- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-433-642/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07306-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas iš dalies.
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- G. M.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini), Klaipėdos keleivinis transportas, ,,Kristiana", "Norfos mažmena ", "Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos", "Palink", Klaipėdos valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "SANIFINAS"
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. (A. V.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. (A. V.) ieškinį atsakovei G. M., tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti ieškovo ir atsakovės 2017 m. rugpjūčio 30 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas teismo prašė po santuokos nutraukimo palikti ieškovui pavardę – V., atsakovei – M., nustatyti prievolių vykdymo tvarką, kad nurodytas prievoles vykdys asmeniškai atsakovė, bei padalyti bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir už antrinę teisinę pagalbą, lygiomis dalimis ieškovui ir atsakovei.
2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad nuo santuokos įregistravimo sutuoktiniai kartu visiškai negyveno. Po santuokos sudarymo jų santykiai nutrūko ir nuo to laiko jie nepalaiko jokių ryšių. Faktiškai bet kokie santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, jie neturi jokių bendrų interesų, nebendrauja, nepalaiko jokio ryšio. Paaiškino, kad dabartiniu metu yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Dėl santuokos nutraukimo kaltais prašė pripažinti abu sutuoktinius. Gyvenant santuokoje su atsakove, bendrų vaikų nesusilaukė, iš atsakovės išlaikymo nereikalauja. Gyvendami santuokoje, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris būtų registruotas kaip jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neįgijo ir tokio registruoto turto nėra. Bendrų kreditinių įsipareigojimų, kurie būtų gauti esant santuokoje ir panaudoti šeimos reikmėms, neturi. Nurodė, kad atsakovė G. M. turi daug kreditinių įsipareigojimų, tai yra jai paskirtos baudos už administracinės teisės pažeidimus, todėl prašė jas pripažinti asmeninėmis atsakovės prievolėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nusprendė nutraukti A. V. (A. V.) ir G. M. santuoką, įregistruotą Alytaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje 2017 m. rugpjūčio 30 d., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltais dėl santuokos iširimo pripažino abu sutuoktinius. Nustatė, kad G. M. yra asmeniškai atsakinga pagal nurodytas prievoles, kurios vykdomos vykdomosiose bylose. Teismas nusprendė priteisti iš ieškovo A. V. (A. V.) 50 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, priteisti iš ieškovo A. V. (A. V.) 147,65 Eur teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, priteisti iš atsakovės G. M. 50,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, priteisti iš atsakovės G. M. 147,65 Eur teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširo, kadangi sutuoktiniai gyvena atskirai, teismo posėdyje taikytis (ypač ieškovas) nesutiko. Pažymėjo, kad nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo beveik du mėnesiai, bet sutuoktiniai taip ir nesusitaikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas manė, kad nėra tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Teismas pripažino, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, nes jiems trūko tolerancijos, supratimo, pagarbos vienas kitam.
5. Teismas nustatė, kad ieškovės kreditinių įsipareigojimų nenustatyta. Byloje nustatyti atsakovės kreditiniai įsipareigojimai – tai atsakovei paskirtos baudos už teisės pažeidimus, jos pripažįstamos asmeninėmis prievolėmis, be to, daugelis jų gautos (įgytos) iki šalių santuokos sudarymo.
Šalies argumentai
6. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas už antrinę teisinę pagalbą prašė priteisti lygiomis dalims. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, žyminio mokesčio nemokėjo, kadangi jam buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 99 straipsnio 2 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, joje nurodyta, kad, suteikiant ieškovui teisinę pagalbą, šios išlaidos sudarė 295,30 Eur. Įvertinęs ieškovo prašymą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ieškovo ir atsakovės į valstybės biudžetą priteistina po 147,65 Eur teisinės pagalbos išlaidų (295,30 Eur : 2 = 147,65 Eur) ir po 50 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
7. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – atleisti ieškovą nuo bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovui buvo skirta nemokama teisinė pagalba, bausmę atliekant Alytaus pataisos namuose.
7.2. Šiuo metu ieškovas yra išėjęs iš laisvės atėmimo vietos, yra bedarbis, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje Klaipėdos mieste, tačiau jokių kitų pajamų neturi ir neturi galimybės sumokėti priteistas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl ginčo esmės
10. Ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. kovo 12 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. V. buvo nuspręsta suteikti antrinę teisinę pagalbą santuokos nutraukimo byloje. Vadovaujantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi, 7–9 dalimis, nustatyta, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išduotoje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad ieškovui suteiktos antrinės teisinės išlaidos sudaro 295,30 Eur.
12. CPK 99 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo tvarką, nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą.
13. Šioje byloje nėra duomenų, kad atsakovė G. M. būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju, materialiuoju teisiniu atžvilgiu iš esmės visi ieškinio reikalavimai (dėl santuokos nutraukimo ir prievolių vykdymo tvarkos nustatymo) buvo patenkinti, todėl valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, teikiant ieškovui A. V. antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovės G. M. į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96, 99 straipsniai).
14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas ieškinyje prašė teismo padalyti bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir už antrinę teisinę pagalbą, lygiomis dalimis ieškovui ir atsakovei. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo prašymą, nusprendė iš ieškovo ir atsakovės į valstybės biudžetą priteisti po 147,65 Eur teisinės pagalbos išlaidų (295,30 Eur : 2 = 147,65 Eur) ir po 50 Eur žyminio mokesčio (100 Eur : 2 = 50 Eur).
15. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovui, esant atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir bylinėjimosi išlaidas paskirstydamas ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis, nukrypo nuo teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, reikalavimų (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis).
16. Pažymėtina, kad ieškovas turi teisę gera valia prisidėti prie atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo į valstybės biudžetą, tačiau toks ieškovo prašymas negali būti sprendžiamas teismo sprendimu, nukrypstant nuo CPK bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. Be to, byloje nėra pateikta jokio teisinio pagrindo bei išskirtinio procesinio elgesio, suponuojančio pagrindą teismui nukrypti nuo procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų priteisimą bei paskirstymą.
Dėl bylos procesinės baigties
17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškovo ieškinio reikalavimai yra visiškai patenkinti, konstatuotina, kad byloje patirtas išlaidas turi atlyginti atsakovė G. M., todėl keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina visa bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugas ir mokėtiną žyminį mokestį, suma, kurią sudaro 395,30 Eur.
18. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų priteisimą bei paskirstymą, taikymo yra pagrindas pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidas už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugas ir byloje mokėtiną žyminį mokestį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui A. V. (A. V.) priteistas 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 147,65 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt septyni eurai šešiasdešimt penki centai) teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą, G. M. priteistas 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 147,65 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt septyni eurai šešiasdešimt penki centai) teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą, ir priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės G. M. 100 Eur (vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio ir 295,30 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus trisdešimt centų) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.