Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų Anatolijaus Baranovo ir Ričardo Piličiausko,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės “Anykštos redakcija” skundą atsakovui Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. Ž. , M. K. , dėl sprendimo panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ, Visuomenės informavimo įstatymas) 46 straipsnio 4 dalies 2 punktu, profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę, nagrinėja Komisija.

Komisija yra viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija, juridinis asmuo, turintis savo antspaudą ir atsiskaitomųjų sąskaitų banke (VIĮ 46 straipsnio 1 dalis). Pagal VIĮ įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, Komisiją sudaro 15 narių, kuriuos į ją po vieną deleguoja Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija ir kitos įstatyme nurodytos organizacijos. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais, taip pat Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija “Dėl žurnalistinės etikos” (VIĮ 46 straipsnio 6 dalis). Vienas iš pagrindinių Komisijos funkcijų – profesinės etikos pažeidimų, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę, nagrinėjimas (VIĮ 46 straipsnio 4 dalis). Vykdydama šią funkciją Komisija priima sprendimus (VIĮ 46 straipsnio 7 dalis), kurie turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus; viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į teismą, tačiau privalo juos paskelbti šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka (VIĮ 46 straipsnio 8 dalis). Būtent tokį sprendimą, kuriuo Komisija konstatavo Etikos kodekso reikalavimų pažeidimus, ir kurio apskundimo tvarkos VIĮ nedetalizuoja, nagrinėjamu atveju ir ginčija pareiškėjas UAB “Anykštos redakcija”.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad Specialioji teisėjų kolegija 2005 m. kovo 31 d. nutartyje konstatavo, kad byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos audito rūmų, kuris yra viešasis juridinis asmuo, steigiamas visuotinio narių susirinkimo, o pagal savo formą – asociacija, priimto sprendimo vieno iš narių atžvilgiu turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. 1999 m. rugsėjo 9 d. Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyje nurodoma, kad Advokatų garbės teismo sprendimas, priimtas remiantis advokatų savivaldos institucijos (konferencijos) priimtais sprendimais, viešajam administravimui nepriskirtinas ir jo panaikinimo klausimas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Atsižvelgdamas į paminėtose Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse įtvirtintą teisės normų išaiškinimą bei į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusius teisinius santykius, Vilniaus apygardos administracinis teismas mano, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas Komisijos sprendimas (skirtingai nuo Žurnalistų etikos inspektoriaus priimamų sprendimų) yra priimtas įgyvendinant viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savivaldos teisę, t. y. jis nesusijęs su viešojo ar vidaus administravimo, kaip tai apibūdinama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 1, 2 dalyse, įgaliojimų įgyvendinimu. Be to, pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 12 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo. Šiuo atveju skundžiamas Komisijos sprendimas nelaikytinas bendro pobūdžio teisės aktu, nes jis yra skirtas konkrečiam subjektui – UAB “Anykštos redakcija”.

Remiantis išdėstytu, Vilniaus apygardos administraciniam teismui kilo abejonės, ar nagrinėjama byla teisminga administraciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, Visuomenės informavimo įstatyme ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė (Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Tačiau informacijos laisvė modernioje demokratinėje visuomenėje nėra absoliuti. Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises (Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Dėl to iškyla poreikis teisiškai reglamentuoti visuomenės informavimo veiklą, prižiūrėti, kontroliuoti naudojimąsi informacijos laisve. Tačiau pernelyg detalus ir imperatyvus teisinis visuomenės informavimo veiklos reguliavimas, griežta ir formali naudojimosi informacijos laisve valstybinė priežiūra ir kontrolė sudaro prielaidas neproporcingam, demokratinėje visuomenėje nepriimtinam informacijos laisvės ribojimui. Todėl iškyla poreikis tam tikru mastu užtikrinti visuomenės informavimo veiklos reguliavimo, jos priežiūros (kontrolės) autonomiją, laisvę veikti pagal visuotinai pripažįstamus principus.

Visuomenės informavimo įstatymo 43 straipsnio 1 dalis nustato, kad profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas. Etikos kodeksą tvirtina, keičia ar pildo žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas (Visuomenės informavimo įstatymo 43 straipsnio 2 dalis). Taigi visuomenės informavimo veiklą reguliuoja ne tik valstybės nustatytos teisės normos, bet ir savireguliacinio pobūdžio aktas.

Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (toliau – ir Komisija) yra viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija. Komisija rūpinasi žurnalistų profesinės etikos ugdymu; nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę; nagrinėja žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų ar leidėjų tarpusavio ginčus dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų; prižiūri, kaip platinant viešąją informaciją laikomasi įstatymų nuostatų, draudžiančių tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar lyčių neapykantos kurstymą (Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 4 dalis). Komisiją iš 15 narių, kuriuos į ją po vieną deleguoja Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, LRT, Žurnalų leidėjų asociacija, Regioninės spaudos leidėjų asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Komunikacijos ir reklamos agentūrų asociacija, tvirtina šių organizacijų atstovų susirinkimas (toliau – ir Susirinkimas). Susirinkimas tvirtina ir Komisijos veiklos nuostatus (Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalis). Pastebėtina, kad Komisija nėra atskaitinga jokiai valstybės valdžios institucijai. Reikiamą Komisijos ekspertų darbo, taip pat informacinio techninio Komisijos aptarnavimo, Komisijos viešųjų renginių, Komisijos patalpų eksploatavimo ir kitų administracinių išlaidų finansavimą užtikrina Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 9 dalis). Taigi visuomenės informavimo veiklą prižiūri ir kontroliuoja ne tik valstybinės valdžios institucijos ir pareigūnai (pavyzdžiui, Žurnalistų etikos inspektorius, kuris pagal Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalį, yra valstybės pareigūnas, prižiūrintis, kaip įgyvendinamos šio įstatymo nuostatos), bet ir savitvarkos institucijos.

Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad visuomenės informavimo srityje Lietuvos Respublikoje yra derinami valstybinio valdymo (valstybės vykdomo teisinio reguliavimo, valstybinės veiklos priežiūros ir kontrolės) bei savireguliacijos, savikontrolės metodai.

Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII‑1927 redakcija), galiojusią pareiškėjui kreipiantis į teismą, viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti ir teikti. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X‑1174 redakcija), viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti priimant administracinius sprendimus, teikiant įstatymų nustatytas administracines paslaugas, administruojant viešųjų paslaugų teikimą ir atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą. Taigi viešasis administravimas visų pirma yra siejamas ne su savireguliacinio pobūdžio aktų, o su įstatymų ir kitų norminių teisės aktų įgyvendinimu, kurį vykdo viešojo administravimo subjektai. Savitvarkos, savikontrolės institucijų veikla paprastai neturėtų būti laikoma viešuoju administravimu, nes per jas, kaip taisyklė, valstybės valdžia, valstybės valdžios subjektų priimti teisės aktai nėra įgyvendinami. Šių institucijų pirminė paskirtis ne vykdyti (įgyvendinti) valstybės valdžią ir valstybės valdžios subjektų priimtus teisės aktus, o tam tikra apimtimi užtikrinti savarankišką tvarkymąsi ir kontrolę tokioje visuomenės gyvenimo srityje, kurioje valstybė pripažįsta tam tikrą autonomiją, savireguliaciją, laisvę veikti pagal visuotinai toje srityje pripažįstamus principus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju yra skundžiamas savitvarkos institucijos (Komisijos) sprendimas, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė atitinkamas Etikos kodekso, kuris yra visuomenės informavimo srities savireguliacinio pobūdžio aktas, įtvirtinantis veiklos šioje srityje principus, nuostatas. Tad, atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, kilusio ginčo negalima laikyti ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, nes Komisija priimdama sprendimą iš esmės vykdė ne valstybės valdžios, jos subjektų priimtų teisės aktų įgyvendinimo, o savitvarkos ir savikontrolės, grindžiamos savireguliacinio pobūdžio aktu, funkcijas. Administracinių bylų teisenos įstatyme expressis verbis nenumatyta, kad ginčai dėl nagrinėjamo pobūdžio savitvarkos ar savikontrolės institucijų sprendimų būtų nagrinėjami administraciniuose teismuose. Todėl byla perduotina nagrinėti Vilniaus miesto antros apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnis).

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės “Anykštos redakcija” skundą atsakovui Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. Ž. , M. K. , perduoti Vilniaus miesto antros apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina StripeikienėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjas Anatolijus BaranovasLietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjas Ričardas Piličiauskas