Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl pareiškėjo galimybės pasinaudoti jo neliečiamos asmeninės sąskaitos dalimi vitaminams įsigyti paaiškino, kad tokio pareiškėjo prašymo įstaigos administracija netenkino, nes tai nėra pagrindinė ir būtiniausia priemonė. Šioje sąskaitoje esančius pinigus pareiškėjas gali pasinaudoti ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos direktoriaus leidimu. Kadangi vitaminai nėra gyvybiškai svarbūs ir jų naudojimas nėra priskirtas prie ypatingų atvejų, pareiškėjui tuo tikslu nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti jo neliečiamoje sąskaitoje esančiais pinigais.

Šiuo atveju atsakovės atstovas nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis dėl to, kad kalinimo įstaigoje jam draudžiama įsigyti tam tikrų maisto produktų, neleidžiama pasinaudoti neliečiamojoje asmeninėje sąskaitoje esančiais pinigais vitaminams įsigyti ir dėl netinkamo maisto kalinimo įstaigoje.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Visų pirma, pareiškėjas skundžiasi, kad KD nuo 2016 m. uždraudė įsigyti maisto produktus, t. y. miltus, medų ir želė. Pareiškėjas teigia, kad želė jo organizmui gyvybiškai svarbi medžiaga ir jos negaudamas jis kenčia skausmus, pašlijo jo sveikata.

Kiek tai susiję su nurodytam klausimui spręsti aktualiu teisiniu reguliavimu, pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) (toliau – ir BVK) 92 straipsnio 1 dalis numato, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (2016 m. liepos 1 d. redakcija) (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 76 punktas numato, kad nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato šių taisyklių 18 priedas, kuriame numatyta, kad nuteistiems leidžiama įsigyti: duonos gaminių, pieno produktų, termiškai apdorotų mėsos gaminių, termiškai apdorotos žuvies, vaisių, daržovių, chalvos, šokolado, šokoladinių saldainių, džiovintų vaisių, riešutų, aliejaus, margarino, arbatos, kavos, kakavos, sulčių, gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens, prieskonių, cukraus pakaitalų, sausų dribsnių, sausos sriubos, sausų antrųjų patiekalų, sauso sultinio, kruopų, makaronų, kečupo, pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių, krienų, kiaušinių, maisto papildų.

Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ne rečiau kaip kartą per savaitę (77 punktas). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 79 punktas nustato, kad nuteistuosius, bausmę atliekančius kalėjimų kamerose, pataisos namų ir laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo patalpose, maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais gali aprūpinti ir pataisos įstaigos personalas. Šiuo tikslu kiekvienam nuteistajam, turinčiam teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas (20 priedas), kurį nuteistasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina pataisos įstaigos buhalterijoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje turimą pinigų sumą. Nupirktos prekės įteikiamos nuteistajam. Šis pasirašo prašyme, kuris įsiuvamas į nuteistojo asmens bylą.

Pareiškėjo teigimu, anksčiau paminėti maisto produktai buvo uždrausti ir jų jis negauna su maistu, todėl jam prasidėjo sveikatos problemos. Pastebėtina, jog BVK 92 straipsnio 1 dalyje numatyta nuteistųjų teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti ne bet kokių maisto produktų, o tik būtiniausių maisto produktų. Nagrinėjamu atveju iš įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad tokie maisto produktai, kaip miltai, medus ir želė, nėra įtraukti į leidžiamų įsigyti maisto prekių sąrašą kaip būtiniausi maisto produktai. Atitinkamai, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, atsižvelgus į tai, kad šie produktai nėra nurodyti privalomų maisto produktų sąraše, darytina išvada, kad šiuo atveju nebuvo pažeisti teisės aktai užtikrinant nurodytų prekių pardavimą pataisos namų parduotuvėje. Be to, teismas pastebi ir tai, kad į privalomų prekių sąrašą yra įtraukti termiškai apdorotų mėsos gaminių, sausų antrųjų patiekalų, cukraus pakaitalų, taigi nurodyti produktai iš dalies galėtų būti pareiškėjo reikalaujamos želatinos ir medaus pakaitalai. Pabrėžtina ir tai, kad pasak atsakovo, šis maisto produktų sąrašas nuolat pildomas ir koreguojamas, atsižvelgiant į nuteistųjų asmenų poreikius.

Dėl pareiškėjo argumento, kad įkalinimo įstaigoje netinkamai užtikrinamas kalinčių asmenų aprūpinimas maistu, pažymėtina, jog suimtieji ir nuteistieji visuose tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjime maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis.

Suimtieji ir nuteistieji visuose tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjime maitinami vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) patvirtintomis taisyklėmis ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais. Valgiaraščiai, patiekalų receptūros ir patiekalų technologiniai aprašymai parengti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro. Skiriamų maisto produktų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, vidutinis paros kiekis yra suderintas su Sveikatos apsaugos ministerija. Valgiaraščiuose yra įvairių daržovių salotos, todėl organizmas gauna pakankamą kiekį vitaminų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistųjų / suimtųjų valgiaraščiai yra diferencijuojami (vyrams, moterims, nepilnamečiams, dirbantiems ir nedirbantiems asmenims, ligoniams, vegetarams ir kt.), todėl yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Tai patvirtino atsakovas savo atsiliepime.

Vadovaujantis Taisyklių 20 punktu, išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos budintis direktoriaus padėjėjas, remdamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale.

Taisyklių 16 punktas nurodo, kad kalinimo įstaiga vieną kartą per pusmetį turi organizuoti laboratorinių tyrimų atlikimą. Laboratorinius tyrimus atliko Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centras. Byloje esantis 2016 m. kovo 22 d. protokolas Nr. 53 350 patvirtina, kad maisto davinio energinė vertė 2679 kcal (b. l. 67). Šie duomenys patvirtina, kad Alytaus pataisos namams tiekiamo maisto davinys atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Pabrėžtina, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad tiekiamas maistas nekokybiškas, netinkamai patiekiamas, tačiau iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala dėl minėtos aplinkybės. Jo teiginiai yra abstraktūs ir neparemti detalizuotais, nuosekliais paaiškinimais, todėl laikytini neįrodytais ir nepagrįstais. Šiuo atveju teismas pagal bylos duomenis atsakovo veiksmuose pažeidimų nenustatė. Byloje nėra duomenų apie kokius nors negrįžtamus pareiškėjo sveikatos pakitimus, sąlygotus dėl netinkamo maisto ginčo laikotarpiu.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A14-225/2007, A575-662/11). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Iš to seka, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovės į bylą pateiktų įrodymų.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi dėl galimybės pasinaudoti nuteistojo neliečiamąja asmeninės sąskaitos dalimi vitaminų įsigijimui.

Vadovaujantis BVK 132 straipsnio 2 dalimi be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išskaitų, iš bendros darbo užmokesčio sumos, išskyrus atviras kolonijas, atskaitomi penki procentai į nuteistojo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės. Ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos direktoriaus leidimu nuteistasis gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi šioje sąskaitoje pinigų suma nuteistajam išduodama tik paleidimo iš pataisos įstaigos metu.

Įstatymas nenustato, kokiais ypatingais atvejais nuteistasis gali panaudoti pinigus, esančius neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje, todėl kiekvienu konkrečiu atveju tai turi spręsti įstaigos direktorius. Šiuo atveju sutiktina su atsakovu, kad vitaminų ar maisto papildų įsigijimas nėra gyvybiškai svarbūs ir nepriskirtini prie ypatingų atvejų.

Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas

nusprendžia:

pareiškėjo R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.