Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2020-09-28 · Civilinė byla Nr. e2-5964-329/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-28
Bylos Nr.
e2-5964-329/2020
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02662-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Šeškuvienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
A. R.
Civilinė byla Nr. e2-5964-329/2020Teisminio proceso Nr.2-28-3-02662-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 28 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. R. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2616 Eur žalos atlyginimą, 119,69 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 62 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – įteikti atsakovo šeimos nariui pasirašytinai.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog eismo įvykis įvyko dėl A. R., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės. Nustatyta, jog A. R. eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Atsakovui priklausanti transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju draudimu akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas" (toliau – AB „Lietuvos draudimas“) pagal (duomenys neskelbtini) d. įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Sutarties pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ už įvykio metu padarytą žalą S. P. išmokėjo 1707 Eur draudimo išmoką už jam priklausančios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus, o S. V. už jai priklausančios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus sumokėjo 909 Eur draudimo išmoką.

Atsižvelgiant į tai, jog transporto priemonių remonto kaina viršija 75 procentus automobilio rinkos vertės (ką patvirtina žalos sąmatos bei išrašai apie vidutinę transporto priemonių rinkos vertę), remontas buvo ekonomiškai netikslingas, todėl nukentėjusiesiems buvo išmokėtos draudimo išmokos, apskaičiuojant tokia tvarka: iš transporto priemonės rinkos vertės atėmus likutinę transporto priemonės vertę). Transporto priemonių užfiksuotus gedimus įrodo byloje pateikti transporto priemonių techninės apžiūros aktai, likutinę vertę įrodo išvados apie transporto priemonių likutinę vertę, o remonto darbai bei jų kaina nurodyta AB „Lietuvos draudimas“ Žalų ekspertizių skyriaus pateiktose žalos sąmatose.

Įvertinus tai, jog atsakovas, sukeldamas eismo įvykį ir padarydamas žalą kitiems asmenims (neteisėtais veiksmais sugadindamas S. P. ir S. V. priklausančias transporto priemone), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamasis įsakymas, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pareigą regreso tvarka atlyginti draudimo bendrovės išmokėtas išmokas žalą patyrusiems asmenims turi atsakovas.

Atsakovui (duomenys neskelbtini) d. buvo siųsta pretenzija dėl išmokos išieškojimo, kurioje atsakovas buvo informuotas apie pareigą padengti bendrovės išmokėtas išmokas, priešingu atveju, draudimo bendrovės išmokėtos išmokos iš atsakovo bus išieškomos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas per draudimo bendrovės nustatytą terminą skolos nepadengė, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalimi, kuriame įtvirtinta regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė į draudėją, eismo įvykio metu atsakovui galiojus draudiminei apsaugai pagal draudimo sutartį, prašo atlyginti 949,13 Eur žalą.

Nurodytas aplinkybes įrodo byloje pateikti rašytiniai duomenys: apžiūros aktai, draudimo sutartis, likutinės vertės išvados, policijos raštas, žalos sąmatos, draudimo išmokos pavedimai, vidutinės rinkos vertės išrašai, pranešimai, pretenzija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsniu, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už ją atsakingas asmuo. Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnis).

Vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Sutinkamai su TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi, draudimo bendrovė, išmokėjusi draudimo išmoką, turi atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į atsakingą už žalą asmenį, kadangi atsakovo apdraustai transporto priemonei eismo įvykio metu buvo taikoma draudimo apsauga. Pažymėtina, jog regresinė prievolė laikoma ne draudiko nuostolių atlyginimu, o draudimo apsaugos pašalinimu draudėjo atžvilgiu dėl draudimo sutarties nevykdymo ar nesąžiningo elgesio. Esant nustatytoms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovei priteisiamas 2616 Eur žalos atlyginimas.

Atsakovui pažeidus susitarimą ir praleidus terminą atlyginti žalą, ieškovei iš atsakovo priteistinos prašomos įstatymo numatytos 5 procentų dydžio metinės (kompensacinės) palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., kurias sudaro 119,69 Eur suma (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas turi pareigą mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai bei esant ieškovės prašymui, iš atsakovo priteisiamos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme ((duomenys neskelbtini) d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 62 Eur byloje sumokėtas žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2616 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų šešiolikos eurų) žalos atlyginimą, 119,69 Eur (vieno šimto devyniolikos eurų 69 ct) kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 62 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, akcinė bendrovė „Swedbank“, banko kodas 73000.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1–4 dalis bei 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Virginija Šeškuvienė