Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam P. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. V. Kauno apygardos teismo 2002 m. spalio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) 105 straipsnio 2, 5, 8 punktus, paskiriant laisvės atėmimą iki gyvos galvos su viso jam priklausančio turto konfiskavimu, bausmę atliekant kalėjime. Nuosprendis įsiteisėjo 2003 m. rugsėjo 1 d.

Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2002 m. spalio 17 d. nuosprendis pakeistas: nuteistojo P. V. nusikalstama veika iš 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 5, 8 punktų perkvalifikuota į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus ir paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 111 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant griežtojo rėžimo pataisos darbų kolonijoje. Nuosprendis įsiteisėjo 2003 m. vasario 5 d.

Kauno apygardos teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės prokuroro apeliacinis skundas atmestas ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 28 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, bausmės, paskirtos Kauno apygardos teismo 2002 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu, ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu subendrintos visiško apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 20 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant kalėjime.

Bausmės vykdymo pradžia – 2002 m. sausio 16 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. gruodžio 13 d. (užskaitytas 1 mėnesis 3 dienos). 3/4 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2016 m. gruodžio 13 d. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. vasario 14 d. – 2 metai 9 mėnuo ir 29 dienos.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 89-5 remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, vykusio 2019 m. vasario 12 d., 2019 m. vasario 13 d. protokolu Nr. 137-6 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, nutarė taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį. Komisijos nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis P. V. atliko 3/4 bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vykdo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, palaiko artimus ryšius su artimaisiais, turi įgijęs profesiją, neturi vykdomųjų raštų, paleistas į laisvę turės gyvenamąją vietą, darbą, po dalyvavimo intervencinėse priemonėse stebimi teigiami pokyčiai kriminogeniniuose poreikiuose numatytuose ankstesniais nusikalstamo elgesio rizikos vertinimuose, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 64 taškai (pagal OASys metodiką), atlikęs didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netvirtintinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, inter alia, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Teismo vertinimu, būtent šios – materialiosios lygtinio paleidimo sąlygos, bent jau šioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.

P. V. paskirta galutinė subendrinta 20 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant kalėjime. 3/4 laisvės atėmimo bausmės dalį jis atliko 2016 m. gruodžio 13 d. 2019 m. vasario 5 d. socialinio tyrimo išvadoje (t. 3, a.b.l. 166-171) nurodyta, jog nuteistasis taip pat vykdo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas – tęsia dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse. Taigi egzistuoja formalios lygtinio paleidimo taikymo sąlygos, numatytos BVK 157 straipsnyje.

Vis dėlto, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis P. V. anksčiau teistas du kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, kaltę pripažįsta. Paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistasis P. V. Komisijai buvo pristatomas ketvirtą kartą. Visus pirmuosius tris kartus Lytinio paleidimo komisija buvo nutarusi netaikyti P. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, šie nutarimai nebuvo skundžiami teismui (t. 1, a.b.l. 82, 89, 94).

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis P. V. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, jose domisi dėstomomis temomis, yra atidus. Nuteistasis sėkmingai užbaigė dalyvavimą adaptacijos programoje, dalyvauja Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje: grupiniuose užsiėmimuose bei individualiai. Nuteistojo požiūris į kriminalinę subkultūrą neigiamas, su įstaigos darbuotojais bendrauja mandagiai, pagarbiai, nekonfliktuoja su kitais nuteistaisiais, yra įtrauktas į nemokamus darbus, kuriuos atlieka. Nuteistasis dalyvauja vykdant pozityvaus užimtumo priemones, laisvalaikiu vaikšto į sporto salę, skaito psichologines knygas, riboto interneto prieiga nesinaudoja, domisi Lietuvoje ir pasaulyje vykstančiais procesais. Nuteistasis įvykdė ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemones, dalyvavo motyvacinėje intervencinėje priemonėje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, buvo nukreiptas į individualizuotus „Bendravimo įgūdžių formavimo ir lavinimo“ programos užsiėmimus (t. 3, a.b.l. 166-171). Šios aplinkybės neabejotinai atspindi nuteistojo nuo normos nenukrypstančio gyvenimo perspektyvos ateityje siekį, tačiau vis dar nėra pakankamos nustatyti konkretų elgesio pokytį, kuris sudarytų galimybę šiuo metu taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis P. V. yra išsiskyręs, vienišas, turi sūnų V. V., gimusį (duomenys neskelbtini). Būdamas įkalinimo įstaigoje jo neišlaikė, nes nedirbo. Nuteistojo teigimu, jis dirbo nuo 16 metų iki 18 metų, tuomet tarnavo kariuomenėje du metus. Grįžęs iš kariuomenės, iki 1994 m. dirbo traukinio mašinisto padėjėju Kauno lokomotyvo depe. Iki patekimo į įkalinimo įstaigą, jis uždarbiaudavo perpardavinėdamas daiktus. Išėjęs į laisvę ketina dirbti, 2017-03-24 buvo gauta pažyma iš UAB „P.“, kurioje nurodyta, kad P. V. bus įdarbintas pagalbiniu darbininku – ūkvedžiu (t. 3, a.b.l. 143). Nuteistojo P. V. teigimu, jis įgijo vidurinį išsilavinimą Rusijoje, turi įgytas staliaus, autošaltkalvio, šilumvežio mašinisto padėjėjo profesijas. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis, nuteistasis P. V. neturi vykdomųjų raštų. Teismo priteista suma jau yra išmokėta, tuo pasirūpino jo šeimos nariai (t. 3, a.b.l. 164). Nuteistojo P. V. teigimu, jam kiekvieną mėnesį artimieji atsiunčia po 50-80 Eur ir jam šių lėšų užtenka.

Nuteistasis P. V. nėra socialiai atsiskyręs, nors jo mama mirusi, tačiau jis palaiko ryšius su sūnumi, broliu telefonu, pasimatymų metu. Nuteistasis lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi pas brolį V. K., jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Gautas teigiamas V. K. atsakymas dėl nuteistojo apgyvendinimo minėtu adresu (t. 3, a.b.l. 141, 140). 2019-01-17 gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus raštas, jog P. V., grįžus gyventi į (duomenys neskelbtini), būtų galima taikyti intensyvią priežiūrą (t. 3, a.b.l. 175). Nuteistasis P. V. sutinka, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, numatyta BVK 157 straipsnio 3 dalyje (t. 3, a.b.l. 173). Nuteistasis, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, planuoja kurti šeimą.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad anksčiau, būnant suimtam, buvo daryta psichiatrinė ekspertizė, kurios metu diagnozuotas emociškai nestabilaus, impulsyvaus asmenybės tipo sutrikimas, tačiau nuteistasis su esama diagnoze nesutinka. Nuteistasis P. V. turi savo bendravimo „ratą“, laisvalaikį linkęs praleisti su kitais asmenimis. Nuteistasis niekada nesižalojo, nebandė nusižudyti ir šiuo metu suicidinių minčių neturi. Nuteistasis praeityje vartojo narkotines medžiagas, jo pasakojimu, tarnaudamas Afganistane pusantrų metų kasdien rūkė žolę ir opijų, o grįžęs iš kariuomenės vartojimą nutraukė, tačiau 1995 m. jis vėl pradėjo vartoti ir beveik iki suėmimo per dieną po porą kartų vartodavo heroiną. Jis gydėsi nuo priklausomybės metadonu apie pusę metų, tačiau vėliau vėl grįžo prie narkotikų. Nuteistojo teigimu, jis narkotikus pradėjo vartoti tik dėl tarnybos Afganistane, nes tuo metu tai buvo visuotinai priimtinas būdas atsipalaiduoti, o pavartojus narkotikų jis prisimindavo karą ir tapdavo agresyviu. Nuteistojo teigimu, būdamas pataisos įstaigoje atsisakė šios priklausomybės nuo narkotikų. Paskutinį kartą alkoholį vartojo 2001-01-16. Nuteistojo pasakojimu, jis negali vartoti alkoholio, nes jį užkabinus tokios būklės, jis galėdavo panaudoti ir smurtą, tokių atvejų yra buvę. Iš bylos duomenų matyti, kad pataisos įstaigoje nebuvo užfiksuoti alkoholio vartojimo atvejai. Šioje socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad apibendrinus viską, galima teigti, jog P. V. kitų požiūrio nesupratimas, kategoriškumas, impulsyvumas, instrumentinė agresija bei menki problemos sprendimo įgūdžiai, galėję įtakoti jo nusikalstamą elgesį, šiuo metu yra ne tiek stipriai išreikšti.

Teismas teigiamai vertina aukščiau nurodytas aplinkybes, jos rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo stengimąsi mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tokia akivaizdi, leidžianti manyti, jog P. V. pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals, t. y. lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals ir, kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (žema (0-40 taškai), vidutinė (41-99 taškai), aukšta (100-168 taškai)): pirminio vertinimo metu rizika buvo 78 taškai (vidutinė); antrinio vertinimo metu rizika sumažėjo iki 68 taškų (vidutinė), nes nuteistasis pristatė pažymas dėl gyvenamosios vietos ir įsidarbinimo; tretinio vertinimo metu rizika sumažėjo iki 64 taškų (vidutinė), nes nuteistojo mąstymas tapo lankstesnis, patobulėjo problemų sprendimo įgūdžiai bei lengviau priima kitokį požiūrį. Stebima teigiama mąstymo bei elgesio pokyčių dinamika. Šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nepakito ir išliko 64 taškai (vidutinė). Taigi po paskutinio svarstymo nusikalstamumo rizika visiškai nesumažėjo ir išliko tokia pati, nors tokia galimybė buvo. Šiuo atveju vertinamojoje 2019 m. vasario 5 d. socialinio tyrimo išvadoje, kaip statiniai pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai, buvo nurodyta tai, kad P. V. teistas už įsibrovimą į patalpas, didelis atskirų nusikaltimų skaičius sulaukus pilnametystės, nusikaltimams būdingas narkotinių medžiagų vartojimo modelis. Dinaminiai pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai yra darbinės patirties stoka bei narkotikų vartojimas praeityje. Nuteistajam būdinga smurtinio elgesio istorija apsvaigus nuo narkotikų ir alkoholio. Be to, šioje socialinio tyrimo išvadoje, kaip pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, buvo nurodyta tai, kad P. V. noriai ir aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos ir psichokorekcinėse programose, palaiko artimus ryšius su artimaisiais, turi įgijęs profesiją, neturi vykdomųjų raštų, paleistas į laisvę turės gyvenamąją vietą ir darbą. Po dalyvavimo intervencinėse priemonėse stebimi teigiami pokyčiai kriminogeniniuose poreikiuose, nustatytuose ankstesniais nusikalstamo elgesio rizikos vertinimuose.

Nors sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nėra vertinamas nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas, nes jis atitinka BVK numatytus formalius kriterijus dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau P. V. praeityje padarytos nusikalstamos veikos sudaro pagrindą spręsti apie jo asmenybę. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, P. V. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinį iš savanaudiškų paskatų ir itin žiauriai 2001 m. rugsėjo 29 d. įvykdytą dviejų žmonių nužudymą. Be to, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už 2001 m. lapkričio 25 d. įvykdytą tyčinį sunkų kūno sužalojimą. Taigi, P. V., įvykdęs labai sunkų nusikaltimą, praėjus vos daugiau kaip vienam mėnesiui, padarė kitą sunkų nusikaltimą. Šios aplinkybės P. V. charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti ir nelinkusį savo elgesio keisti asmenį.

Šiuo metu P. V. galiojančių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu buvo skatintas tris kartus (2014-07-04 skatintas už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, panaikinant 2013-12-30 nuobaudą (papeikimą); 2017-12-29 skatintas už nepriekaištingą elgesį – padėka; 2018-07-19 skatintas už dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas bei nepriekaištingą elgesį — padėka). Tačiau būtina pažymėti tai, jog tinkamai elgtis ir nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, neabejotinai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Juolab, jog iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad jis bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė net 11 kartų (2009-01-19 skirta 10 parų karcerio (kameroje rastas mobilaus ryšio telefonas); 2009-05-07 skirta 15 parų karcerio (kameroje rastas mobilaus ryšio telefonas); 2011-03-01 skirtas papeikimas (atsisakė eilės tvarka dirbti nemokamus darbus); 2011-08-04 atimta teisė 1 mėnesiui pirkti maisto produktus (atsisakė eilės tvarka dirbti nemokamus darbus); 2011-10-19 atimta teisė 1 mėnesiui pirkti maisto produktus (atsisakė eilės tvarka dirbti nemokamus darbus); 2011-11-10 skirta 15 parų karcerio (kameroje rastas mobilaus ryšio telefonas); 2012-02-13 atimta teisė 1 mėnesiui pirkti maisto produktu (kratos metu rasti du savadarbiai peiliai ir skriestuvas); 2012-03-13 skirtas papeikimas (atsisakė eilės tvarka dirbti nemokamus darbus); 2012-05-30 atimta teisė 1 mėnesiui pirkti maisto produktus (atsisakė eilės tvarka dirbti nemokamus darbus); 2013-12-30 skirtas papeikimas (kameroje rastos ausinės su mikrofonu); 2015-09-08 skirtas papeikimas (atsisakė eilės tvarka dirbti nemokamus darbus)). Pažymėtina, kad kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Taigi nuteistojo P. V. elgesys laisvės atėmimo vietoje liudija, kad jis net ir esant nuolatinei kontrolei, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turi problemų laikydamasis nustatytų elgesio taisyklių.

Šių aptartų aplinkybių visumos pagrindu darytina išvada, kad nuteistojo P. V. išreikštas noras keistis, kaltės pripažinimas, pozityvios nuostatos, teigiami ateities lūkesčiai, nenutrūkę ir puoselėjami socialiniai ryšiai neatsveria kitų aplinkybių, dėl kurių manytina, kad P. V. paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Nustatytos aplinkybės, įvertinus jas byloje surinktų duomenų visumoje, nesudaro pagrindo manyti, kad P. V., pritaikius lygtinį paleidimą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nagrinėjamu atveju egzistuoja formaliosios įstatyme numatytos P. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, tačiau tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas sprendžia, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės, kadangi nuteistasis dar nėra pasirengęs, net ir probuojamas ir būdamas intensyvioje priežiūroje, laisvėje veikti teisėtu būdu. Teismo vertinimu, lygtinis paleidimas šiuo metu dar būtų per ankstyvas, be to, nagrinėjamu atveju paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Taigi šiuo metu nėra pagrindo pripažinti, kad P. V. elgesys ir mąstymas įtikinančiai rodo, kad jis yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, todėl Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

nutaria:

nepatvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 89-5 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam P. V..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.