Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2020-08-27 · Civilinė byla Nr. 2YT-9058-907/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-27
Bylos Nr.
2YT-9058-907/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03854-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „ECAA Europe“
Suinteresuotas asmuo
East China Automobile Association Ltd
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-9058-907/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03854-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.2; 3.4.5.11 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugpjūčio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ECAA Europe“ (toliau – UAB „ECAA Europe“) skundą suinteresuotiems asmenims East China Automobile Association Ltd ir antstoliui Tomui Ubartui dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu ir prašė panaikinti 2020-07-13 Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir surašyti naują, kuriame būtų įvertintos pareiškėjo pastabos dėl areštuotų prekių kainų. Nurodė, kad Lietuvos Respublikoje kainos nurodomos tik su PVM ir tik išimtiniais atvejais, kai prekės išvežamos iš Europos Sąjungos su nuliniu PVM. PVM mokestis pareiškėjo prekėms yra standartinis ir siekia 21 procentą prekių kainos. Todėl pridėjus prie areštuotų prekių vertės, nurodytos 2020-07-13 Turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini), vien tik PVM suma yra lygi 61 9882,08 Eur x 0,21=130 175,24 Eur. Prie jos pridėjus muito mokesčius, kurių dydis priklauso nuo prekių grupės, kurie svyruoja nuo 2 iki 8 procentų, o vidurkis apie 4,5 procentų, kas sudarytų nuo arešto sumos 61 9882,08 Eur x 0,045=27 894,69 Eur., t. y. neįvertinta prekių vertė sudaro 130 175,24 +27,894,69=158 069,93 Eur. Todėl šia suma reikėtų sumažinti arešto dydį.

2. Antstolis Tomas Ubartas 2020-07-24 patvarkymu pareiškėjo skundą atsisakė patenkinti. Nurodė, kad 2020-06-22 Patvarkymu dėl informacijos pateikimo (duomenys neskelbtini) įpareigojo skolininką UAB “ECAA Europe” pateikti informaciją apie priede prie taikos sutarties, sudarytos tarp skolininko ir East China Automobile Association LTD, nurodytas prekes – autodetales. Atsakydama į minėtą antstolio patvarkymą UAB “ECAA Europe” pateikė prekių sąrašą, kartu nurodydama jų kainas. Todėl vadovaujantis pateiktu prekių sąrašu bei jame paties skolininko nurodytomis kainomis ir buvo sudarytas 2020-07-13 Turto arešto aktas (duomenys neskelbtini), todėl skolininko poziciją, kai jis ginčija savo paties nurodytas vertes vertina kritiškai. Nurodo, jei prekės bus parduodamos Europos Sąjungoje, ar jos bus išvežamos iš Europos Sąjungos, ar bus taikomi PVM, muito ir (arba) kiti mokesčiai, taps prekių įsigijusio/perėmusio asmens rūpesčiu, ir tai negali įtakoti turto arešto akte nurodytų prekių kainos. Todėl mano, kad skolininkas nepateikė svarių argumentų dėl 2020-07-13 Turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų prekių vertės. Prašo 2020-07-17 UAB „ECAA Europe“ skundą atmesti.

Atsiliepimas

3. Pareiškėjas, suinteresuotas asmuo ir antstolis apie bylos nagrinėjim rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais, atsiliepimų į skundą ir prašymų papildyti bylos medžiagą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

4. Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto skundo turinio ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, antstolis Tomas Ubartas vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 23 5590,44,44 Eur palūkanų, 32 0691,31 Eur skolos ir 6 593,94 Eur palūkanų išieškojimo iš UAB „ECAA Europe“ pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo, išieškotojo East China Automobile Association Ltd naudai. 2020-06-22 patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis įpareigojo skolininką UAB „ECAA Europe” pateikti informaciją apie priede prie taikos sutarties, sudarytos tarp skolininko ir East China Automobile Association Ltd, nurodytas prekes – autodetales (v. b. l. 86-87). 2020-07-13 antstolis turto arešto aktu areštavo pareiškėjai priklausančias prekes – įvairias autodetales, nurodant, kad areštuoto turto vertė – 61 9882,08 Eur (v. b. l. 88-106). Pareiškėjas antstoliui pateikė skundą. Antstolis, skundą išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnyje numatyta tvarka, priimdamas 2020-07-24 patvarkymą skundą atmetė. Patvarkyme atmesti skundą antstolis nurodė, kad 2020-07-13 Turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos daiktų vertės buvo nustatytos remiantis skolininko pateiktu prekių sąrašu bei jame nurodytomis kainomis, todėl skolininko poziciją, kai jis ginčija savo paties nurodytas vertes vertina kritiškai (v. b. l. 108, 109-110).

5. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad yra kilęs ginčas dėl aprašyto turto vertės. Pareiškėjas nurodo, jog galutinę prekių kainą sudaro mokestinės prievolės, muitinės procedūrų kainos, kurios antstolio nebuvo paskaičiuotos. Antstolis nurodo, jei prekės bus parduodamos Europos Sąjungoje, ar jos bus išvežamos iš Europos Sąjungos, ar bus taikomi PVM, muito ir (arba) kiti mokesčiai, taps prekių įsigijusio/perėmusio asmens rūpesčiu, ir tai negali įtakoti turto arešto akte nurodytų prekių kainos.

6. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas bei kiti vykdymo proceso dalyviai privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

7. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.

8. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus, skunde prašydamas panaikinti 2020-07-13 Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, jog antstolis netinkamai įvertino areštuotų daiktų vertes.

9. CPK 675 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnyje pateikiama turto arešto sąvoka. „Turto areštas - įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą”. Nagrinėjamu atveju antstolis 2020-07-13 Turto arešto aktu areštavo skolininko pateiktą prekių sąrašą, skolininkui nurodant daiktų kainas.

10. Vykdymo proceso normos reglamentuoja, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą (CPK 678 straipsnis). Siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas. Civilinio proceso kodekse yra nustatyti tiek objektyvūs (turto rinkos kaina ir jo nusidėvėjimas), tiek subjektyvūs (išieškotojo ir skolininko nuomonė) kriterijai, kuriais remdamasis antstolis nustatinėja turto rinkos vertę. Nustatyta turto vertė įrašoma į turto arešto aktą. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu vykdymo proceso šalys prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). CPK 681 straipsnio 3 dalis nustato, jog skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą.

11. Aptariant turto vertę kaip tapačios sąvokos yra vartojama „turto rinkos kaina“, „turto mokestinė vertė“, „turto tikroji vertė“, „turto rinkos vertė“ ir pan. Pavyzdžiui, turto rinkos vertės išaiškinimas pateikiamas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (2017 m. birželio 28 d. redakcija), reglamentuojančiame turto (verslo) vertės nustatymo principus, vertinimo pagrindus bei kitas šio įstatymo taikymo srities nuostatas. Šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Turto vertė – turto naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą turto vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Daiktų rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką daiktą realiai mokėtų pirkėjas, o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir V. N. įstatymų leidėjas Civilinio proceso kodekso VI dalyje vartoja sąvokas: „rinkos kaina“ ir „rinkos vertė“, tačiau jų turinys yra neatskleistas, todėl kaip teisės šaltiniu, atskleidžiančiu šių sąvokų turinį, teismų praktikoje priimta vadovautis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme pateiktomis definicijomis. Tokiu būdu sąvoka „rinkos vertė“ apibrėžiama kaip apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių jį pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų; „kaina“ – pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta ar sumokėta už prekes (paslaugas) ar kitą turtą. Sąvoka „vertė“ turėtų būti vartojama kalbant apie daikto naudingumą tam tikru momentu (pavyzdžiui, jį areštuojant), o „kaina“ – tai varžytynių ar kitokio turto perleidimo metu paprašyta pinigų suma, kuri nustatoma atsižvelgiant į turto vertę. Taigi, kaina už konkretų turtą yra reliatyvus vertės patvirtinimas, padarytas konkrečių pardavėjų ir pirkėjų tam tikromis aplinkybėmis.

12. Nagrinėjamu atveju skolininkui buvo pasiūlyta nurodyti areštuojamų daiktų vertes, skolininkas tai padarė - pats pateikė antstoliui areštuojamų daiktų sąrašą, nurodydamas daiktų vertes. Antstolis nėra įpareigotas nurodytiems daiktams dar paskaičiuoti PVM, muito ar dar kitus mokesčius, visus reikiamus mokesčius turėjo suskaičiuoti ir galutine daikto verte pateikti antstoliui skolininkas, ką jis ir padarė. Šiai dienai nėra žinoma, ar skolininko nurodytose vertėse nėra įskaičiuotas PVM ar kiti mokesčiai, jis turėjo pareigą pateikti teisingas vertes. Patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo pareiškėjui buvo įteiktas. Todėl, vadovaujantis CPK 681 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skolininkas turėjo teisę pateikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, prašymą skirti ekspertizę. Nei pareiškėjas, nei išieškotojas prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo per įstatymo nustatytą terminą nepateikė, ekspertizės skirti neprašė, o antstolis nemanė, jog ją skirti tikslinga, nes areštuojamų daiktų vertes nurodė pats skolininkas, kurias pats skundu teismui dabar ginčija, kas vertintina kritiškai. Iš antstolio patvarkymo atsisakyti tenkinti skundą bei vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, jog areštuotas pareiškėjo turtas antstolio įvertintas pagal pareiškėjo pateiktą prekių sąrašą, kartu nurodant daiktų kainą.

13. Teismui nustačius, jog antstolis nustatydamas areštuoto turto kainą veikė neviršydamas savo įgaliojimų ir nepažeisdamas jo veiklą reglamentuojančių teisės normų, konstatuotina, kad nėra pagrindo naikinti 2020-07-13 turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas nepateikė jokių argumentų bei įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad minėtas turto arešto aktas neatitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų, ar pažeidžia skolininko teisės bei teisėtus interesus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 512–513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo UAB „ECAA Europe“ skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

TeisėjaAsta Čebatoriūtė