- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-11
- Bylos Nr.
- eI-2909-554/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00386-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- Uždarosios akcinės bendrovės ,,Migva“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritoriniam skyriui
- Trečiasis asmuo
- Uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekolaužas“
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjos – Uždarosios akcinės bendrovės ,,Migva“ atstovams: direktoriui V. P., advokatui V. B.,
atsakovo – Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus atstovui A. B.,
atsakovo - Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui G. V.,
trečiojo suinteresuoto asmens – Uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekolaužas“ atstovui advokatui V. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę pagal pareiškėjos Uždarosios akcinės bendrovės ,,Migva“ patikslintą skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritoriniam skyriui, Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2018 m. kovo 21 d. patikslintu skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė:
- panaikinti 2017 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus A. B. Reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R1 0651-0262;
- panaikinti 2018 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus J. G. sprendimą Nr. SD-17-1293.
Šalies argumentai
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, taip pat atstovai paaiškino teismo posėdžio metu, kad Reikalavimas Nr. R1 0651-0262 pašalinti pažeidimus buvo formuluojamas sekančiai: UAB „Migva“, kaip potencialiai pavojingo įrenginio savininkas, nustatyta tvarka nepateikė potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkytojui Lietuvos Respublikos valstybiniai darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo išregistruoti iš Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro ožinio krano KK-0-12,5 (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)), kuris dėl techninių priežasčių yra netinkamas naudoti. Tuo buvo pažeista: Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 645 (Lietuvos Respublikos vyriausybės 2013 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 973 redakcija) 23 p. 23.2 papunktis. Reikalavimas Nr. R1 0651-0262 ir atitinkamai Sprendimas Nr. SD-17-1293 naikintini, kadangi pareiškėjas jokio pažeidimo nepadarė. Pareiškėjai nuosavybės teise iš tikrųjų priklauso ožinis kranas KK-0-12,5, tačiau pareiškėjai nebuvo pagrindo išregistruoti ožinį kraną iš Potencialiai pavojingų įrenginių registro (toliau – ir PPĮ registras), todėl pareiškėja niekur kreiptis dėl krano išregistravimo neprivalėjo, o atsakovo Marijampolės skyriaus reikalavimas atitinkamai yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Pabrėžė, kad Reikalavime Nr. R1 0651-0262 buvo nurodyta, jog buvo pažeistas Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 645 (2013 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 973 redakcija), toliau – ir Nuostatai) 23.2 p. Tokia atsakovo Marijampolės skyriaus atlikta teisės normų ir faktinių aplinkybių interpretacija neturi pagrindo. Nuostatų 23 p. nustatyta, kad įrenginio savininkas ar jo įgaliotas atstovas privalo pateikti prašymą išregistruoti įrenginį iš registro, jeigu: įrenginys išvežamas iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui (Nuostatų 23.1 p.); dėl techninių priežasčių įrenginys netinkamas naudoti arba nepataisomai sugadintas, arba savininkas dėl ekonominių ar kitų priežasčių nusprendžia, kad įrenginį eksploatuoti netikslinga (Nuostatų 23.2 p.). Šis sąrašas yra baigtinis ir plečiamai negali būti aiškinamas. Šiuo atveju nėra nei Nuostatų 23.1 p., nei 23.2 p. nurodytų pagrindų, dėl kurių pareiškėjas turėjo ar turėtų kreiptis į PPĮ registro tvarkytoją dėl ožinio krano išregistravimo iš PPĮ registro.
Nurodė, kad kranas laikinai nenaudojamas ir tai nurodyta atsakovo Inspekcijos 2017 m. liepos 18 d. rašte Nr. SD-8-8716 Marijampolės rajono apylinkės teismui, kur buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3336-399/2017. Tame rašte nėra jokių nuorodų į tai, kad kranas būtų netinkamas naudoti ar pan. Nuo 2017 m. liepos mėnesio padėtis dėl krano techninio stovio nepasikeitusi. Kranas yra laikinai nenaudojamas, todėl Reikalavime Nr. R1 0651-0262 ir Sprendime Nr. SD-17-1293 nepagrįstai nurodoma, kad jis yra netinkamas naudoti. Tai patvirtina ir kompetentingos institucijos išvada. Ožinio krano būklę tikrino VšĮ Technikos priežiūros tarnyba, kurios 2017 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. 2S-133 konstatuojama, kad ožinis kranas neeksploatuojamas; kranas griebtuvais tvirtai pritvirtintas prie bėgių (viena pusė privirinta); iš vienos pusės pokraninio kelio padėtas kontrolinis svoris; kranas pajudėti negali ir realios grėsmės nekelia. VDI Marijampolės skyrius supainiojo sąvokas ir krano būseną laikinai nenaudojamas traktavo kaip sąvoką netinkamas naudoti, o vėliau šiai netinkami sąvokai taikė teisės normas, kurios neturėjo būti taikomos. Inspekcijos 2017 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. SD-17-10968, kuris buvo pateiktas Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3336-399/2017, nurodyta, kad dėl krano 2013 m. vasario 12 d. savininko prašymu padarytas įrašas „laikinai nenaudojamas“, nenustatyti požymiai, jog kranas nepataisomai sugadintas - t. y. pats PPĮ registro tvarkytojas pripažino, kad kranas nėra netinkamas naudoti ar nepataisomai sugadintas. Paminėti Inspekcijos ir VšĮ Technikos priežiūros tarnybos dokumentai patvirtina, kad kranas niekam nekelia grėsmės, nėra pripažintas netinkamu naudoti, nepataisomai sugadintu ir pan. Šiame kontekste reikšminga, kad krano būklė po 2017 m. rugsėjo 14 d. ir 2017 m. rugsėjo 19 d. raštų surašymo nėra pasikeitusi. Taigi, kranas turi statusą „laikinai nenaudojamas“, o Nuostatuose nėra nustatyta, kad laikinai nenaudojamas įrenginys turėtų būti išregistruotas iš PPĮ registro. Atitinkamai pareiškėja neturėjo ir neturi pareigos kreiptis į PPĮ registro tvarkytoją dėl krano išregistravimo iš PPĮ registro.
Akcentavo, kad pareiškėja naudojosi išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka ir pateikė skundą Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, kuris veikia kaip ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Sprendimu Nr. SD-17-1293 pareiškėjos skundą atmetė. Tačiau pareiškėjos skundas iš esmės nebuvo nagrinėjamas, kadangi Sprendime Nr. SD-17-1293 tik buvo pakartotas Reikalavimo Nr. R1 0651-0262 turinys ir jame nurodytos teisės normos. Nepagrįstai Sprendime Nr. SD-17-1293 teigiama, kad Nuostatuose taip pat nėra nustatyta, kad laikinai netinkamas naudotis įrengimas negali būti išregistruotas iš PPĮ registro. Nuostatai yra viešosios teisės aktas, o viešajai teisei privatinės teisės principas „leidžiama viskas, kas nedraudžiama“ nėra taikomas. Atsakovai yra viešojo administravimo subjektai, todėl jų, kaip viešojo administravimo subjektų veiklai galioja bendrasis viešosios teisės principas, jog leidžiama tik tai, kas tiesiogiai nustatyta teisės aktuose, todėl Sprendimo Nr. SD-17-1293 motyvacija, kad Nuostatuose nėra tiesioginio draudimo elgtis taip, kaip nurodyta Reikalavime Nr. R1 0651-0262, dėl ko atsakovai gali elgtis savo nuožiūra, nėra teisinga. Nuostatų 23.2 p. nustatyta, kad įrenginio savininkas ar jo įgaliotas atstovas privalo pateikti prašymą išregistruoti įrenginį iš registro, jeigu dėl techninių priežasčių įrenginys netinkamas naudoti arba nepataisomai sugadintas, arba savininkas dėl ekonominių ar kitų priežasčių nusprendžia, kad įrenginį eksploatuoti netikslinga. Kadangi nei Nuostatuose, nei kituose teisės normose nenustatyta, kad įrenginio savininkas privalėtų pateikti prašymą išregistruoti iš PPĮ registro laikinai nenaudojamą įrenginį, darytina išvada, kad atsakovai, viršydami savo kompetenciją, ėmėsi sau nebūdingos teisėkūros veiklos.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai paaiškino, kad kraną 2018 m. balandžio 23 d. pareiškėja kraną pardavė trečiajam suinteresuotam asmeniui. Dėl to taip pat pareiškėjai neliko Reikalavime nurodytos pareigos.
Atsiliepimas
Atsakovai ir jų atstovai teismo prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimuose į skundą atsakovai nurodė, taip pat atsakovų atstovai paaiškino teismo posėdžio metu, kad vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau –VDI įstatymas) 6 straipsniu, atsakovas pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo tvarkos ir terminų, ar atliekama nuolatinė šių įrenginių priežiūra, ar tinkamai organizuojamas transporto eismas įmonėse, taip pat tvarko Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registrą (toliau - Registras), organizuoja potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminių teisės aktų projektų rengimą (VDI įstatymo 6 straipsnio 3, 22 punktai). Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas (toliau - PPĮP įstatymas) nustato naudojamų potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros ir jos atlikimo kontrolės bendruosius principus, siekiant užtikrinti saugų įrenginių darbą ir žmonių gyvybės, sveikatos ir aplinkos apsaugą nuo galimo žalingo šių įrenginių poveikio. PPĮP įstatymo 10 straipsnio 2 dalis nustato tam tikras pareigas įrenginių savininkams: įrenginių priežiūros teisės aktų nustatyta tvarka, įrenginius pradėti naudoti tik gavus įgaliotos įstaigos išvadą, kad jie yra tinkami saugiai naudoti; gavus įgaliotos įstaigos išvadą, kad įrenginys yra tinkamas saugiai naudoti, užregistruoti jį Valstybinėje darbo inspekcijoje Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatuose nustatyta tvarka; atlikti nuolatinę naudojamų įrenginių priežiūrą; tais atvejais, kai įrenginių nuolatinės priežiūros metu ar kai įgaliota įstaiga įrenginių techninės būklės tikrinimo metu nustato, kad gali įvykti įrenginio avarija, atsirasti sutrikimų, kad įrenginiai kelia pavojų darbuotojų ir kitų žmonių sveikatai, gyvybei, turtui ar aplinkai, sustabdyti (išjungti) įrenginį ar įrenginius ir pan. PPĮP įstatymo 6 straipsnis nustato atsakovo funkcijas įrenginių priežiūros srityje. Šio straipsnio 1 dalimi atsakovui pavesta kontroliuoti, ar laikomasi įrenginių techninės būklės tikrinimo tvarkos ir terminų, taip pat ar įrenginių priežiūros teisės aktų nustatyta tvarka įrenginių savininkai atlieka jų nuolatinę priežiūrą. Šio straipsnio 2 dalimi atsakovui pavesta atlikti Registro tvarkymo įstaigos funkcijas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 645 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 973 redakcija) (toliau - Registro nuostatai), 15 punktas numato, kad registro duomenų teikėjai yra juridiniai asmenys arba fiziniai asmenys, kuriems įrenginiai priklauso nuosavybės teise, arba įrenginių valdytojai, kurie valdo, naudoja įrenginius ir jais disponuoja turto patikėjimo teise, arba jų įgalioti atstovai ir įgaliotos įstaigos.
Taip pat nurodė, kad atsakovas 2017 m. rugpjūčio 18 d. gavo trečiųjų asmenų raštą, kuriame konstatuojama, jog pareiškėjo vardu Registre užregistruotas ožinis kranas KK-0-12,5 (įrenginio Nr. KR-01-03 861) neatitinka jam keliamų teisės aktų reikalavimų, ilgą laiką nėra eksploatuojamas, nėra tinkamas naudoti, kelia grėsmę žmonėms ir trečiųjų asmenų turtui ir todėl turėtų būti išregistruotas iš Registro. Prie šio rašto buvo pridėtas antstolės 2017 m. liepos 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0076/17/F1-026. Registro nuostatų 25 punktas reglamentuoja, kad jeigu registro tvarkytojas nustato, jog įrenginys išvežtas iš Lietuvos Respublikos ilgiau nei prieš 12 mėnesių arba yra nepataisomai sugadintas, bet įrenginio savininkas arba jo įgaliotas atstovas prašymo išregistruoti šį įrenginį nepateikė, registro tvarkytojas šį įrenginį išregistruoja ir per 5 darbo dienas apie tai raštu (paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis) informuoja įrenginio savininką arba jo įgaliotą atstovą. Kai toks išvežtas ir išregistruotas įrenginys įvežamas atgal į Lietuvos Respubliką, jis iš naujo užregistruojamas registre Registro nuostatų 17-19 punktų nustatyta tvarka. Taigi, registro tvarkytojui (atsakovui) suteikta teisė išregistruoti įrenginį iš Registro tik nustačius, kad įrenginys išvežtas iš Lietuvos Respublikos ilgiau nei prieš 12 mėnesių arba yra nepataisomai sugadintas, bet įrenginio savininkas arba jo įgaliotas atstovas prašymo išregistruoti šį įrenginį nepateikė. Nei VDI įstatymas, nei PPĮP įstatymas ar Registro nuostatai nesuteikia teisės VDI pareigūnams vertinti potencialiai pavojingo įrenginio techninės būklės bei priimti sprendimo, ar potencialiai pavojingas įrenginys yra nepataisomai sugadintas. Dėl to atsakovas 2017 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. SD-17-10382 „Dėl techninės pagalbos atliekant ožinio krano vertinimą“ kreipėsi į VšĮ „Technikos priežiūros tarnybą“. Šiame rašte nurodoma, kad VDI, siekdama objektyviai įsitikinti ar ožinis kranas yra nepataisomai sugadintas, kad būtų galima jį vadovaujantis Registro nuostatų 25 punktu Registro tvarkytojo sprendimu išregistruoti iš Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro, prašo VšĮ „Technikos priežiūros tarnybos“ suteikti techninę pagalbą skiriant kompetentingus ekspertus, kurie galėtų įvertinti ožinio krano techninę būklę bei nustatyti, ar jis yra nepataisomai sugadintas, ar nekelia realios grėsmės kitiems žemės sklypo, kuriame sumontuotas kranas, savininkams ir tretiesiems asmenims. 2017 m. rugsėjo 5 d. buvo gautas VšĮ „Technikos priežiūros tarnybos“ raštas Nr. 2S-128, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis PPĮP įstatymo 7 straipsniu, įgaliotos įstaigos, įrenginių savininkų prašymu, atlieka įrenginių techninės būklės tikrinimus jų naudojimo metu. Atsižvelgiant į tai, VšĮ „Technikos priežiūros tarnyba“ įrenginių būklės tikrinimo metu nenustato, ar įrenginiai yra nepataisomai sugadinti. 2017 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 2S-133 VšĮ „Technikos priežiūros tarnyba“ informavo, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo atliktas ožinio krano techninės būklės patikrinimas. Atliekant patikrinimą nustatyta, kad ožinis kranas neeksploatuojamas, kranas griebtuvais tvirtai pritvirtintas prie bėgių (viena pusė privirinta), kranas pajudėti negali ir realios grėsmes nekelia. Dėl to 2017 m. rugsėjo 19 d. tretiesiems asmenims VDI Techninės saugos skyrius pateikė atsakymą Nr. SD-17-10968 „Dėl potencialiai pavojingo įrenginio išregistravimo iš PPĮ valstybės registro“, kuriuo informavo, jog ožinis kranas realios grėsmės nekelia, o Registro tvarkytojas neturi teisinio pagrindo išregistruoti ožinį kraną iš Registro.
Šalies argumentai
Akcentavo, kad skundą atsakovui pateikę tretieji asmenys 2017 m. spalio 19 d. pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai dėl VDI veiksmų ir dėl VDI 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. SD-17-10968 panaikinimo. Šių asmenų skundą Komisija atmetė kaip nepagrįstą. Vadovaujantis Registro nuostatų 23 punktu, įrenginio savininkui arba jo įgaliotam atstovui nustatyta prievolė paštu arba Registro nuostatų 17 punkte nustatytais būdais pateikti prašymą išregistruoti įrenginį iš Registro, jeigu dėl techninių priežasčių įrenginys netinkamas naudoti arba nepataisomai sugadintas, arba savininkas dėl ekonominių ar kitų priežasčių nusprendžia, kad įrenginį eksploatuoti netikslinga. Atsižvelgiant į tai, kad dėl techninių priežasčių kranas yra neeksploatuojamas ir netinkamas naudoti, pareiškėjui buvo nurodyta nedelsiant, ne vėliau kaip per 10 dienų, įvykdyti Registro nuostatuose įrenginio savininkui nustatytą prievolę pateikti Registro tvarkytojui VDI prašymą išregistruoti įrenginį iš Registro. Dėl to 2017 m. gruodžio 14 d. krano savininkui (pareiškėjai) buvo surašytas Reikalavimas pašalinti pažeidimus R1 Nr. R1 0651 - 0262, kuriuo nurodoma, kad pareiškėja, kaip potencialiai pavojingo įrenginio savininkė, nustatyta tvarka nepateikė Registro tvarkytojui prašymo išregistruoti ožinį kraną, kuris dėl techninių priežasčių yra netinkamas naudoti, iš Registro, ir taip pažeidė Registro nuostatų 23.2 papunktį.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovai teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad šių metu pareiškėja ginčo objektą pardavė trečiajam suinteresuotam asmeniui ir ginčijami administraciniai aktai jai jokių teisinių pasekmių jau nesukelia. Taip pat 2017 m. gruodžio 14 d. Reikalavimas automatiškai negali būti taikomas naujajam krano savininkui, nes jis buvo adresuotas tik pareiškėjai.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo prašė pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.
Teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu ožinio krano savininkas yra trečiasis suinteresuotas asmuo, kuriam negali būti taikomas pareiškėjai surašytas Reikalavimas. Taip pat akcentavo, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog ožinis kranas yra tik laikinai nenaudojamas, todėl negalima vertinti, kad jis netinkamas naudoti. Nėra taip pat ir jokių duomenų, kad įrenginys nepataisomai sugadintas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2017 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės skyriaus vedėjas – vyriausiasis darbo inspektorius priėmė šioje byloje ginčijamą Reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R1 0651-0262. Pareiškėja šį Reikalavimą apskundė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. 2018 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Sprendimu Nr. SD-17-1293 (taip pat ginčijamu šioje byloje) pareiškėjos skundas buvo atmestas. 2017 m. gruodžio 14 d. Reikalavimas buvo grindžiamas Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatų (toliau – Registro nuostatai) 23.2 papunkčio pažeidimu (2013 m. lapkričio 1 d. galiojanti redakcija). Minėtoje teisės normoje numatyta, kad įrenginio savininkas arba jo įgaliotas atstovas paštu arba Registro nuostatų 17 punkte nustatytais būdais privalo pateikti prašymą išregistruoti įrenginį iš registro, jeigu dėl techninių priežasčių įrenginys netinkamas naudoti arba nepataisomai sugadintas, arba savininkas dėl ekonominių ar kitų priežasčių nusprendžia, kad įrenginį eksploatuoti netikslinga. Atsakovai konstatavo, kad įrenginys (pareiškėjai priklausęs ožinis kranas) yra netinkamas naudoti dėl techninių priežasčių. 2017 m. rugsėjo 14 d. VšĮ „Technikos priežiūros tarnyba“ rašto Nr. 2S-133 duomenys patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. šios įstaigos atstovai atliko pareiškėjai priklausiusio ožinio krano techninės būklės patikrinimą. Atliekant patikrinimą buvo nustatyta, kad ožinis kranas neeksploatuojamas, kranas griebtuvais tvirtai pritvirtintas prie bėgių (viena pusė privirinta), kranas pajudėti negali ir realios grėsmes aplinkiniams nekelia. Antstolės 2017 m. liepos 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat užfiksuota, kad yra demontuota dalis ožinio krano įrangos (elektros varikliai, elektros valdymo spintos, reduktoriai, kabeliai, važiuoklės mechanizmai, stabdžiai ir kt.).
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau –VDI įstatymas) 6 straipsnis reglamentuoja, Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI, atsakovas) pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo tvarkos ir terminų, ar atliekama nuolatinė šių įrenginių priežiūra, ar tinkamai organizuojamas transporto eismas įmonėse, taip pat tvarko Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registrą, patvirtintą 2002 m. gegužės 9 d. LRV nutarimu Nr. 645 (nuo 2013 m. lapkričio 1 d. galiojanti redakcija)(toliau - Registras), organizuoja potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminių teisės aktų projektų rengimą (VDI įstatymo 6 straipsnio 3, 22 punktai). Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas (toliau - PPĮP įstatymas) nustato naudojamų potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros ir jos atlikimo kontrolės bendruosius principus, siekiant užtikrinti saugų įrenginių darbą ir žmonių gyvybės, sveikatos ir aplinkos apsaugą nuo galimo žalingo šių įrenginių poveikio. PPĮP įstatymo 10 straipsnio 2 dalis nustato imperatyvias pareigas įrenginių savininkams: įrenginių priežiūros teisės aktų nustatyta tvarka, įrenginius pradėti naudoti tik gavus įgaliotos įstaigos išvadą, kad jie yra tinkami saugiai naudoti; gavus įgaliotos įstaigos išvadą, kad įrenginys yra tinkamas saugiai naudoti, užregistruoti jį Valstybinėje darbo inspekcijoje Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatuose nustatyta tvarka; atlikti nuolatinę naudojamų įrenginių priežiūrą; tais atvejais, kai įrenginių nuolatinės priežiūros metu ar kai įgaliota įstaiga įrenginių techninės būklės tikrinimo metu nustato, kad gali įvykti įrenginio avarija, atsirasti sutrikimų, kad įrenginiai kelia pavojų darbuotojų ir kitų žmonių sveikatai, gyvybei, turtui ar aplinkai, sustabdyti (išjungti) įrenginį ar įrenginius ir pan. PPĮP įstatymo 6 straipsnis nustato atsakovo šioje byloje funkcijas įrenginių priežiūros srityje. PPĮP įstatymo 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja VDI kontroliuoti, ar laikomasi įrenginių techninės būklės tikrinimo tvarkos ir terminų, taip pat ar įrenginių priežiūros teisės aktų nustatyta tvarka įrenginių savininkai atlieka jų nuolatinę priežiūrą. Šio straipsnio 2 dalimi atsakovui pavesta atlikti Registro tvarkymo įstaigos funkcijas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus, kurie buvo patvirtinti 2002 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 645, (toliau - Registro nuostatai). Registro nuostatų 15 punktas numato, kad registro duomenų teikėjai yra juridiniai asmenys arba fiziniai asmenys, kuriems įrenginiai priklauso nuosavybės teise, arba įrenginių valdytojai, kurie valdo, naudoja įrenginius ir jais disponuoja turto patikėjimo teise, arba jų įgalioti atstovai ir įgaliotos įstaigos. Registro nuostatų 23.2 papunktyje imperatyviai numatyta, kad įrenginio savininkas arba jo įgaliotas atstovas paštu arba Nuostatų 17 punkte nustatytais būdais privalo pateikti prašymą išregistruoti įrenginį iš registro, jeigu dėl techninių priežasčių įrenginys netinkamas naudoti arba nepataisomai sugadintas, arba savininkas dėl ekonominių ar kitų priežasčių nusprendžia, kad įrenginį eksploatuoti netikslinga.
Įvertinęs pateiktus įrodymus teismas daro išvadą, kad atsakovas pareiškėjai pagrįstai pateikė 2017 m. gruodžio 14 d. Reikalavimą, remdamasis Registro nuostatų 23.2 papunkčiu. Akivaizdu, kad tuo metu pareiškėjai priklausančio ožinio krano nebuvo galima dėl techninių priežasčių naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Administracinėje byloje nekilo ginčo, kad ožinis kranas neeksploatuojamas, jis griebtuvais tvirtai pritvirtintas prie bėgių (dalis konstrukcijų net privirinta), todėl kranas bėgiais judėti negali. Be to, ožinio krano eksploatacija negalima ir dėl to, kad visiškai demontuota dalis ožinio krano įrangos, kuri būtina eksploatacijai: elektros varikliai, elektros, važiuoklės valdymo spintos, reduktoriai, kabeliai, važiuoklės mechanizmai, stabdžiai, kėlimo mechanizmas, dalis važiuojamosios dalies bėgių, panaikinta apšvietimo sistema. Pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens bei jų atstovų argumentai, kad kranas laikinai nenaudojamas ir nėra nepataisomai sugadintas ginčo situacijoje visiškai teisiškai nereikšmingi (ABTĮ 56 str.). Dėl to tenkinti patikslinto skundo reikalavimus nėra pagrindo, nes atsakovai priėmė teisėtus individualius administracinius aktus.
Administracinėje byloje taip pat nekilo ginčo, kad po administracinės bylos iškėlimo apygardos administraciniame teisme pareiškėja ožinį kraną 2018 metų balandžio mėnesį pardavė trečiajam suinteresuotam asmeniui. Teismo posėdžio metu proceso dalyviai taip pat patvirtino, kad ginčijamas Reikalavimas po pirkimo – pardavimo procedūros atlikimo pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukels ir jo vykdyti ji neturės galimybių.
Teismas taip pat pabrėžia, kad Reikalavimas yra individualus administracinis aktas, kuris betarpiškai adresuotas tik pareiškėjai. Registro nuostatų, PPĮP įstatymo nuostatų analizė taip pat patvirtina išvadą, kad atlikti veiksmus dėl ožinio krano įregistravimo/išregistravimo iš Registro turi teisę (tuo pačiu ir pareigą) tik įrenginio savininkas (ginčo kontekste – jau trečiasis suinteresuotas asmuo).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi, kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009; 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1238-552/2015; 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017; išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-638-492/2017). Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2 - 4 punktuose numatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017).
Paminėto teisinio reglamentavimo kontekste būtina įvertinti ir tai, ar šiuo metu (po įrenginio pardavimo trečiajam suinteresuotam asmeniui) atsakovo 2017 m. gruodžio 14 d. Reikalavimas pažeidžia pareiškėjos teises ar teisėtus interesus. Teismas pabrėžia, kad, nepaneigiant pareiškėjos teisės kreiptis į teismą, ji nepagrindė (to taip pat nepatvirtina ir bylos įrodymų visetas), jog atsakovo Reikalavimas po krano pardavimo pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus, savaime kelia kokias nors neigiamas tiesiogines pasekmes. Teismui nėra pagrindo išvadai, kad Reikalavimo panaikinimas savo ruožtu sukeltų pareiškėjai kokias nors pasekmes ir apgintų jos teises ABTĮ 88 straipsnio 1 – 4 punktuose numatytais būdais. Dėl to nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovų priimti individualūs administraciniai aktai po pirkimo – pardavimo sandorio įvykdymo vis dar pažeidžia pareiškėjos teises ar teisėtus interesus. Ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas pareiškėjos patikslintą skundą dėl jų panaikinimo atmesti, dėl ko kiti pareiškėjo argumentai, susiję su ginčijamų aktų turinio trūkumais ir jų priėmimo procedūriniais pažeidimais, nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste.
Kaip jau buvo paminėta, ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; LVAT 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Dėl paminėtų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir išdėstyto ginčo situacijos teisinio reguliavimo, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovų, trečiojo suinteresuoto asmens bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Uždarosios akcinės bendrovės ,,Migva“ patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.