Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį dėl panaudos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, atsakovai UAB „Vagos prekyba“, UAB „Vaga“ UAB „Nemuno vaistinė“, UAB „Kosmelita“, ir atsakovo UAB „Vagos prekyba“ priešieškinį dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, atsakovas pagal priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas prašė nutraukti 1993 m. negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). panaudos sutartį Nr. 221, iškeldinti atsakovą UAB „Vagos prekyba“ su visu jam priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plane pažymėtų indeksais 60-(1-14); iškeldinti atsakovą UAB Leidykla „Vaga“ su visu jai priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų Darbininkų g. 16, Vilniuje, plane pažymėtų indeksais 60-(1-14); iškeldinti atsakovą UAB „Nemuno vaistinė“ (Camelia vaistinė)“ su visu jai priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plane pažymėtų indeksais 60-(1-14); iškeldinti atsakovą UAB „Kosmelita“ (Eurokos parduotuvė) su visu jai priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plane pažymėtų indeksais 60-(1-14).

Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 290,69 kv. m negyvenamosios patalpos – knygynas (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Ieškovas su valstybine leidykla „Vaga“ 1993 m. sudarė negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, panaudos sutartį Nr. 221, kuria ieškovė įsipareigojo leisti valstybinei leidyklai „Vaga“ neatlygintinai naudotis dvidešimt penkerius metus Vilniaus 14-ojo knygyno „Naujininkai“ patalpomis Darbininkų g. 16, Vilniuje valstybinė leidykla „Vaga“ įsipareigojo užtikrinti tolimesnį šio knygyno funkcionavimą dvidešimt penkerius metus, ne mažiau kaip 70% prekybinių knygyno salių naudojant knygų prekybai, prižiūrėti ir remontuoti patalpas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojamos ne pagal paskirtį ir yra subnuomojamos UAB „Nemuno vaistinė“ ir UAB „Kosmelita“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamentas 2015 m. birželio 12 d. išsiuntė atsakovui UAB „Vagos prekyba“ įspėjimą, kuriame nurodoma, kad jis naudoja negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ne pagal paskirtį, nesilaiko 1993m. panaudos sutartyje Nr. 221 numatytų įsipareigojimo, todėl turi atlaisvinti patalpas ir ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 29 d. grąžinti šias patalpas Vilniaus miesto savivaldybei. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento 2015 m. rugsėjo 8 d. raštu buvo įspėtas ir atsakovas UAB Leidykla „Vaga“, kuriai nurodyta iki 2015 m. rugsėjo 21 d. atlaisvinti patalpas Darbininkų g. 16, Vilniuje, ir grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei. Pažymėtina, kad atsakovai nurodytais terminais patalpų neatlaisvino ir negrąžino Savivaldybei.

Ieškovo teigimu, panaudos davėjas turi teisę reikalauti sutartį nutraukti prieš terminą, jeigu panaudos gavėjas be panaudos davėjo sutikimo perduoda daiktą trečiajam asmeniui. Pažymėtina, kad panaudos davėjas, t. y. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Nemuno vaistinė“ ir UAB „Kosmelita“ sutikimo naudotis patalpomis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra davusi. Taip pat vadovaujantis Civilinio kodekso 4.98 straipsniu, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Savininkas, pateikęs tokį ieškinį, turi įrodyti tik du dalykus - (1) kad jis yra turto savininkas ir (2) kad jo teisės yra pažeistos (šiuo atveju, kad negyvenamosiomis patalpomis atsakovai naudojasi ne pagal paskirtį ir negyvenamosios patalpos be savininko sutikimo yra perleistos naudoti tretiesiems asmenims).

Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra negyvenamųjų patalpų – knygyno (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė, kurios kaip negyvenamųjų patalpų, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkės teisės yra pažeistos - negyvenamosiomis patalpomis naudojamasi ne pagal paskirtį ir jos yra perduotos naudotis tretiesiems asmenims, be savininko sutikimo. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės į šį turtą yra apsunkintos, todėl vadovaujantis Civilio kodekso 4.98 straipsniu ir Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalimi gina savo pažeistas teises. Atsakovų UAB „Vagos prekyba“ ir UAB Leidykla „Vaga“ bei UAB „Nemuno vaistinė“ ir UAB „Kosmelita“ veiksmai atitinka nesąžiningo valdymo turinį, todėl ieškovė turi teisę reikalauti pašalinti Vilniaus miesto savivaldybės teisių pažeidimus iškeldinant atsakovus iš negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje. (b. l. 1-5)

Atsakovas UAB „Nemuno vaistinė“ su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad iki ieškinio su priedais gavimo atsakovui UAB „Nemuno vaistinė“ nebuvo žinomos Ieškovo ir atsakovų UAB „Vagos prekyba“ ir UAB Leidykla „VAGA“ santykių, susijusių su Patalpomis, detalės. Atsakovui UAB „Nemuno vaistinė“ buvo žinoma, jog atsakovas UAB „Vagos prekyba“ turi teisę valdyti ir naudoti Patalpas ir priimti sprendimus, susijusius su veikla Patalpose. Nurodė, kad atsakovų UAB „Vagos prekyba“ ir UAB Leidyklos „VAGA“ teisė naudotis Patalpomis buvo nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir Vilniaus miesto savivaldybės institucijų sprendimais. Sutartis dėl neatlygintinio Patalpų naudojimo šiuo atveju reglamentuoja tik atsakovų UAB „Vagos prekyba“ ir UAB Leidyklos „VAGA“ teisės naudotis Patalpomis įgyvendinimą. Kiek atsakovui UAB „Nemuno vaistinė“ žinoma, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas ir Vilniaus miesto savivaldybės institucijų sprendimai nėra panaikinti ir yra galiojantys. Ieškovas reikalauja sutarties dėl Patalpų neatlygintinio naudojimo nutraukimo. Tačiau akivaizdu, kad vien nutraukus atitinkamą sutartį neišnyks teisės aktai, nustatantys atsakovų UAB „Vagos prekyba“ ir UAB Leidyklos „VAGA“ teisę neatlygintinai naudotis Patalpomis. Taigi, atsakovo manymu, ieškovo reikalavimas nutraukti sutartį dėl neatlygintinio Patalpų naudojimo prasilenkia su galiojančiais teisės aktais ir jų pagrindu atsakovų UAB „Vagos prekyba“ ir UAB Leidyklos „VAGA“ įgytomis teisėmis.

Patalpose esančios prekybinės salės plotas yra 125,28 kv. metro. Pagal sutartį dėl neatlygintinio Patalpų naudojimo knygyno veiklai turi būti naudojama ne mažiau nei 70 procentų prekybinės salės ploto. Remiantis tokiais faktais, knygyno veiklai turi būti naudojama 87,70 kv. m. Patalpų ploto. Tai reiškia, jog kita Patalpų ploto dalis pagal sutartį dėl neatlygintinio Patalpų naudojimo galėjo ir gali būti naudojama kitokiai veiklai. Iš to seka, kad atsakovas UAB „Vagos prekyba“ turėjo teisę naudoti arba leisti Patalpų dalį naudoti kitai veiklai. Taigi, vien dalies Patalpų ploto naudojimas ne knygyno veiklai savaime nepažeidžia sutarties dėl neatlygintinio Patalpų naudojimo. Todėl tai, kad dalyje Patalpų veiklą vykdoma ne knygyno veikla nėra pagrindas Ieškovui reikalauti sutarties dėl neatlygintinio Patalpų naudojimo nutraukimo ir atsakovų UAB „Vagos prekyba“, UAB Leidykla „VAGA“, UAB „Nemuno vaistinė“ ir UAB „Kosmelita“ iškeldinimo iš Patalpų. Nurodė, kad šiai dienai atsakovas UAB „Vagos prekyba“ valdo ir naudoja dalį Patalpų. Visiems suprantama ir žinoma, kad knyga nėra pirmos būtinybės prekė. Vilniaus miesto dalis, kurioje yra Patalpos, nėra itin perspektyvi komercinei veiklai vykdyti. Apskritai, kaip rodo pastarųjų metų praktika, knygynai kaip atskiros prekybos knygomis vietos tampa retenybe ir dabar knygynus dažniausiai galima rasti didesniuose ar mažesniuose prekybos centruose, kurie veikia kaip žmonių, norinčių įsigyti vieną ar kitą dalyką, traukos objektai. Atsakovas UAB „Vagos prekyba“, įvertinęs minėtas aplinkybes, susitarė su atsakovu UAB „Nemuno vaistinė“ ir atsakovu UAB „Kosmelita“ dėl atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ ir atsakovo UAB „Kosmelita“ veiklos vykdymo dalyje Patalpų. Taip atsakovas UAB „Vagos prekyba“, atsakovas UAB „Nemuno vaistinė“ ir atsakovas UAB „Kosmelita“ susitarė dėl veiklos Patalpose vykdymo.

Atsakovo teigimu, savininkas turi prižiūrėti ir rūpintis jam priklausančiu turtu. Sutartimi dėl Patalpų neatlygintinio naudojimo pareiga Patalpas prižiūrėti ir remontuoti buvo nustatyta Patalpų naudotojui. Atsakovas UAB „Nemuno vaistinė“, prieš pradėdamas veiklą Patalpose, atliko remonto darbus ir šiai dienai Patalpų dalį prižiūri. Taigi, atsakovas UAB „Nemuno vaistinė“, būdamas suinteresuotas dirbti Patalpose, investavo ir investuoja į Patalpas, rūpinasi jų būkle ir Patalpas išlaiko. Toks atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ elgesys neabejotinai atitinka ieškovo kaip Patalpų savininko suinteresuotumą Patalpų išsaugojimu ir tinkamos techninės būklės išlaikymu. Nurodė, kad ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų matyti, jog atsakovas UAB „Nemuno vaistinė“, pradėdamas veiklą Patalpose, būtų žinojęs, jog tokia veikla pažeidžia Ieškovo interesus. Todėl ieškovo pareiškimas dėl atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ kaip nesąžiningo Patalpų dalies valdytojo yra neįrodytas. Tai reiškia, kad atsakovas UAB „Nemuno vaistinė“ yra sąžiningas Patalpose veiklą vykdantis asmuo ir turi teisę į jo kaip sąžiningo asmens teisių gynimą. Atsakovas UAB „Nemuno vaistinė“ teigė, kad Patalpų dalyje veiklą vykdo pagal su atsakovu UAB „Vagos prekyba“ sudarytą sutartį. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ ir atsakovo UAB „Vagos prekyba“ sandoris dėl atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ veiklos dalyje Patalpų vykdymo buvo sudarytas jo šalims vadovaujantis sutarties laisvės principu. Šiuo atveju nėra jokių faktų, rodančių sąžiningumo ir teisėtumo principų pažeidimus sudarant minėtą atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ ir atsakovo UAB „Vagos prekyba“ sandorį. Ieškovas neginčija atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ ir atsakovo UAB „Vagos prekyba“ susitarimo dėl atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ veiklos dalyje Patalpų vykdymo, tačiau reikalauja atsakovą UAB „Nemuno vaistinė“ iškeldinti iš Patalpų. Nurodė, jog Ieškovas, teikdamas ieškinį dėl panaudos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, neįvertino visų aplinkybių, dalį faktų interpretavo neteisingai, rėmėsi netinkamu teisės normų aiškinimu ir nepateikė savo teiginių įrodymų. Todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo Ieškovo ieškinio tenkinimui (b. l. 25-27)

Atsakovas UAB „Vagos prekyba“ su ieškovo reikalavimais nesutiko praktiškai tokiais pat motyvais. Patikslintu priešieškiniu prašė iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės jos naudai priteisti 30438,63 Eur išlaidų už patalpų, esančių Darbininkų g. 16, Vilniuje, pagerinimo darbus, taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas – 898 Eur (žyminį mokestį). Atsakovas remiasi Civilinio kodekso 6.629 str. 2 d., 6.501 str. 1 d. Pagal Civilinio kodekso 6.501 str. 1 d., kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši norma taikoma ir esant panaudos teisiniams santykiams (Civilinio kodekso 6.629 str. 2 d.). Nurodė, kad 2006 m. balandžio – birželio mėnesiais jie savo lėšomis atliko patalpų Darbininkų g. 16, Vilniuje, dėl kurių buvo 1993 m. sudaryta panaudos sutartis Nr. 221, pagerinimo darbus ir pateikia PVM sąskaitas – faktūras. Atsakovas UAB „Vagos prekyba“ nurodo, kad UAB „Vorto renovacija“ 2006 m. gegužės 4 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. 05/0008V patvirtina, kad atsakovė patalpose įrengė palanges, įstatė duris, pakeitė langus, už kuriuos turėjo sumokėti 5 126,27 Eur (17 700 Lt). Pagal UAB “Rampini“ 2006 m. gegužės 15 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 1021, atsakovė už stogo remontą turėjo sumokėti 2 819,45 Eur (9 735 Lt). UAB „Meldija“ 2006 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. 0000007 nurodoma, kad atlikti darbai pagal pridedamus aktus, t. y. vidaus apdailos darbai, kurių vertė – 25 487,56 Eur (88 000 LT) bei šildymo remontas, kurio vertė – 1 462,76 Eur (5 050,61 Lt). UAB „Juaras“ 2006 m. birželio 8 d. išrašytoje atsakovei PVM sąskaitoje – faktūroje nurodoma, kad patalpose įrengta apsaugos – gaisro signalizacija, kurios vertė – 1 462,33 Eur (5 049,14 Lt ). Atsakovas remiasi CK 6.629 str. 2 d., 6.501 str. Jo, atsakovo, teigimu leidimą žodiniu susitarimu subnuomoti jiems panaudos teise suteiktas negyvenamąsias patalpas ieškovas davė, be to ieškovas žinojo kad buvo atlikti panaudos teise jiems perduotų patalpų pagerinimo darbai, tam neprieštaravo, taigi pritarė patalpų pagerinimui pritarė konkliudentiniais veiksmais. Atsakovas UAB „VAGOS prekyba“ investavo į Patalpas taip pagerindamas Ieškovui nuosavybės teise priklausančias Patalpas. Pagerinus Patalpas, jų vertė padidėjo. Ieškovas reikalauja atlaisvinti Patalpas ir grąžinti Ieškovui. Jeigu toks Ieškovo reikalavimas būtų patenkintas, o atsakovo UAB „VAGOS prekyba“ priešieškinio reikalavimas, tai reikštų, jog Ieškovui būtų perduotos vertingesnės Patalpos nei Patalpos, kurios būtų atsakovui UAB „VAGOS prekyba“ jų nepagerinus, todėl jam, atsakovui, atsirado teisė reikalauti kad ieškovas atlygintų patalpų pagerinimo išlaidas. Netenkinus šio reikalavimo ieškovas nepagrįstai praturtėtų jų sąskaita (b.l.59-63).

Atsakovas UAB „Nemuno prekyba“ su atsakovo UAB „Vagos prekyba priešieškinio pareiškime išdėstytais reikalavimais sutiko ir nurodė praktiškai tokius pat motyvus, kaip ir atsakovas UAB „Vagos prekyba“. Nurodė, kad sutiktina su atsakovo UAB „Vagos prekyba“ priešieškinyje išdėstytais argumentais dėl Patalpų pagerinimo. Vadovaujantis atsakovo UAB „VAGOS prekyba“ pateiktais dokumentais, galiojančiu teisiniu reguliavimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei kitų Lietuvos teismų suformuota praktika, konstatuotina, kad Patalpos buvo pagerintos ir jos buvo pagerintos atsakovo UAB „VAGOS prekyba“ lėšomis, todėl šios išlaidos atsakovui UAB „Vagos prekyba“ turi būti atlygintos.(b. l. 96-97).

Ieškovas su atsakovo priešieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad UAB „Vagos prekyba“ nepateikė jokių įrodymų, kad nurodytos sąskaitos faktūros buvo apmokėtos atsakovės. Taip pat iš minėtų sąskaitų faktūrų netgi nėra aišku, kokios konkrečiai patalpos buvo remontuojamos. Jose nėra duomenų, kad buvo remontuotos pagal minėtą panaudos sutartį atsakovei perduotos patalpos Darbininkų g. 16, Vilniuje. Nurodė, kad ekspertizės išvadose atsakant į klausimą ar 2006 m. patalpose adresu Darbininkų g. 16, Vilniuje, buvo atlikti statybos darbai, dėl kurių patalpų būklė pagerėjo nurodoma, kad 2006 m. patalpose Darbininkų g. 16, Vilniuje, atlikti statybos darbai, dėl kurių patalpų būklė pagerėjo: naujų langų, durų ir palangių montavimas; stogo remonto darbai; vidaus apdailos darbai (sienų dažymas, keramikinių plytelių grindų dangos ir laminato grindlenčių įrengimas); šildymo įrengimas; ventiliacijos įrengimas; apsaugos-gaisro signalizacijos montavimo darbai; sumontuotas pandusas neįgaliesiems. Šie remonto darbai eksperto nepagrįstai pripažįstami, kaip patalpų pagerinimai, atlikti siekiant užtikrinti pastato atitiktį esminiams statinio reikalavimams, prailginant pastato naudingo tarnavimo laiką ir pagerinant jo naudingąsias savybes. STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VIII skyriaus „Statinio paprastasis remontas“ 12 p. numatyta, kad statinio paprastojo remonto tikslas – iš dalies atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Pagal 13 p. pagrindinis principas, kuris lemia statybos darbų priskyrimą paprastajam remontui – šiais darbais nekeičiamos, nešalinamos, nestiprinamos ir nesilpninamos statinio laikančiosios konstrukcijos. Taigi pagal šias nuostatas laikosi pozicijos, kad eksperto nurodyti darbai, atlikti patalpose Darbininkų g. 16, Vilniuje, tai paprastasis remontas. Tačiau ieškovui nesuprantama, kodėl ekspertas šiuos darbus priskiria prie pagerinimo darbų, nes atsižvelgiant į tai, kad patalpos nuomojamos nuo 1993 m. manytina, kad eksperto nurodyti darbai, laikytini ne kaip patalpų pagerinimas, o buvo būtini, kad atkurti statinio patalpų savybes, pablogėjusias dėl jų ilgo naudojimo. Taigi remontas iš dalies priskirtinas ir normaliai patalpų priežiūrai, nes, kaip nurodė, panaudos gavėjas įsipareigojo prižiūrėti ir remontuoti patalpas. Be to, teisės aktai numato, kad pagal panaudos sutartį panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (Civilinio kodekso 6.636 str.).

Ieškovas nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 6.501 straipsnį nuomininkas (panaudos gavėjas) gali reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis. Panaudos gavėjas turi pareigą grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, arba sutartyje numatytos būklės (Civilinio kodekso 6.629 str. 1 d.). Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (Civilinio kodekso 6.636 straipsnis). Dėl to išlaidoms daiktui pagerinti paprastai nepriskiriamos ir išlaidos, patirtos palaikant normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti. Paaiškino, kad atsakovei UAB „Vagos prekyba“ patalpas suteiktas pagal 1993 m. panaudos sutartį Nr. 221 subnuomoja tretiesiems asmenims UAB „Nemuno vaistinė“ bei UAB „Kosmelita“. Minėtame 2015 m. birželio 11 d. akte nurodoma, kad faktinis patalpų išdėstymas neatitinka kadastrinių matavimų bylos. Ekspertizės akte pateiktų nuotraukų (ekspertizės apžiūros akto 12-14, 23 lapai) akivaizdu, kad patalpomis Darbininkų g. 16, Vilniuje, naudojasi atsakovai UAB „Nemuno vaistinė“ (Camelia vaistinė) ir UAB „Kosmelita“ (kosmetikos ir grožio parduotuvė „Eurokos“). Kaip matyti iš eksperto brėžinių (ekspertizės apžiūros akto 8, 10 lapai), patalpos Darbininkų g. 16, Vilniuje, yra perplanuotos ir nebeatitinka kadastrinių matavimų bylos. Taigi iš brėžinių bei nuotraukų, esančių ekspertizės akte, akivaizdu, kad patalpos yra pritaikytos UAB „Nemuno vaistinė“ bei UAB „Kosmelita“ veiklai. Atsižvelgiant į tai, kad dalį ginčo patalpų Darbininkų g. 16, Vilniuje, suremontavo atsakovė UAB „Nemuno vaistinė“ pritaikydama jas savo veiklai, to negalima priskirti patalpų pagerinimui. Taip pat ieškovo manytina, kad patalpas galimai remontavo ir atsakovė UAB „Kosmelita“ pritaikydama savo veiklai, nors atsiliepimo nėra pareiškusi. Taigi atsakovė UAB „Vagos prekyba“ nepagrįstai nurodo, jog atliko patalpų pagerinimo darbus, nes patalpas remontavo subnuomininkai - UAB „Nemuno vaistinė“ (Camelia vaistinė) ir galimai UAB „Kosmelita“ pritaikydami jas savo veiklai. Manytina, kad atsakovai UAB „Nemuno vaistinė“ bei UAB „Kosmelita“ vykdydami patalpose Darbininkų g. 16, Vilniuje, prekybinę veiklą gavo iš to pelno. Taip pat manytina, kad naudos iš subnuomos gavo ir UAB „Vagos prekyba“. Todėl ieškovo manymu, atsakovai pritaikydami patalpas komercinei veiklai, prisiėmė atitinkamą riziką dėl galimo atlyginimo už patalpų pagerinimą. Be to, pagerinimo darbų, kurie sietini tik su atsakovų veiklos specifika, išliekamoji vertė abejotina. Nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 6.501 str. 1 d. atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos sutartam pagerinimui atlikti. Atsakovė UAB „Vagos prekyba“ patikslintame priešieškinyje visiškai nepagrįstai teigia, kad jos nurodyti patalpų remonto darbai laikytini pagerinimais, kurie buvo atlikti turint ieškovės leidimą, kadangi ieškovė nėra davusi jokio leidimo atsakovei UAB “Vagos prekyba“ dėl patalpų Darbininkų g. 16, Vilniuje, pagerinimo. Atsakovė dėl tokio leidimo net nesikreipė į ieškovę. Kaip pažymi Lietuvos Aukščiausiasis teismas viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą. Leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme

Teigia, kad ekspertizės aktas tik patvirtina, kad buvo atlikti tam tikri darbai. Kokio dydžio išlaidas realiai turėjo panaudos gavėjas turi būti nustatyta atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra juridinis asmuo, kuris savo išlaidas privalo pagrįsti buhalterinės apskaitos (finansinės atskaitomybės) dokumentais, taip pat į tai, kad juridiniam asmeniui jo veikloje keliami didesni apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai. Taip pat atsakovo manymu laikytina, kad per laikotarpį nuo 2006 m. panaudos gavėjo suremontuotos patalpos susidėvėjo, neteko savo vertės, o ekspertas į tai neatsižvelgė. Kad atsakyti į minėtą klausimą, ekspertas nustatė 2006 m. patalpose Darbininkų g. 16, Vilniuje, atliktus statybos darbus, jų pobūdį bei apimtis, dėl kurių eksperto nuomone patalpų būklė pagerėjo. Ekspertas, kaip ginčo patalpų pagerinimus, 3.1 lentelėje nurodo šiuos atliktus statybos darbus: senų langų demontavimą, naujų langų montavimą, vidaus palangių montavimą, išorės palangių montavimą, senų lauko durų demontavimą, naujų lauko durų montavimą, stogo remonto darbus, lauko laiptelių aptaisymą plytelėmis, sienų glaistymą, sienų dažymą, angokraščių glaistymą, angokraščių dažymą, grindų ir grindjuosčių įrengimą keramikinėmis plytelėmis, laminuotų grindų įrengimą, elektros instaliacijos darbus, šildymo įrengimą, ventiliacijos įrengimą, tualeto pastatymą, kriauklės pastatymą, apsaugos–gaisro signalizacijos montavimo darbus, panduso neįgaliesiems sumontavimą.

Atsakovo teigimu, panaudos gavėjas 1993 m. sudaryta panaudos sutartimi Nr. 221, įsipareigojo prižiūrėti ir remontuoti patalpas (sutarties II d. 1 p.). Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 straipsnis). Taigi atlikti paprastąjį remontą, kapitalinį remontą ir/ar rekonstrukciją yra panaudos gavėjo, t. y. atsakovės pareiga. Nurodytus darbus atsakovė atliko savo nuožiūra, taigi ir rizika. Pagal Civilinio kodekso 6.501 str. 1 d. atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos sutartam pagerinimui atlikti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo (panaudos davėjo). Ekspertas, nagrinėjamų patalpų pagerinimo darbų vertę apskaičiavo sudarydamas lokalinę sąmatą 2006 metų kovo mėnesio kainomis ir sąnaudomis (3.2 lentelė). Ekspertas, atlikęs papildomą ekspertizę, papildomame ekspertizės apžiūros akte 3.4 lentelėje (Atliktų 2006 m. pagerinimo darbų liekamoji vertė ekspertizės atlikimo dienai) šalia kitų eksperto laikomų pagerinimo darbais, nurodo ir elektros instaliacijos darbus, apsaugos gaisro signalizacijos montavimo darbus, šildymo įrengimą bei ventiliacijos įrengimą ir šių darbų vertę – 13785,98 Eur, nors atlikdamas ankstesnę ekspertizę ekspertas šiuos darbus vertino kaip ginčo patalpas pagerinančius darbus, tačiau jų vertės nenustatinėjo, motyvuodamas tuo, kad tam neturi faktinių galimybių. Ekspertas teigia, kad siekiant nustatyti 2006 m. atliktų patalpų pagerinimo darbų: elektros instaliacijos, šildymo sistemos, ventiliacijos, apsaugos-gaisro signalizacijos įrengimo kainą, vertino rangovinių organizacijų išrašytas sąskaitas už atliktus darbus. Ekspertas nurodo, kad atlikdamas papildomą ekspertizę, išanalizavęs teismo byloje esančius dokumentus, patvirtinančius atliktų statybos darbų faktą (3.3 lentelė) patalpose Darbininkų g. 16, Vilniuje, nustatė 2006 m. atliktų specialiųjų statybos darbų patalpų pagerinimui darbų vertę: elektros instaliacijos darbai, šildymo įrengimo darbai ir ventiliacijos įrengimo darbai – 12577,44 Eur be PVM. Taip pat apsaugos gaisro signalizacijos montavimo darbai – 1208,54 Eur be PVM. Visiškai neaišku, kaip nurodytos sumos apskaičiuotos, kadangi UAB „Meldija“ PVM sąskaitoje faktūroje Ser. MLD Nr. 0000007, išrašytoje 2006-05-31, kuria remiasi ekspertas nurodoma 93050,61 Lt suma už atliktus darbus pagal aktus Nr. 8 ir 8-1, kuriuose nurodomas objektas – Vidaus apdailos darbai ir nėra išskirti eksperto vertinti darbai. Pabrėžtina, kad, atlikdamas ekspertizę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį, ekspertas ekspertizės apžiūros akte nurodė, kad elektros instaliacijos įrengimo, šildymo sistemos įrengimo; ventiliacijos įrengimo ir apsaugos–gaisro signalizacijos įrengimo darbų apimčių įvertinti neturi faktinių galimybių. Taigi nesuprantama, kaip atliekant papildomą ekspertizę atsirado faktinės galimybės vertinti minėtų darbų apimtis, nes tiek atliekant ekspertizę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį, tiek atliekant papildomą ekspertizę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį, ekspertas turėjo galimybę remtis tais pačiais dokumentais, esančiais šioje byloje. Taigi manytina, kad ekspertas, nustatydamas kokia galėtų būti 2006 m. patalpose Darbininkų g. 16, Vilniuje, atliktų pagerinimo darbų liekamoji vertė, visiškai nepagrįstai priskaičiavo ir elektros instaliacijos, apsaugos gaisro signalizacijos montavimo darbų, šildymo įrengimo bei ventiliacijos įrengimo liekamąją vertę ir dėl to nepagrįstai nustatė, kad 2006 m. atliktų pagerinimo darbų liekamoji vertė ekspertizės atlikimo dienai yra 28124, Eur, t. y. praktiškai atitinka jau ankstesnės ekspertizės metu nustatytą atliktų statybos darbų vertę (b.l.99-101).

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės

Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 290,69 kv. m negyvenamosios patalpos – knygynas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plane pažymėtos indeksais 60-(1-14), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.10-12). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. rugpjūčio 1 d. potvarkio Nr. 593P „Dėl Vilniaus miesto knygynų“ 1.2 p. leido Vilniaus miesto valdybai neatlygintinai perduoti Valstybinei leidyklai „Vaga“patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus miesto taryba 1993 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 152 „Dėl Vilniaus miesto knygynų“ įpareigojo Vilniaus miesto valdybą valstybinei leidyklai „Vaga“ leisti neatlygintinai naudotis patalpomis dvidešimt penkerius metus. (b. l. 13).Vilniaus miesto valdyba 1994 m. sausio 17 d. potvarkiu Nr. 63V „Dėl Vilniaus miesto knygynų“ perdavė patalpas į Vilniaus miesto kultūros skyriaus balansą ir pritarė sutarčiai dėl patalpų naudojimo sąlygų (b. l. 14-16).Ieškovė su valstybine leidykla „Vaga“ 1993 m. sudarė negyvenamosios patalpos Darbininkų g. 16, Vilniuje, panaudos sutartį Nr. 221, kuria ieškovė įsipareigojo leisti valstybinei leidyklai „Vaga“ neatlygintinai naudotis dvidešimt penkerius metus Vilniaus 14-ojo knygyno „Naujininkai“ patalpomis Darbininkų g. 16, Vilniuje, o valstybinė leidykla „Vaga“ įsipareigojo užtikrinti tolimesnį šio knygyno funkcionavimą dvidešimt penkerius metus, ne mažiau kaip 70% prekybinių knygyno salių naudojant knygų prekybai, prižiūrėti ir remontuoti patalpas (II 1 p.). Šios sutarties V. p. nurodoma, kad valstybinei leidyklai „Vaga“ nevykdant šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų, Vilniaus miesto valdyba turi teisę šią sutartį nutraukti (b. l. 8-9). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus darbuotojai 2015 m. birželio 11d. patikrino negyvenamąsias patalpas Darbininkų g. 16, Vilniuje, unikalus Nr. 1097-8002-1012:0059, ir surašė negyvenamųjų patalpų patikrinimo aktą. (b. l. 17).Patikrinimo metu nustatyta, kad patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, be Vilniaus miesto savivaldybės leidimo subnuomojamos UAB „Nemuno vaistinė“ (Camelia vaistinė) naudoja patalpas pažymėtas plane 60-2 ir UAB „Kosmelita“ (Eurokos parduotuvė) naudoja patalpas, plane pažymėtas indeksais 60-2 (dalis), 60-9. UAB „Nemuno vaistinė“ ir UAB „Kosmelita“ patalpas plane pažymėtas indeksais 60-(3, 12, 13) naudoja bendroms reikmėms, o pagalbines patalpas, plane pažymėtas indeksais 60-(4-8, 10, 11, 14) naudoja sandėliavimui.Tuo pagrindu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamentas 2015 m. birželio 12 d. raštu Nr. A51-60959/15(2.14.1.17-EK5) išsiuntė atsakovui UAB „Vagos prekyba“ įspėjimą, kuriame nurodoma, kad jis naudoja negyvenamąsias patalpas Darbininkų g. 16, Vilniuje, ne pagal paskirtį, nesilaiko 1993m. panaudos sutartyje Nr. 221 numatytų įsipareigojimo, todėl turi atlaisvinti patalpas ir ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 29 d. grąžinti šias patalpas Vilniaus miesto savivaldybei. (b. l. 18). Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento 2015 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. A51-84528/15(2.14.1.17-EK5) buvo įspėtas ir atsakovas UAB Leidykla „Vaga“, kuriai nurodyta iki 2015 m. rugsėjo 21 d. atlaisvinti patalpas Darbininkų g. 16, Vilniuje, ir grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei. Atsakovė UAB „Vagos prekyba“ teigia, kad 2006 m. balandžio – birželio mėnesiais savo lėšomis atliko patalpų Darbininkų g. 16, Vilniuje, dėl kurių buvo 1993 m. sudaryta panaudos sutartis Nr. 221, pagerinimo darbus ir pateikia PVM sąskaitas – faktūras. Atsakovė UAB „Vagos prekyba“ pateikė UAB „Vorto renovacija“ 2006 m. gegužės 4 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 05/0008V kurioje nurodoma, kad atsakovė patalpose įrengė palanges, įstatė duris, pakeitė langus, už kuriuos turėjo sumokėti 5 126,27 Eur (b. l. 64). Pagal UAB “Rampini“ 2006 m. gegužės 15 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 1021, atsakovė už stogo remontą turėjo sumokėti 2 819,45 Eur (9 735 Lt). UAB „Meldija“ 2006 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. 0000007 nurodoma, kad atlikti darbai pagal pridedamus aktus, t. y. vidaus apdailos darbai, kurių vertė – 25 487,56 Eur (88 000 LT) bei šildymo remontas, kurio vertė – 1 462,76 Eur (5 050,61 Lt). UAB „Juaras“ 2006 m. birželio 8 d. išrašytoje atsakovei PVM sąskaitoje – faktūroje nurodoma, kad patalpose įrengta apsaugos – gaisro signalizacija, kurios vertė – 1 462,33 Eur (b. l. 65-70).Atsakovas UAB „Vagos prekyba“ nepateikė įrodymų, kad nurodytos sąskaitos faktūros buvo apmokėtos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi šioje civilinėje byloje buvo paskirta techninė finansinė-ekonominė ekspertizė. Vykdydamas šią teismo nutartį ekspertas prof. hab. dr. L. U. atliko ekspertizę ir pateikė teismui 2016 m. lapkričio 25 d. ekspertizės apžiūros aktą, kuriame nurodoma, kad atsakovė UAB „Vagos prekyba“ 2006 m. atliko ginčo patalpų pagerinimus. Atliktų statybos darbų vertė 2006 m. kovo mėnesio kainomis ir sąnaudomis yra 28 013,65 Eur, o 2016 m. kovo mėnesio kainomis ir sąnaudomis – 30 438, 63 Eur. (b. l. 165-166).UAB „Vagos prekyba“ patikslintame priešieškinyje prašo priteisti eksperto nurodytą sumą (30 438,63 Eure) laikyti savo atliktų pagerinimų verte ir prašo ją priteisti. (b.l.165-166).

Motyvai ir teisiniai argumentai

Civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad neatlygintino naudojimosi (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Civilinio kodekso 6.637 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad panaudos gavėjas privalo naudoti jam perduotą daiktą tik pagal sutartyje numatytą paskirtį, minėto straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad be išankstinio rašytinio panaudos davėjo sutikimo panaudos gavėjas neturi teisės duoti gautąjį daiktą naudotis trečiajam asmeniui. Civilinio kodekso 6.641 straipsnio 1 dalyje numatytos priežastys dėl ko daikto neatlygintinio naudojimo sutartis gali būti nutraukta prieš terminą. Panaudos davėjas turi teisę reikalauti sutartį nutraukti prieš terminą, jeigu panaudos gavėjas naudoja daiktą ne pagal paskirtį arba be panaudos davėjo sutikimo perduoda daiktą trečiajam asmeniui). Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.641 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad panaudos davėjas turi teisę reikalauti sutartį nutraukti prieš terminą, jeigu panaudos gavėjas naudoja daiktą ne pagal paskirtį.Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 str. 5 d., panaudos davėjas privalo nutraukti panaudos sutartį, jeigu panaudos gavėjas nevykdo veiklos, dėl kurios buvo perduotas valstybės ar savivaldybės turtas, arba šį turtą naudoja ne pagal paskirtį.Asmenys, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis, negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims (14 str. 6 d.). Atsakovai šias nuostatas pažeidė. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.98 straipsniu, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė yra negyvenamųjų patalpų - knygyno Darbininkų g. 16, Vilniuje, plane pažymėtų indeksais 60-(1-14), unikalus Nr. 1097-8002-1012:0059, savininkė (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, registro Nr. 10/104894). Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės, kaip negyvenamųjų patalpų, Darbininkų g. 16, Vilniuje, savininkės, teisės yra pažeistos. Nustatyta, kad negyvenamosiomis patalpomis naudojamasi ne pagal paskirtį ir jos yra perduotos naudotis tretiesiems asmenims, be savininko sutikimo.Atsakovo UAB „ Vagos prekyba“ teigimu ieškovas jiems leido nuomoti ir pagerinti patalpas žodžiu (konkliudentiniais veiksmais). Ieškovas tą faktą neigia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutartys tarp juridinių asmenų turį būti sudaromos raštu. Atsakovas nepateikė įrodymų kad tokios sutartys buvo sudarytos. Iš to darytina išvada., kad ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė vadovaujantis Civilio kodekso 4.98 straipsniu ir Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalimi turi teisę ginti savo pažeistas teises teismine tvarka. Atsakovės UAB „Nemuno vaistinė“ ir UAB „Kosmelita“ naudojasi negyvenamosiosmis patalpomis Darbininkų g. 16, Vilniuje, be savininkės Vilniaus miesto savivaldybės leidimo. Civilinio kodekso 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita.“ Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šios nuostatos (Civilinio kodekso 6.629 str. 2 d.). Kaip minėta nagrinėjamu atveju ieškovo (nuomininko) leidimo išnuomotą turtą pagerinti nebuvo. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo13str. 3d., 14 str. 5 d. nuostatos numato, kad panaudos gavėjui, pagerinusiam pagal panaudos perduotą turtą, už pagerinimus neatlyginama.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas pagerino pagal panaudos sutartį jiems perduotas patalpas 2006 metais, po to kai jau buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo pakeitimo įstatymo (13str. 3d., 14 str. 5 d. nuostatos). Atsakovė UAB „Vagos prekyba“ turėjo vadovautis nurodyto įstatymo pakeitimo nuostatomis (gauti raštišką sutikimą iš ieškovo patalpų pagerinimui, bei jiems perduotų patalpų subnuomai) .talpose Darbininkų g. 16, Vilniuje, remonto darbus. Į bylą pateiktos atsakovo nuomos sutartys su UAB „Kosmelita“ ir UAB „Nemuno vaistinė“, nuomos mokestis nustatytas 3 740 Lt ir 3 500Lt per metus, taigi atsakovas naudodamas jam neatlygintinai perduotas negyvenamąsias patalpas ne pagal paskirtį gavo pelną. Atsakovai pertvarkė negyvenamąsias patalpas pritaikydami jas savo veiklai, gaudami iš to pelną.Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakovė UAB „Vagos prekyba“ pateikė tik tas nuomos sutartis, kurios buvo sudarytos su atsakovais UAB „Kosmelita“ ir UAB „Nemuno vaistinė“ 2013 metais, o kaip buvo naudojamos jiems neatlygintinai perduotos negyvenamosios patalpos nuo 1993 iki 2013 metų (20 metų) atsakovas duomenų į bylą nepateikė. Remiantis išdėstytu teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimai yra tenkintini pilnai, o atsakovo UAB „Vagos prekyba“ priešieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, atmetus ieškinį atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų atsakovė nepateikė. Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovų priteistina 100 Eur žyminio mokesčio ir 68 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Vagos prekyba“, j. a. k. 123938163, uždarosios akcinės bendrovės Leidyklos „Vaga“, j. a. k. 124380042, uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“, j. a. k. 134778482, uždarosios akcinės bendrovės „Kosmelita“, j. a. k. 134519743, po 17 Eur (septyniolika eurų) pašto išlaidas ir po 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas Valstybės naudai.

Įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismo buhalteriją grąžinti iš teismo depozitinės sąskaitos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vagos prekyba“, j. a. k. 123938163, 100 Eur (vieną šimtą eurą) likutį už ekspertizę.

Sprendimas per 30 dienų galio būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.