įvykdyta artimoje aplinkoje. Nukentėjusioji S. M. sužalota nežymiai. Nustatyta A. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi bei tai, kad atlygino padarytą žalą. Taip pat nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės: kad veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, t. y. būdamas recidyvistu; kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui; kad nusikalstamą veiką padarė prieš nėščią moterį, A. J. veikos padarymo metu žinojo, kad S. M. buvo nėščia. Taip pat atsižvelgta ir į A. J. asmenybę. A. J. anksčiau teistas 5 kartus, tame tarpe ir už smurtines nusikalstamas veikas. A. J. anksčiau baustas administracine tvarka: 2022 m. rugsėjo 1 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 560 straipsnio 2 dalį, paskirta bauda 120 eurų; 2022 m. vasario 14 d. pagal ANK 560 straipsnio 1 dalį, paskirta bauda 30 eurų; 2020 m. liepos 31 d. pagal ANK 484 straipsnio 2 dalį, paskirta bauda 100 eurų; 2020 m. birželio 12 d. pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, paskirta 50 eurų bauda; 2020 m. balandžio 17 d. pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, paskirta 80 eurų bauda; 2019 m. gruodžio 10 d. pagal ANK 560 straipsnio 1 dalį, paskirta 15 eurų bauda; 2019 m. rugsėjo 2 d. pagal ANK 291 straipsnio 1 dalį, paskirta nuobauda – įspėjimas. A. J. dirba, šeimoje augina 3 nepilnamečius vaikus. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis mažesnis nei vidurkis, t. y. laisvės atėmimą 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu – 4 mėnesiams..
17. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įžanginėje dalyje nurodė, jog A. J. teistas: Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nuosprendžiu; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu; Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžiu. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą, turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Pastebėtina, kad A. J. 2017 m. liepos 12 d., 2017 m. rugsėjo 21 d., 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiais buvo nuteistas už nusikalstamas veikas padarytas esant nepilnamečiu. Tuo tarpu 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu buvo atidėtas bausmės vykdymas ir 2021 m. gruodžio 28 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (terminuotas laisvės atėmimas). Taigi, minėtų nuosprendžių atžvilgiu A. J. teistumas išnyko, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad dėl šių nuosprendžių A. J. yra teistas. Be to, skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje pateikta informacija apie įsiteisėjusius apkaltinamuosius nuosprendžius, pagal kuriuos nuteistasis bausmes yra atlikęs ir teistumas yra išnykęs, yra perteklinė.
18. Pastebėtina, jog 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 27 straipsnio pakeitimas, priimtas 2024 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. XIV-2573. Naujoji BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija numato, jog „Teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.“ Tai reiškia, kad nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą.
19. Kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre esančių duomenų A. J. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 5 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos), BK 178 straipsnio 2 dalį ir skirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 3 metams. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas (veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo metu) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu (2024 m. spalio 14 d.) pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nusikalstamą veiką A. J. padarė būdamas recidyvistu. Tačiau šiuo metu yra įsigalioję jau minėti BK pakeitimai. Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš naujo vertina A. J. pripažinimo recidyvistu klausimą. Teisėjų kolegija įvertinusi, jog A. J. ankstesniu (galiojančiu) nuosprendžiu ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už labai skirtingas nusikalstamas veikas, daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo A. J. pripažinti recidyvistu. Todėl iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintina nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.
20. Šiuo nuosprendžiu papildomai pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir panaikinta sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to papildomai įvertinama Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus gauta 2025 m. sausio 13 d. socialinio tyrimo išvada, iš kurios matyti, kad A. J. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Nustatyti kriminologiniai veiksniai: statiniai (ankstesni teistumai), dinaminiai (psichiką veikiančių medžiagų vartojimas praeityje; emocijų kontrolės problemos; netinkamas konfliktų sprendimas) ir apsauginiai (gyvenamosios vietos turėjimas; palaikantys santykiai su artimaisiais; teigiama motyvacija užimtumui). Taip pat nurodomos rekomenduojamos probacijos sąlygos: įsidarbinti bei išlaikyti darbą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti priklausomybių konsultanto konsultacijose). Teisėjų kolegija sprendžia, jog įvertinus nuteistąjį A. J. charakterizuojančius duomenis ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paliktina A. J. skirta laisvės atėmimo bausmė, nekeičiant jos dydžio.
21. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl BK 75 straipsnio taikymo nustatė, kad A. J. anksčiau buvo teistas penkis kartus ir visus penkis kartus jam paskirtos bausmės buvo atidedamos, tačiau A. J. vis nepateisindavo teismo parodyto jam pasitikėjimo, toliau darė nusikalstamas veikas. Veiką padarė praėjus šiek tiek daugiau nei trys mėnesiai po to, kai Panevėžio apygardos teismas 2024 m. sausio 5 d. nuosprendžiu suteikė galimybę dar kartą taisytis ir atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Todėl, teismas, įvertinęs visa kas išdėstyta, sprendė, kad A. J. paskirtos bausmės vykdymas negali būti atidėtas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo nuosprendžiu nustačius naujas aplinkybes, įvertinus Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus 2025 m. sausio 13 d. socialinio tyrimo išvadą, yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
22. Tiek veikos padarymo metu galiojusioje, tiek šiuo metu galiojančioje BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be to, šiuo metu galiojančioje BK 75 straipsnio 4 dalyje (redakcija įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d., 2024 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. XIV-2573) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be to, šiuo metu galiojančioje BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (tokia nuostata iš esmės atitinka ankstesnės redakcijos BK 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pagrindą).
23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymo ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taigi šiuo atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo. Tuo tarpu vertinant materialaus pagrindo buvimą svarbu tai, kad nuteistasis nuo pat pradžių, tik sulaikytas dėl nusikalstamos veikos padarymo kritiškai vertino savo elgesį, kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, nuoširdžiai gailėjosi dėl tokių savo veiksmų, davė nuoseklius ir išsamius parodymus. Teisėjų kolegija, be kita ko įvertina ir tai, kad nustatyta dar vieną atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bei pašalinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai kad pagal pateiktą socialinio tyrimo išvadą A. J. rizika nusikalsti yra vidutinė, jog jis per paskutinius dvejus metus nėra baustas administracine tvarka, nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, įvertinus pačios nukentėjusiosios poziciją, kad jie susitaikė, leidžia spręsti, kad jis stengiasi teisėtais būdais ir priemonėmis integruotis į visuomenę, bei padėti pamatus socialiam ir visaverčiam gyvenimui.
24. Įvertinus aukščiau pateiktą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir paskirtos galutinės subendrintos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metų laikotarpiui. Nuteistajam atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skirtinos pareigos, atitinkančios jo padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę, numatytos BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 8, 10 punktuose (redakcija įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d., 2024 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. XIV-2573) – pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje, neišvykti iš namų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Esant nustatytoms aplinkybėms nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1punkto pagrindais).
25. Pažymėtina, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu A. J. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų, ar darytų naujus teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo A. J. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios S. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 14 d. nuosprendį pakeisti:
Pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys
A. J.iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti jam pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarė recidyvistas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktais (redakcija įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d., 2024 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. XIV-2573), A. J. paskirtos 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant A. J. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; tris metus neišvykti iš namų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti priklausomybių konsultanto konsultacijose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.