Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. R. , atstovaujamo advokato A. K. , apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nutarimo I. R. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiasis specialistas 2007 m. spalio 15 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą I. R. už tai, kad jis būdamas UAB „Dvarčia“ direktoriumi, neužtikrino, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje, tvarkomoje duomenys neskelbiami, Vilniuje, būtų apskaitomas visas darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis, dėl ko UAB „Dvarčia“ nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. spalio 10 d. šešiems darbuotojams buvo išmokėta 56400 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus: 1) E. P. nuo 2006 m. gruodžio 6 d. iki 2007 m. gegužės 10 d. statybos objekte duomenys neskelbiami, Vilniuje, statybos direktorius R. J. išmokėjo 200 Lt neapskaityto darbo užmokesčio; 2) V. S. – nuo 2005 m. gruodžio 12 d. iki 2007 m. gegužės 10 d., biure duomenys neskelbiami, Vilniuje, direktorius I. R. ir statybos direktorius R. J. išmokėjo 33500 Lt neapskaityto darbo užmokesčio; 3) V. A. daugiabučiame gyvenamajame name Ukmergės g., Vilniuje, sporto klube „Viktorija“, duomenys neskelbiami, Vilniuje, Vandens parke „Vichy“, duomenys neskelbiami, Vilniuje, bendrovės biure, duomenys neskelbiami, Vilniuje, statybos direktorius R. J. nuo 2006 m. lapkričio 2 d. iki 2007 m. liepos 30 d. išmokėjo 4000 Lt neapskaityto darbo užmokesčio; 4) A. K. statybos objekte duomenys neskelbiami, Vilniuje, statybos direktorius R. J. nuo 2006 m. rugpjūčio 9 d. iki 2007 m. birželio 19 d. išmokėjo 16500 Lt neapskaityto darbo užmokesčio; 5) Š. D. statybos objekte Gabijos g., Vilniuje, statybos direktorius R. J. nuo 2007 m. liepos 17 d. iki 2007 m. rugpjūčio 10 d. išmokėjo 1100 Lt neapskaityto darbo užmokesčio; 6) E. B. bendrovės biure duomenys neskelbiami, Vilniuje, statybos direktorius R. J. nuo 2007 m. liepos 17 d. iki 2007 m. birželio 10 d. išmokėjo 1100 Lt neapskaityto darbo užmokesčio. Tokiu būdu I. R. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 12 straipsnio 1 dalį ir 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 7 punktus. Už šį pažeidimą numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalyje.

II.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, nors I. R. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė dėl neoficialaus atlyginimo mokėjimo Š. D. ir E. B. įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, operatyvaus patikrinimo pažyma, darbuotojų raštiškais paaiškinimais, liudytojų Š. D. ir E. B. parodymais, darbo sutartimis su šiais darbuotojais, UAB „Dvarčia“ atlyginimų priskaitymų – atsiskaitymų suvestinėmis ir banko sąskaitų išrašais. Remdamasis ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalimi, BAĮ 12 straipsnio 1 dalimi ir 14 straipsnio 2 dalimi, teismas konstatavo, kad I. R. buvo atsakingas už vykdytą įmonės veiklą ir buhalterinę apskaitą, todėl padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Į bylą pateiktas 2007 m. lapkričio 19 d. VDI nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, teismo nuomone, jokios įrodomosios reikšmės neturi, kadangi darbo inspekcijos patikrinimas buvo susijęs su darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka ir tai neturi nieko bendra su neapskaitytu darbo užmokesčiu.

I. R. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas nuobaudą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į darbuotojų Š. D. ir E. B. neilgą darbo laikotarpį bei ne itin dideles išmokėtas neapskaityto darbo užmokesčio sumas, todėl skyrė baudą, artimesnę ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos minimumui.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

I. R. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad jis, būdamas UAB „Dvarčia“ direktoriumi, neužtikrino, kad darbuotojams nebūtų mokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalyje.

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad I. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi akivaizdų trūkumą, t. y. jame nėra nurodyta konkreti pažeidimo padarymo data, o protokole nurodytos datos žymi Š. D. ir E. B. dirbtą laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek savo paaiškinimuose (b. l. 34, 38), tiek apklausti teismo posėdžio metu (b. l. 175-176), Š. Duoba ir E. B. nurodė, kad neapskaitytą darbo užmokestį gavo po darbo sutarties pasibaigimo praėjus kelioms dienoms. Pažymėtina, kad tuo pačiu klausimu Vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N756-1680/2006 yra išaiškinęs, jog kai konkreti pažeidimų padarymo data (jos pradžia ir pabaiga) nenustatyta ir praėjus dar daugiau laiko šios datos nustatyti galimybių nebėra, vadovaujantis teisėje visuotinai galiojančiu principu, kad visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, ir nepažeidžiant draudimo reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principo, teisėjų kolegija vertina, jog inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas yra baigtas iki palankiausios atsakomybėn traukiamam asmeniui datos. Nagrinėjamuoju atveju darbuotojų Š. D. ir E. B. paaiškinimuose nėra nurodytos tikslios neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimo datos, todėl, remiantis minėtu principu, šios datos vertinamos palankiausiai pažeidėjui ir darytina išvada, kad neapskaityti pinigai buvo mokami vėliausiai 2007 m. rugpjūčio 10 d., t. y. tą dieną, kai baigėsi šių asmenų darbo santykiai su UAB „Dvarčia“. Šie terminai yra svarbūs ATPK 35 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. vertinant, ar nepažeistas 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas. Tačiau atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pratęsti nuobaudos skyrimo terminą priimta 2008 m. sausio 25 d. (b. l. 144), akivaizdu, kad toks procesinis pažeidimas nepadarytas. Tai, kad šioje nutartyje yra paminėta, jog I. R. padarytas pažeidimas yra trunkamasis, nelaikytina tokiu nutarties trūkumu, kuris trukdytų teisingai išnagrinėti bylą. Pažymėtina, kad pagrindas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą buvo. Be to, skundžiamame 2008 m. kovo 21 d. nutarime, kuriame byla išspręsta iš esmės, yra teisingai nurodoma, kad padarytas pažeidimas nėra trunkamasis. Taip pat atmestinas apeliacinio skundo teiginys dėl neapskaityto darbo užmokesčio sumų dydžio nenurodymo protokole. Toks teiginys neatitinka tikrovės, kadangi protokole aiškiai užfiksuota, jog tiek Š. D. , tiek E. B. buvo išmokėta po 1100 Lt neapskaitytų bendrovės buhalterijoje pinigų.

Apeliacinio skundo teiginys dėl to, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už protokole apibrėžtų kaltinimo ribų, atmestinas. Apelianto nurodytoje nutarimo dalyje buvo cituojami liudytojo Š. D. parodymai, kur jis nurodė, kad atlyginimas buvo išmokėtas apie 2007 m. rugpjūčio 20 d. (b. l. 175), t. y. nurodyta apytikslė data, kas atitinka šio liudytojo teiginius jo paaiškinime, duotame VMI (b. l. 34). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas tiek skundžiamą nutarimą, tiek nutartį dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo, rėmėsi datomis, nurodytomis administracinio teisės pažeidimo protokole, t. y. vėliausia pažeidimo padarymo data laikė 2007 m. rugpjūčio 10 d.

Byloje esančios Š. D. ir E. B. darbo sutartys (b. l. 36-37, 40-41) patvirtina, kad oficialiai šalys susitarė dėl ne mažesnio kaip 700 Lt atlyginimo. Sutartis atitinkančios sumos šiems darbuotojams buvo pervestos į banko sąskaitas (b. l. 52), tą patį patvirtina ir pateikti žiniaraščiai (b. l. 103, 105). Š. D. ir E. B. rašytiniai paaiškinimai ir parodymai teisme yra nuoseklūs ir patvirtina faktą, kad be oficialaus atlyginimo, pervesto į kortelę, jie gavo ir grynų pinigų. Grynųjų pinigų išmokėjimas nebuvo apskaitytas bendrovės buhalterijoje, nėra jokių įrodymų, kad už išmokėtas sumas būtų buvę sumokėti mokesčiai. Sutartys su abiem darbuotojais nutrauktos darbuotojų prašymų pagrindu. Todėl darytina išvada, kad šie liudytojais apklausti darbuotojai neturi tikslo pakenkti I. R. , o jų parodymai laikytini tinkamu įrodymu. Paties atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, kad gryni pinigai nebuvo mokami, laikytini pasirinkta gynybos pozicija ir atmestini.

Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą nutarimą. Tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

I. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nutarimą I. R. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.