- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-21
- Bylos Nr.
- N-438-1264-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-38-3-00593-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Kategorijos
- 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarimo S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus pareigūnas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45 straipsnio 1 dalį surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Stanislovui Beniušiui už tai, kad jis Kruopių kaime, Skuodo rajone, prie savo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), jis buvo užėmęs 660 m² privačios žemės, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios V. P..
Žemesnės instancijos teismas
Skuodo rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 13 d. nutarimu S. B. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Teismas konstatavo, jog S. B. sodybą, esančią Kruopių k., Skuodo r. sav., valdo nuo 1972 m, o žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su V. P. priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo iš valstybės 2008 metais. V. P. savo žemės sklypą paveldėjo 2001 m. sausio 8 d. Abiejų sklypų kadastriniai matavimai neatlikti, sklypų ribos riboženkliais nepaženklintos ir tarp savininkų tarpusavyje nesuderintos. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad kadastriniai matavimai sklypams neatlikti, yra tik preliminarūs matavimai ir planai, ribų nustatymai taip pat nėra tikslūs, todėl negalima jais kategoriškai remtis, sprendžiant S. B. administracinės atsakomybės klausimą pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį. Teismas pažymėjo ir tai, jog S. B. nuo pat pradžių yra įsitikinęs, kad daržas 2010 m. lapkričio 12 d. buvo jam priklausančioje žemėje, o kelio užtvaras buvo pastatytas taip pat jo žemėje tam, kad V. P. negadintų kelio. Tai patvirtinta jo paties bei liudytojos Z. B. parodymai. Liudytojai Ž. K. taip pat patvirtino, kad S. B. atliekant 2010 m. lapkričio 12 d. patikrinimą buvo įsitikinęs, kad V. P. žemės neužėmė ir daržas yra jo žemėje. Be to, institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą, atstovas L. L. taip pat nurodė, kad, surašant protokolą S. B., S. B. nesutiko su tuo, kad daržas ir užtvaras buvo ne jo žemėje. Teismo manymu, tarp V. P. ir S. B. dėl žemės sklypų tarpusavio ribų nustatymo yra iškilęs civilinio pobūdžio ginčas, kuris spręstinas civilinio proceso tvarka. Taigi, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog 2010 m. lapkričio 12 d. S. B. būtų tyčia, savavališkai užėmęs 660 m2 privačios žemės, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios V. P.. Teismo nuomone, nesant tikslių V. P. ir S. B. priklausančių sklypų geodezinių matavimų, S. B. galėjo sąžiningai suklysti dėl jo valdomo žemės sklypo ribų. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad S. B., nelaukdamas administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo pabaigos, kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimo. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šioje byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalies sudėties subjektyvųjį elementą - tyčią, t. y. byloje nėra duomenų, jog S. B. aiškiai suprasdamas, tyčia, savavališkai užėmė 660 m² privačios žemės, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios V. P.. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog ATPK 250 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pirmosios instancijos teismo nuomone, kadangi S. B. veiksmuose nebuvo būtinojo pažeidimo subjektyviosios pusės požymio - tyčios, todėl jo veika neatitinka ATPK 45 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos veikos būtinųjų požymių, o administracinė byla S. B. atžvilgiu nutrauktina.
II.
Apeliaciniu skundu institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje bei S. Beniušį pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam ATPK 45 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog su pirmosios instancijos teismo pozicija ir priimtu nutarimu nesutinka, nes mano, kad teismas nepilnai įsigilino į visus nustatytus ir surinktus, turinčius esminės reikšmės šioje byloje įrodymus, bei priėmė nepagrįstą nutarimą. Apeliacinį skundą taip pat grindžia šiais argumentais:
1. Savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimo ir naudojimo faktas buvo nustatytas 2010 m. lapkričio 12 d., kai skyriaus vyriausiasis specialistas V. G., vadovaujantis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 (Žin., 1994, Nr. 97-1919; 2004, Nr. 155-5642; 2010, Nr. 88-4661), kartu vyriausiuoju specialistu Ž. K. patikrino žemės naudojimą tarp sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio S. B. ir sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. P.. Apeliaciniame skunde pažymima, jog abu sklypai yra Kruopių k., Skuodo r. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad S. B. prie savo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra užėmęs 660 m2 privačios žemės, kadastro Nr. 7527/0001:58, nuosavybės teise priklausančios V. P.. Užfiksuota, kad S. B. svetimame V. P. sklype ant kelio yra pastatęs užtvarą ir dalį užimto sklypo (660 m2) naudoja daržui. Pažeidimo faktas buvo nustatytas remiantis abiejų (S. B. ir V. P.) žemės sklypų planais, minėtų sklypų paženklinimo aktais bei vietovėje esančiais riboženkliais. Patikrinimo metu tarp minėtų žemės sklypų išvedus tiesią liniją, taip kaip yra pažymėta Barstyčių kadastro vietovės žemėlapyje ir buvo nustatyta, kad S. B. yra užėmęs dalį (660 m2) svetimos, V. P. priklausančios žemės. Kaip pažymima apeliaciniame skunde, prie administracinės bylos yra pateiktas fragmentas iš Barstyčių kadastro vietovės žemėlapio, kuriame aiškiai matosi kurioje vietoje ir kokia turi būti abiejų sklypų susikirtimo linija. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaimyninių sklypų susikirtimo linija tiek besiribojančių žemės sklypų planuose, tiek žiūrint į fragmentą iš Barstyčių kadastro vietovės žemėlapio, yra tik tiesi, jokių nukrypimų nuo tiesios linijos planuose nesimato, o atliekant patikrinimą vietovėje nustatyta, kad užtvara pastatyta V. P. sklype, net apie 31 m. nuo tiesios sklypų susikirtimo linijos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 28-7661 M. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 16,15 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2001 m. sausio 8 d. pagal paveldėjimo teisės liudijimą priklauso V. P.. Prieš suteikiant šį žemės sklypą, 2000 m. vasario 27 d. buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas ir vietovėje sklypas paženklintas laikinais riboženkliais. Kaip teigiama apeliaciniame skunde, S. B. 0,82 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2008 m. rugsėjo 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-4914. Prieš tai, 2001 m. birželio 11d., šiam sklypui taip pat buvo surašytas žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktas bei vietovėje sklypas paženklintas laikinais riboženkliais. Sklypo paženklinimo metu dalyvavo pats S. B.. Apeliaciniame skunde pažymima, kad kaimyninis V. P. sklypas tuo metu jau buvo paženklintas, į jį buvo atkurtos nuosavybės teisės ir S. B. žemės sklypo ribos privalėjo sutapti su kaimyninio sklypo riba, todėl tikėti S. B. žodžiais, kad jis manė, jog naudojasi savo žeme, į kurios įvažiavimą pasistatė užtvarą, nėra jokio pagrindo. Anot apelianto, taip pat nesuprantamas pažeidėjo elgesys po administracinio teisės pažeidimo nustatymo, kai jis pats pašalino savo pastatytą užtvarą. Apelianto teigimu, savaime kyla klausimas kam tai reikia daryti, jei esi įsitikinęs, kad užtvarą esi pasistatęs ant savo nuosavybės teise priklausančios žemės. Taigi vertinant byloje surinktus įrodymus, nėra jokių objektyvių duomenų, kad S. B. galėjo sąžiningai suklysti dėl jo valdomo žemės sklypo ribų. Apeliaciniame skunde pažymima, jog byloje surinkti įrodymai nekelia jokių abejonių, kad pažeidėjas tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja 660 m² privačios V. P. nuosavybės teise priklausančios žemės.
3. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą taip pat atsižvelgė į tai, kad S. B., nelaukdamas administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo pabaigos, kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl savo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimo, tačiau, kaip pažymima apeliaciniame skunde, byloje yra dar 2010 m. gruodžio 6 d. UAB „Apskrities matininkas“ raštas, kad S. B. žemės sklypo kadastrinių matavimų byla nėra suderinta ir žemėtvarkos skyriui nepriduota, o tai reiškia, kad šiam žemės sklypui kadastriniai matavimai iki šiol nėra atlikti. Kaip teigiama apeliaciniame skunde, administracinio teisės pažeidimo byloje būtina akcentuoti tai, kad Lietuvos Respublikos kadastrų nuostatų (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899; 2011, Nr. 125-5950) 21 punkte yra nurodyta, jog nustatant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, kadastriniai matavimai turi būti atliekami tomis pačiomis ribomis tik naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones. Apeliaciniame skunde teigiama, jog iš to seka, kad ir po atliktų kadastrinių matavimų S. B. sklypo ribos išliks tokios pačios, skirtis galės tik žemės sklypo plotas. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog S. B. nurodo, kad žemės sklypų ribų klausimas yra civilinės teisės dalykas ir pateikia nuorodą į CK 4.45 straipsnį. Tačiau, kaip teigiama apeliaciniame skunde, minėtas straipsnis yra taikomas tik tada, kai žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Tačiau, apeliacinį skundą pateikusios institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju, iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad abiejų sklypų ribos (susikirtimo linija) yra aiškios ir teismui dar kartą nustatinėti sklypų ribas nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. B. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, jog būtent išsamus ir pilnas surinktų įrodymų vertinimas suponavo pirmosios instancijos teismo išvadą, kad S. B. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai. Atsiliepime pabrėžiama, jog administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai įvertinti teisingai, o padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Be to, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, apeliacinį skundą pateikė ir pasirašė tinkamai neįgaliotas asmuo, todėl skundas buvo priimtas nagrinėti nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas, užtraukia baudą nuo 1 000 iki 2 000 Lt.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. B. administracinis kaltinimas pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatas buvo pareikštas dėl to, kad jis Kruopių kaime, Skuodo rajone, prie savo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užėmęs 660 m² privačios žemės, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios V. P..
Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 straipsnis, 256 straipsnis, 9 straipsnis). Taip pat ATPK 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1007/2009 bei 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N438-1330/2010) taip pat laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.
Akcentuotina ir tai, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad S. B. sodybą, esančią Kruopių k., Skuodo r. sav., valdo nuo 1972 m, o žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su V. P. priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo iš valstybės 2008 metais. V. P. savo žemės sklypą paveldėjo 2001 m. sausio 8 d. Byloje nustatyta (apeliaciniame skunde ši aplinkybė iš esmės neginčijama), jog abiejų sklypų kadastriniai matavimai neatlikti, sklypų ribos riboženkliais nepaženklintos ir tarp savininkų tarpusavyje nesuderintos (b. l. 63). Pažymėtina, jog šią aplinkybę, kaip esminę aplinkybę nustatinėjant S. B. kaltės klausimą, buvo nurodęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusioje 2012 m. birželio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-163/2012, kuria S. B. administracinio teisės pažeidimo byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (b. l. 48 – 50). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad kadastriniai matavimai sklypams neatlikti, byloje yra pateikti tik preliminarūs žemės sklypų matavimai ir planai, žemės sklypų ribų nustatymai taip pat nėra tikslūs, todėl negalima jais remtis, sprendžiant S. B. administracinės atsakomybės klausimą.
Dėl šių priežasčių, nesant administracinio teisės pažeidimo byloje patikimų įrodymų, patvirtinančių S. B. kaltę, ir vadovaujantis in dubio pro reo principu konstatuotina, jog S. B. administracinio teisės pažeidimo byla buvo pagrįstai ir teisėtai nutraukta, nenustačius padaryto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus apeliacinį skundą atmesti, o Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarimą S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.