Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-02-17 · Administracinė byla Nr. I-5618-968/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-17
Bylos Nr.
I-5618-968/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03489-2014-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Raimondas Blauzdžius, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
J. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Albinas Miliauskas
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5618-968/2015Proceso Nr. 3-61-3-03489-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 59; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mefodijos Povilaitienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotasis asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas J. P. padavė teismui skundą (b. l. 1–5), kuriame prašo:

– panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014-07-01 sprendimą Nr. 1D-4837(11);

– įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą VRM, išmokėti 3 021,32 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies nuostatas;

– priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, 500 Lt turėtų išlaidų ryšium su skundo ir prašymo atnaujinti praleistą terminą surašymu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2014-12-19 pateikė prašymą priteisti iš VRM 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atskirojo skundo surašymą.

2. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad VRM sprendimu jam nuo 1999-12-31 buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Nuo 2010-01-01 įsigaliojus Laikinajam įstatymui jam kas mėnesį buvo mokama ženkliai sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamas ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Pareiškėjas 2014-06-11 parašė ir registruotu laišku išsiuntė prašymą atsakovei VRM, dėl jam neteisėtai neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies apskaičiavimo ir išmokėjimo. VRM 2014-07-01 atsakyme Nr. 1D-4837(11) nurodyta, kad ji neturi teisinio pagrindo išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos.

Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, ir VRM atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti neatnaujinus termino skundui paduoti. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013-03-12 nutartimi byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikyti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų procesinį terminą. Pareiškėjas apie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mažinimą dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų vasario mėnesį, kai jam už 2010 metų sausio mėnesį buvo išmokėta sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Vadovaujantis LVAT formuojama praktika bei Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais pareiškėjas praleido terminą šiam reikalavimui pateikti. Taip pat nurodė, kad VRM sprendimo priėmimo metu pagal galiojančius teisės aktus neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo išmokėti susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką.

Į teismo posėdį atsakovių atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

4. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundas tenkintinas.

1. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad: vadovaudamasi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu VRM nuo 1999-12-31 paskyrė J. P. pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (b. l. 45); pareiškėjas 2014-06-11 raštu (reg. 2014-06-16 Nr. 1P-732) kreipėsi į VRM, prašydamas panaikinti sprendimą, kuriuo nuo 2010-01-01, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jam buvo sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, ir šią pensiją išmokėti (b. l. 46, 47); VRM 2014-07-01 sprendime Nr. 1D-4837(11) nurodė, kad išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos neturi teisinio pagrindo (b. l. 48–49); kartu su sprendimu Nr. 1D-4837(11) VRM pareiškėjui pateikė Sveikatos priežiūros tarnybos 2014-06-23 pažymą Nr. 11DP(P)-3261 „Apie 2010–2013 m. pensijos dydį“, iš kurios matyti, kad pareiškėjui taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo neišmokėta 3 021,32 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis (b. l. 50–51).

2. Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjo teisės į 3 021,32 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, kuri susidarė nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. Taip pat pareiškėjas ginčija VRM 2014-07-01 sprendimo Nr. 1D-4837(11) teisėtumą ir pagrįstumą.

Ginčo dėl priteistinos sumos byloje nėra.

Pažymėtina, kad šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-11-28 nutartimi Nr. AS525-1008/2014 pareiškėjui atnaujino skundo padavimo terminą.

3. Iš Sveikatos priežiūros tarnybos 2014-06-23 pažymos Nr. 11DP(P)-3261 „Apie 2010–2013 m. pensijos dydį“ matyti, kad, remiantis 2009-12-09 Laikinojo įstatymo Nr. XI-537, kuris išskyrus jo 16 straipsnį įsigaliojo nuo 2010-01-01, 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui pensija buvo mažinama 2010 m. sausio–balandžio, birželio, liepos mėnesiais, 2011 m. spalio mėnesį.

Aktualios redakcijos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta: „Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis <...>, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos <...>, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas“. Taigi pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį buvo nustatytas valstybinės pensijos mokėjimas asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir po pensijos paskyrimo draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, šiems asmenims pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiavus valstybines pensijas buvo mokama pensijos dalis, apskaičiuota, taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nustatytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012-06-30 įstatymu Nr. XI-2195 nuo 2012-09-01.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo inter alia pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.), kai objektyviai trūksta lėšų, būtinų pensijoms mokėti, pensijų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas, taip pat ir mažinant paskirtas ir mokamas pensijas tokiu mastu, kokiu būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, tačiau reguliuojant pensijų santykius būtina paisyti Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies, kurioje inter alia įtvirtinta galimybė žmogui savo nuožiūra (t. y. laisvai apsisprendžiant) pasirinkti darbą; valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama valstybinė pensija būtent dėl to būtų sumažinta daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Taip pat pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Šioje byloje nustatytą aplinkybę, kad 2010 m. sausio–balandžio, birželio, liepos mėnesiais, 2011 m. spalio mėnesį, remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui buvo mokama perskaičiuota sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, įvertinus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo nuostatų kontekste, konstatuotina, kad pensijos sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kuri pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, laikytinas pareiškėjo Konstitucijos saugomų teisių pažeidimu. Todėl pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, priteistina šiuo pagrindu sumažinta ir neišmokėta 3 021,32 Lt (875,03 Eur) dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis.

4. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti VRM 2014-07-01 sprendimą Nr. 1D-4837(11), kuriuo minėta institucija pareiškėjui atsisakė išmokėti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, motyvuodama tuo, kad neturi teisinio pagrindo elgtis kitaip.

Konstatavus, kad pensijos sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, kuris pripažintas prieštaravusiu Konstitucijai, laikytinas pareiškėjo Konstitucijos saugomų teisių pažeidimu, ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, priteisus 3 021,32 Lt (875,03 Eur) dydžio neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, konstatuotina ir tai, kad VRM atsisakymas išmokėti pareiškėjui pensijos nepriemoką prieštarauja Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo nuostatoms.

Vadinasi, VRM 2014-07-01 sprendimas Nr. 1D-4837(11) tiek, kiek juo atsisakyta išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, naikintinas kaip nepagrįstas.

5. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, 500,00 Lt (144,81 Eur) dydžio išlaidas, susijusias su skundo ir prašymo atnaujinti praleistą teminą surašymu.

Pagal ABTĮ 44 straipsnį: proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis), kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti, inter alia, kitas išlaidas dėl skundo surašymo ir padavimo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (2 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (6 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis), o šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme (3 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, jog priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).

Pagal teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas koeficientas yra 3, pagal 8.16 punktą už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą taikomas koeficientas 0,12. Bylai aktualiu laikotarpiu patvirtinta minimali mėnesinė alga buvo 1 000,00 Lt (žr. Vyriausybės 2012-12-19 nutarimas Nr. 1543).

Pagrįsdamas savo prašymą dėl atstovavimo išlaidų, pareiškėjas pateikė 2014-07-15 teisinių paslaugų sutartį Nr. 67/14, sudarytą tarp pareiškėjo J. P. ir advokato Albino Miliausko, iš kurios matyti, kad pareiškėjas pavedė advokatui surašyti Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl termino atnaujinimo ir skundą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo (b. l. 7). Iš 2014-07-15 pinigų priėmimo kvito Nr. 690692, matyti, kad už dokumentų surašymą advokatui Albinui Miliauskui mokėtina suma yra 500,00 Lt (144,81 Eur) (b. l. 6). Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos, t. y. 500,00 Lt (144,81 Eur) iš esmės neviršija Rekomendacijose nurodytos sumos, jos pripažintinos būtinomis, pagrįstomis ir realiomis.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą tenkino visiškai, pareiškėjui J. P. priteistina visa prašoma bylinėjimosi išlaidų suma – 144,81 Eur. Šioje byloje pareiškėjas reikalavimus reiškė dviejų atsakovų atžvilgiu, todėl prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma lygiomis dalimis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM (72,41 Eur) ir VRM (72,41 Eur).

6. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Vidaus reikalų ministerijos 200,00 Lt (57,92 Eur) dydžio išlaidų patirtų apeliacinėje instancijoje, susijusių su atskirojo skundo surašymu.

Pagal nusistovėjusią administracinių teismų praktiką, teismo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas (pvz., LVAT 2007-03-08 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS8–83/2007, 2007-02-15 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS14–1/2007, 2006-02-09 nutartys, priimtos administracinėse bylose Nr. AS11–53/2006, AS575-233/2009). Jei toks prašymas paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismui, šis teismas prašymą turi persiųsti apeliacinės instancijos teismui.

Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas buvo nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, šis pareiškėjos prašymas perduotinas nagrinėti LVAT.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu., 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui J. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 875,03 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir tris centus) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką.

Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-07-01 sprendimą Nr. 1D-4837(11) tiek, kiek juo atsisakyta išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo.

Priteisti pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 72,41 Eur (septyniasdešimt du eurus ir keturiasdešimt vieną centą) bylinėjimosi Vilniaus apygardos administraciniame teisme išlaidų.

Priteisti pareiškėjo naudai iš Vidaus reikalų ministerijos 72,41 Eur (septyniasdešimt du eurus ir keturiasdešimt vieną centą) bylinėjimosi Vilniaus apygardos administraciniame teisme išlaidų.

Prašymą dėl 57,92 Eur išlaidų už atskirojo skundo surašymą priteisimo perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Raimondas BlauzdžiusRytis KrasauskasMefodija Povilaitienė