Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-08-31 · Civilinė byla Nr. 2-453/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-08-31
Bylos Nr.
2-453/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Virginija Čekanauskaitė, Vincas Verseckas (pran.)
Atsakovas
akcinei bendrovei „Tukompa“
Kategorijos
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2–453/2006Procesinio sprendimo kategorija 106.8.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

kolegijos pirmininko Vinco Versecko (pranešėjas),kolegijos teisėjų: Kazio Kailiūno, Virginijos Čekanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Tukompa“ (iki 2006 m. gegužės 16 d. buvusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinė komunalinių paslaugų bendrovė), Vilniaus m. savivaldybės administracijai kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjų kolegija, atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas LR Generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams AB „Tukompa“, Vilniaus m. savivaldybės administracijai, prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus m. savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2005 m. birželio 29 d. išduotą statybos leidimą (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti statytoją nugriauti rekonstruotą pastato, kurio unikalus (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 19 d. nutartimi atsisakė priimti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Tukompa“, Vilniaus m. savivaldybės administracijai kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, argumentuodamas tuo, jog pareiškėjo reikalavimai yra susiję su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, t.y. savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimu, todėl pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 2 p. neįeina į bendrosios kompetencijos teismų jurisdikciją.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu LR Generalinis prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog nutartis nepagrįsta ir naikintina, nes teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas. Teigia, jog ieškinio reikalavimai yra susiję tiek su administraciniais, tiek su civiliniais teisiniais santykiais. Ieškinio reikalavimas dėl statybos leidimo (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu yra administracinio teisinio pobūdžio (LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1, 16, 17 dalys), o antrasis ieškinio reikalavimas siejamas su valstybės pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų apgynimu, t.y. neteisėtai (nuomos sutartyje nenumatyto ar be nuomotojo sutikimo) pastatyto pastato dalies nugriovimu ir išardymu, grindžiamas CK 4.103 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, susijęs su nuosavybės teisiniais santykiais ir savo teisine prigimtimi yra civilinio teisinio pobūdžio. CPK 26 straipsnio 2 dalis nurodo, jog jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Pažymi, jog šios principinės nuostatos, sprendžiant ginčų rūšinio teismingumo klausimus laikosi ir Lietuvos Aukščiausias Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką aiškinant teisės aktus civilinėse bylose - jeigu valstybės ar savivaldybės administracinis aktas tėra tik vienas iš kelių juridinių faktų, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia civilinis teisinis santykis, tai ginčas dėl tokio akto turi būti sprendžiamas kartu su civiliniu ginču, t.y. ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 31d. nutartis civilinėje byloje P.M. v. J. A. ir kt., bylos Nr. 3K-7-989/2000, „Teismų praktika“ Nr. 14, 226-235 p.; Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 7 d. nutartis byloje J.S. ir kiti v. Č.S.r ir kiti; 2004 m. birželio 9 d. nutartis byloje Lietuvis Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoja v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; 2005 m. gruodžio 2 d. nutartis byloje UAB „Minelga" v. V. L. ir kiti).

Atsiliepimas

Atsiliepimų 318 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.

Rūšinio teismingumo taisyklėmis pirmiausia yra nustatoma, kuris bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi nagrinėti bylą.

Pareiškėjas LR Generalinis prokuroras prašo pripažinti negaliojančiu Vilniaus m. savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2005 m. birželio 29 d. išduotą statybos leidimą (duomenys neskelbtini). Šis reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio (LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1, 16, 17 dalys). Kitu ieškinio reikalavimu (pripažinus minėtą statybos leidimą negaliojančiu) ieškovas prašo įpareigoti statytoją nugriauti rekonstruotą pastato, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Pastarasis reikalavimas civilinio teisinio pobūdžio ir yra reglamentuojamas Civilinio kodekso (CK 4.103 str. 3 d. 2 p.). Pagal CPK 1 straipsnio pirmą dalį, ginčus kylančius iš civilinių teisinių santykių nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje dėl ginčų rūšinio teismingumo pažymima, jog ginčai, kuriuose yra keliami tiek civilinio teisinio, tiek ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, neturėtų būti dirbtinai skaidomi, dalį reikalavimų perduodant nagrinėti administraciniam teismui, o kitą dalį reikalavimų nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme, ko pasekoje yra užvedamos dvi atskiros bylos, juolab, kad tokiu atveju, dažnai vienos iš bylų negalima išnagrinėti, kol nebus išnagrinėta kita byla. Tai susiję su bylos išnagrinėjimu per įmanomai trumpiausią laiką principo užtikrinimu (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, CPK 7 straipsnis). Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai keliamas ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P.M. v. J.A., Marijampolės apskrities viršininko administracija ir kiti, bylos Nr.3K-7-989/2000; Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 11 d. nutartis, priimta byloje J.P. v. Kauno miesto savivaldybė ir UAB „Plungės kooperatinė prekyba“, 2004 m. liepos 7 d. nutartis, priimta byloje J.Š. ir kiti v. Č.S. ir kiti.; 2004 m. birželio 9 d. nutartis, priimta byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoja v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; kt.). Taigi, jeigu valstybės ar savivaldybės aktas tėra tik vienas iš kelių juridinių faktų, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia civilinis teisinis santykis, tai ginčas dėl tokio akto turi būti sprendžiamas kartu su civiliniu ginču, t.y. ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme. Teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje, CPK 26 straipsnio antrojoje dalyje yra įtvirtinta, kad kai civilinėje byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas byloje, bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kartu gali nuspręsti ir dėl individualaus administracinio akto, kokiu šiuo atveju yra skundžiamas aktas dėl Vilniaus m. savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2005 m. birželio 29 d. išduoto statybos leidimo (duomenys neskelbtini), teisėtumo.

Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog Vilniaus apygardos teismas netinkamai išaiškino bylų teismingumą reglamentuojančias normas ir to pasėkoje priėjo nepagrįstos išvados, kad ginčas neteismingas bendrosios kompetencijos teismams, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta, klausimas dėl ieškinio priėmimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti LR Generalinio prokuroro ieškinio akcinei bendrovei „Tukompa“, Vilniaus m. savivaldybės administracijai dėl Vilniaus m. savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2005 m. birželio 29 d. išduoto statybos leidimo (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu bei įpareigojimo statytoją nugriauti rekonstruotą pastato, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, priėmimo klausimą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Vincas VerseckasTeisėjai Virginija ČekanauskaitėKazys Kailiūnas