Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Ritai Tverijonienei, dalyvaujant ieškovei V. P., ieškovės atstovui advokatui K. S., institucijos teikiančios išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. K., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui M. N. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei , išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos teikiančios išvadą atstovė palaiko pateiktą rašytinę išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos gyventi su motina.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant teisme negautas, procesiniai dokumentai ir šaukimas atsakovui įteikti tinkamai- paskelbus apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką specialioje internetinėje svetainėje, nes jo gyvenamoji vieta nėra žinoma ( CPK 130 str.). Buvo imtasi du kartus įteikti atsakovui procesinius dokumentus pagal ieškovės ieškinyje nurodytą gyvenamąją vietą, tačiau procesiniai dokumentai grįždavo neįteikti- nurodant, kad atsakovas minėtu adresu negyvena, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant( CPK 384 str. 2d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas .

Iš ieškovės paaiškinimų ir civilinėje byloje esančios medžiagos , (t. 1 b.l. 1-53) matyti, kad šalys susituokė Ispanijoje2009-12-23, įrašas apie santuokos sudarymą padarytas 2010-08-18 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (t.1 b.l. 16). Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. N. N., kuris yra nepilnametis. Ieškovė savo ieškiniu prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymą ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja..

Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012). Nagrinėjamu atveju, iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas- jis visapusiškai neveikė visos šeimos, sutuoktinės ir vaiko interesais, neteikė moralinės bei turtinės paramos sutuoktiniui ir vaikui. Kaip teigia ieškovė, ji su atsakovu bendraudavo telefonais, jis žinojo apie bylos iškėlimą dėl santuokos nutraukimo, tačiau netikėjo, kad santuoka gali būti nutraukta jam nedalyvaujant. Visos šios ir ieškinyje ieškovės nurodytos aplinkybės rodo, kad iš atsakovo pusės nebuvo pagarbos ir moralinės paramos sutuoktinei bei vaikui, o tai iš esmės pažeidžia sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26 str., 3.27 str. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, todėl laikytina, kad santuoka yra iširusi dėl atsakovo kaltės ir jos išsaugoti nėra galimybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 d.).

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., LAT 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Vaiko poreikius teismas turi vertinti, atžvelgdamas į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti (CK 3.155, 3.165 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., LAT 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad išlaikymą vaikui prašo priteisti kas mėnesį po 300 Lt. Atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, jog ji niekur nedirba, o taip pat nesant byloje duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, teismas laiko, kad ieškovės prašymas dėl išlaikymo dydžio priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, nes tai atitinka minimalius vaiko poreikius, todėl ši išlaikymo suma iš atsakovo ir priteistina iš atsakovo Išlaikymas pradedamas skaičiuoti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo ieškinio pareiškimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją(CK 3.208 str.

Taip pat ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados matyti, kad neprieštaraujama , jog vaiko M. N. N. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Šią išvadą palaikė ir teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą atstovė. Teismas sutinka, su minėtoje išvadoje nurodytomis aplinkybėmis dėl kurių yra pateikta tokia išvada, todėl nustato vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Kadangi iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė nereikalauja išlaikymo iš atsakovo, todėl šis klausimas byloje nesprendžiamas( CK 3,72str. CPK 385 str.).

Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, nes jai yra suteikta valstybės garantuojama nemokama antrinė teisinė pagalba, patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis sudarantis 143 Lt dėl (CPK 80 str. 1 d., 1 p., 5 p., 96 str.). Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 700 Lt ( ieškovės pateiktų dokumentų vertimo išlaidos, kurias apmokėjo Klaipėdos Valstybės garantuojama teisinės pagalba t. 1 b.l. 52), 222, 48 Lt už teismo siųstus versti dokumentus (t.1 b.l. 68, b.l. 125-126) ir išlaidos 66 Lt, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, viso 1065, 48 Lt., kas sudaro 309 EUR (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1d. 3p., 92 str., 96 str.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo -nukreiptina skubiai vykdyti.( CPK 282 str. 2d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 260 str., 268 - 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą 2009-12-23 tarp M. N. , gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ir V. P. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), įregistruotą 2010-08-18 (duomenys neskelbtini) , Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3161, dėl M. N. kaltės.

Priteisti iš M. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. N. N. , a. k. (duomenys neskelbtini) po 300 Lt (tris šimtus litų -87 EUR( aštuoniasdešimt septynis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2013 m. rugsėjo 17 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti V. P. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. N. Niang gyvenamąją vietą su motina V. P..

Priteisti iš M. N. , gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų: 143 Lt ( šimtą keturiasdešimt tris litus) žyminio mokesčio, 922,48 Lt ( devynis šimtus dvidešimt du litus 48 cnt) dokumentų vertimo ir pašto išlaidų, viso 1065, 48 Lt ( tūkstantį šešiasdešimt penkis litus 48 cnt.- 309 EUR( tris šimtus devynis eurus).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti skubiai vykdyti.

Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.