Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovui Donatui Vėlavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato 2015 m. kovo 3 d. nutarimo panaikinimo ir bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresniojo specialisto Donato Vėlavičiaus 2015 m. kovo 3 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 75N-26680548-15 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 straipsnio 5 dalį administracine nuobauda – 868 eurų bauda už tai, kad jis 2015 m. vasario 23 d. 17.50 val. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), važiavo kelių transporto priemone (junginiu) VOLVO FH12, valstybinis Nr. HS9162, be leidimo viršijant didžiausią leistiną bendrą masę 12 t 430 kg, kuri nustatyta pagal CMR Nr. 192345, Nr. 692401. Nutarime nurodyta, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 207 punkto reikalavimus. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis nuoširdžiai gailis, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad konkrečiai šio vairuotojo ir mašinos neprisimena, kaip yra parašyta dokumentuose, taip ir yra. Iš važtaraščių matosi, kokia mašina, kad su priekaba. Matosi, kad buvo pakrauta grynos medienos 16,89 m³ ir 17,51 m³. Net žievė nesiskaito. Pagal reikalavimus, krovinys turėtų sveti 40 tonų su visa mašina. Pats krovinys apie 20-22 m³. Pagal dokumentus, galėjo būti, kad krovinys dviejose mašinose buvo: vienoje - 16,89 m³, kitoje - 17,51 m³. Jis galvoja, kad čia buvo dvi mašinos, nes yra du važtaraščiai. Tokios mašinos dažnai pas juos atvažiuoja. Kai atvažiuoja mašina, parodo, kur rietuvė, ir kraunama. Gali būti, kad mediena pakraunama vienu metu, bet išrašyti du važtaraščiai, bet šiuose važtaraščiuose skiriasi laikas. Galėjo medieną iškrauti ir čia, Pakruojo rajone, kur nors netoli, kitąsyk būna, kad pas Valantiną iškrauna ir vėl atgal atvažiuoja. CMR-uose medienos gavėjas yra įrašytas. Šį kartą gavėjas – įmonė Rygoje. Šiuo atveju nebūtų galėjęs nuvažiuoti į Rygą ir vėl atvažiuoti. CMR-uose nurodytas apytikslis svoris, kuris paskaičiuotas pagal specialią metodiką, pagal kietmetrius. Yra tokios bendros lentelės, jeigu pasvertų, galėtų būti ir kitaip. Jeigu ilgiau apstovėjusi mediena, ji sausesnė, jeigu šviežia mediena, ji šlapesnė. Galimi svyravimai, bet jie nebūtų dideli.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

G. S. iš esmės skundžiamą Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresniojo specialisto Donato Vėlavičiaus 2015 m. kovo 3 d. nutarimą ginčija dviem aspektais: 1) tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnio reikalavimus, nes jis yra kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 207 punkto reikalavimus, o kaltinimas suformuluotas neaiškiai bei nenurodyta pažeidimo esmė, kaip nurodo skunde,- pvz. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra konkrečių duomenų apie transporto junginį, 2) kad pervežamo krovinio svorį pareigūnas nustatė pagal krovinio važtaraščiuose Nr. CMR LV-192345, Nr. CMR LV-692401 nurodytą kito krovinio masę, kai pagal LR susisiekimo ministro 1996-04-22 įsakymu Nr. 271 patvirtintų Kelių transporto priemonių ašių apkrovimo ir faktiškos masės svėrimo taisyklių 1.5 punktą mokesčiai ir baudos už perkrovimus skiriami pagal svėrimo rezultatus, gautus sveriant transporto priemonių ašis ir faktiškąją masę ne žemesnės kaip IIII tikslumo klasės svarstyklėmis statiniu arba dinaminiu režimu, kas reiškia, kad transporto junginio bendrąją masę nustatydamas pagal krovinio važtaraščiuose nurodytą kito krovinio masę, o ne svėrimo būdu, pareigūnas pažeidė pervežamo krovinio svorio nustatymo taisykles, t.y. bendrąją masę nustatė neteisėtai.

Lietuvos Respublikos ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 t, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių dvidešimt septynių eurų ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki trijų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų. Taigi, šioje teisės normoje numatyto pažeidimo padarymo konstatavimas yra sietinas su leistinos ašies (ašių) apkrovos ir (ar) leidžiamo bendro svorio viršijimo nustatymu.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad skundžiamu nutarimu G. S. nubaustas pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį būtent už tai, kad jis 2015 m. vasario 23 d. 17.50 val. Pakruojo rajone, Linkuvoje, Gimnazijos gatvėje, vairuodamas transporto priemonę VOLVO FH12, valstybinis Nr. HS9162, su puspriekabe BRIAB, valstybinis Nr. J 5422, t.y. važiavo kelių transporto priemone (junginiu), be leidimo viršydamas didžiausią leistiną bendrą masę 12 t 430 kg, kuri policijos pareigūnų nustatyta pagal CMR Nr. 192345, Nr. 692401, tuo pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 207 punktą.

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylą bei skundžiamą nutarimą, priimtą G. S. atžvilgiu, jo skundo argumentus dėl Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnio reikalavimų pažeidimo: neaiškaus kaltinimo bei nenurodytos pažeidimo esmės, atmeta kaip nepagrįstus. Priešingai, nei nurodo G. S. savo skunde, administracinio teisės pažeidimo byloje yra duomenys apie jo 2015 m. vasario 23 d. vairuotą transporto junginį: Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio Renoldo Sadausko tarnybiniame pranešime tiksliai ir aiškiai nurodyti visi duomenys apie jo sustabdytą ir patikrintą G. S. vairuotą transporto priemonę VOLVO FH12, valstybinis Nr. HS9162, su puspriekabe BRIAB, valstybinis Nr. J 5422, ir šio transporto junginio vežtą krovinį – medieną, šio junginio bendrą masę – 52 t 430 kg, kai didžiausia leidžiama masė (pareigūno įvardinta „galima“) – 40 t, ir nurodytas viršytas svoris – 12 t 430 kg. To paties pareigūno surašytame protokole nurodyta transporto priemonė, suformuluotas kaltinimas aiškus ir suprantamas, jis atitinka veikos kvalifikaciją, taip pat nurodytas pažeistas teisės aktas bei nurodyti ir kiti duomenys, kas atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnyje įtvirtintus protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 207 punktas numato, jog vežamo krovinio (keleivių) masė ir ašies (-ių) apkrova (-os) neturi būti didesnė (-ės) už Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir gamintojo nustatytas tai transporto priemonei. Traukiamos priekabos masė (su kroviniu ar be jo) neturi būti didesnė už Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir gamintojo nustatytą didžiausiąją leidžiamąją masę. Kaip teisingai nurodo G. S. savo skunde, pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66 (LR susisiekimo ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 3-468-(E) redakcija) patvirtintų Didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninius parametrų 16.4 punkte numatyta, jog transporto priemonių junginių - triašio automobilio, sujungto su dviaše arba triaše priekaba, didžiausioji leidžiama masė yra 40 tonų. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl transporto priemonių junginio tipo - triašio automobilio, sujungto su triaše priekaba - nėra. Taip pat byloje iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio Renoldo Sadausko tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų – patikrinus G. S. pateiktus dokumentus, o taip pat iš į bylą policijos pareigūnų pateiktų išrašų iš Eucaris sistemos (34-35 b. l.) nustatyta, kad G. S. vairuojamo krovininio automobilio su priekaba, kuriuo vežė krovinį – medieną - bendra masė viršija didžiausiąją leidžiamą masę - 40 tonų būtent daugiau nei 8 tonas, kas atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatytą ir G. S. padarytą pažeidimą bei pažeistą Kelių eismo taisyklių 207 punkto reikalavimą, be to, ginčo dėl svorio taip pat byloje nėra.

Iš esmės pagrindinis skundo argumentas ir byloje kilęs ginčas - jog policijos pareigūnas transporto junginio bendrąją masę nustatė neteisėtai, t.y. ne svėrimo būdu, pažeisdamas LR susisiekimo ministro 1996-04-22 įsakymu Nr. 271 patvirtintų Kelių transporto priemonių ašių apkrovimo ir faktiškos masės svėrimo taisyklių 1.5 punkto reikalavimus, bei šią masę nustatydamas pagal krovinio važtaraščiuose nurodytą kito krovinio masę. Šiuos skundo argumentus teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Pažymėtina, jog iš byloje esančių CMR važtaraščių Nr. 192345 ir Nr. 692401 (11-14 b. l.), o taip pat medienos gabenimo važtaraščių Nr. 0011585 ir Nr. 0011586 (15-18 b. l.) akivaizdu, jog krovinys buvo gabenamas tarptautiniu maršrutu – iš Lietuvos į Latvijos Respubliką, o krovinio svoris nustatytas CMR važtaraščiais Nr. 192345, Nr. 692401, naudotais vairuotojo G. S. krovinį – medieną (eglės popiermalkes) gabenant tarptautiniu maršrutu. Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (toliau - CMR konvencija) krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis (CMR konvencijos 4 str., 9 str. 1 d.) ir šis CMR važtaraštis pildomas vadovaujantis CMR konvencija, kuriame nurodomi duomenys apie siuntėją, gavėją bei vežėją, krovinys, krovinio priėmimo vieta ir data bei jo pristatymo vieta, transporto priemonės duomenys ir t.t., tame tarpe ir krovinio bruto masė ar kitais matavimo vienetais išreikštas krovinio kiekis (CMR konvencijos 6 str.). Būtent važtaraštis yra įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai (CMR konvencijos 9 str. 1 d.). Taigi, CMR važtaraštis yra vežėjo atskaitomybės siuntėjui bei vežėjui dokumentas, o kilus teisminiams ginčams, tinkamai užpildytas CMR važtaraštis įrodo krovinio perdavimo vežėjui faktą, taigi ir jo atsakomybę. Kaip patvirtino teismo posėdžio metu liudytojas J. K., kuris išrašė ir pasirašė užpildytus CMR važtaraščius Nr. 192345 ir Nr. 692401 (11-14 b. l.), o taip pat medienos gabenimo važtaraščius Nr. 0011585 ir Nr. 0011586 (15-18 b. l.), - šiuose CMR važtaraščiuose nurodytas medienos svoris (kilogramais) paskaičiuotas pagal specialią metodiką. Byloje nėra jokių duomenų, kad šis krovinio svoris CMR važtaraščiuose nurodytas kilogramais, yra paskaičiuotas netinkamai. Šios aplinkybės taip pat neginčijo ir G. S.. Tuo tarpu skunde nurodytos aplinkybės, jog krovinio važtaraščiuose per klaidą nurodytas kito krovinio svoris ir dėl tos priežasties policijos pareigūnai paskaičiavo transporto junginio su kroviniu bendrąją masę pagal kito krovinio masę, nepagrįstos visiškai jokiais duomenimis: byloje nepateikta jokių duomenų nei apie klaidas važtaraščiuose, nei apie kitą krovinį, t.y. jog paties G. S. tikrinančiam policijos pareigūnui pateikti krovinio dokumentai buvo ne to krovinio, kurį jis gabeno tuo metu, kai jį sustabdė policijos pareigūnai 2015 m. vasario 23 d. 17.50 val. Pakruojo rajone, Linkuvoje, Gimnazijos gatvėje.

Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas patvirtino, jog tiek policijos pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą G. S., tiek ir nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimant 2015 m. kovo 3 d. skundžiamą nutarimą, G. S. 2015 m. vasario 23 d. vairuojamo transporto priemonių junginio ir pervežamo krovinio (medienos) svoris nustatytas pagal lydinčius dokumentus – G. S. policijos pareigūnui pateiktus transporto priemonių registracijos dokumentus ir vežamo krovinio dokumentus, sudedant tuščių transporto priemonių masę su CMR važtaraščiuose nurodytais medienos svoriais. Teismo posėdžio metu institucijos atstovas taip pat nurodė, jog G. S. su nustatytais duomenimis sutiko, pažeidimo neginčijo, o sverta būtent ir nebuvo todėl, kad ginčo dėl svorio nebuvo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skunde nurodytu teisės aktu - Susisiekimo ministro 1996 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 271 patvirtintomis Kelių transporto priemonių ašių apkrovimo ir faktiškosios masės svėrimo taisyklėmis (jų 1.5 punktu) nėra jokio pagrindo vadovautis. Policijos, kaip ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos bei muitinės, pareigūnų teisė tikrinti ir nustatyti, ar neviršyti nustatyti didžiausieji leidžiamieji ir (ar) leidime nurodyti didžiagabaričių ir (ar) sunkiasvorių transporto priemonių matmenys, ašies (ašių) apkrovos ir (ar) masė, įvirtinta būtent Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3-16-(E) išdėstyta nauja redakcija, galiojančia nuo 2015-01-17) patvirtintame Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos apraše. Pagal šio aprašo 36 punkte įtvirtintą reglamentavimą tikrinimą atliekantiems pareigūnams yra numatyti tiek alternatyvūs, tiek imperatyvūs reikalavimai, kaip nustatyti tikrinamų transporto priemonių matmenis, ašies (ašių) apkrovas ir (ar) masę, o būtent,- transporto priemonių masę, kaip ir nagrinėjamu atveju, pareigūnams suteikta teisė nustatyti keliais būdais: arba pagal dokumentus, arba sveriant. Tuo tarpu privalomas tikrinimas sveriant numatytas tuo atveju, kai nustatomos ašių apkrovos. Todėl, įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą, G. S. skundo argumentas dėl neteisėtos bendrosios masės nustatymo yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1996 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 271 patvirtintos Kelių transporto priemonių ašių apkrovimo ir faktiškosios masės svėrimo taisyklės, į kurias pateikia nuorodą G. S. savo skunde, būtų buvusios nustatyta tvarka paskelbtos ,,Valstybės žiniose“, kaip to reikalavo tuo metu galiojęs LR įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos” 10 straipsnis (1993-04-06 įstatymo Nr. I-119 redakcija), todėl pripažintina, jog pareigūnai, vykdantys tokio pobūdžio, kaip šiuo atveju, transporto priemonių patikrinimą, neprivalėjo jomis vadovautis (Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. II-89-252-2011).

Aukščiau nurodytų motyvų pagrindu, atsižvelgdamas į byloje nustatytų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos vyresniojo specialisto Donato Vėlavičiaus 2015 m. kovo 3 d. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, kurį naikinti G. S. skundo motyvais nėra pagrindo. Kartu teismas pažymi, kad iš skundžiamo 2015 m. kovo 3 d. nutarimo matyti, jog G. S. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, skirta minimali administracinė nuobauda –868 Eur bauda, t.y. ji skirta sankcijos ribose ir nepažeidžiant administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos (ATPK 30, 30², 31, 32 str.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, G. S. skundas atmestinas ir Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos vyresniojo specialisto Donato Vėlavičiaus 2015 m. kovo 3 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, teismas

nutaria:

G. S. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos vyresniojo specialisto Donato Vėlavičiaus 2015 m. kovo 3 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo G. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį paskirta administracinė nuobauda – 868 Eur bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.