Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. J., institucijos, kuri priėmė skundžiamą nutarimą atstovui Sergejui Lemziakovui, Lietuvos policijos mokyklos atstovei Rimai Matusevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. J. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovadai dėl 2015 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 65NT-32759943-15 administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados tyrėjas E. R. 2015 m. birželio 22 d. priėmė nutarimą Nr. 65NT-32759943-15, kuriuo nusprendė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Nutarime konstatuojama, kad išnagrinėjus V. J. skundą, kuriame jis nurodė, jog 2015 m. birželio 14 d. Lietuvos policijos mokykla nenuleido vėliavos 1/3 stiebo minint Gedulo ir vilties dieną ir tuo buvo padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188¹ str., jame nurodyti duomenys nepasitvirtino.

Skundą padavęs asmuo V. J. prašė institucijos priimtą nutarimą panaikinti ir pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl pažeidimo, numatyto ATPK 188¹ str., paskirti už šį pažeidimą nuobaudą, o jį pripažinti nukentėjusiuoju ir priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skunde nurodoma, kad Lietuvos policijos mokykla pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos iškėlimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, nes 2015 m. birželio 14 d., minit Gedulo ir Vilties dieną, ji nebuvo nuleista 1/3 stiebo.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo V. J. teismui pateikė nuotraukas, kuriose, anot jo, užfiksuotas Lietuvos policijos mokyklos padarytas pažeidimas. Teigė, kad valstybės vėliava nebuvo nuleista trečdaliu stiebo, kaip to reikalauja teisės aktai ir tai jis užfiksavo ją nufotografuodamas, berods, 8.27 val., 12.07 val. ir apie 18 val. Teigė, kad liudytoja J. K. buvo atėjusi į jo namus ir jį kaltino, kad šis apie administracinį teisės pažeidimą pranešęs ne jai, o policijai.

Lietuvos policijos mokyklos atstovė taip pat prašė skundo netenkinti, nes valstybės vėliava buvo iškabinta taip, kaip to reikalauja teisės aktai. Nurodė, kad įstaigos vadovas yra įpareigojęs budėtojus vykdyti su valstybės vėliavos iškėlimu ir nuleidimu susijusius reikalavimus.

Liudytojas E. R. parodė, kad priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos remdamasis į įvykio vietą nuvykusių patrulių nurodyta informacija, patvirtinančia, kad valstybės vėliava buvo nuleista trečdaliu stiebo su juodu kaspinu. Ši informacija buvo užfiksuota tarnybiniame pranešime ir nuotraukose. Jam nekilo abejonių, jog pažeidimo nebuvo ir skundą pateikęs asmuo dar kartą mėgina apšmeižti policijos mokyklą, nes V. J. per kiekvienas valstybines šventes rašo skundus.

Liudytojas A. K. parodė, kad pagal gautą iškvietimą 2015 m. birželio 14 d. apie 20.30 val. vyko prie Lietuvos policijos mokyklos dėl galimo valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimo. Tiksliai nurodyti pranešimo turinio negalėjo, galbūt pranešime buvo nurodyta, kad vėliavos apskritai nėra, ar, kad ji be gedulo juostos. Nuvykęs nustatė, kad valstybės vėliava iškabinta ir nuleista, ją nufotografavo ir surašė tarnybinį pranešimą.

Liudytojas A. Š. parodė, kad 2015 m. birželio 14 d. nuvyko prie Lietuvos policijos mokyklos patikrinti gauto pranešimo. Valstybės vėliava kabėjo šiek tiek nuleista. Ją nufotografavo ir išvažiavo. Nematė ir nekreipė dėmesio į tai, ar prie vėliavos buvo kitų asmenų.

Liudytoja J. K. parodė, kad dirba Lietuvos policijos mokykloje ir gyvena netoliese. Tą dieną, pavakary, atėjo į centrinį policijos mokyklos pastatą ir pastebėjo, jog valstybės vėliava nuleista per mažai, o turėtų būti nuleista žemiau. Kartu su tuo metu budėjusia bendradarbe D. T., nuėjo prie vėliavos ir ją tuputį nuleido. Nueidama nuo vėliavos su bendradarbe išsiskyrė. Tuo metu, eidama link namų, pamatė vėliavą fotografuojančius policijos pareigūnus ir pagalvojo, kad apie tai, jog ji lietėsi prie vėliavos, V. J. pranešė policijai. Neneigė, kad buvo nuėjusi pas V. J. ir jam sakiusi, kad, būdamas Mastaičių bendruomenės nariu, turėtų elgtis pilietiškiau bei geranoriškiau, ir apie kokius nors padarytus pažeidimus praneštų patiems policijos mokyklos darbuotojams, o ne policijai.

Liudytoja D. T. parodė, kad dirba Lietuvos policijos mokyklos budėtoja, nurodydama, kad į darbą atvyko 2015 m. birželio 14 d. 8.00 val. ir pakeitė budėjusią Z. D.. Ateidama į darbą matė, kad vėliava buvo žemokai nuleista, ji jos nenuleido. Tą dieną, jos budėjimo metu apie 16 val. buvo atėjusi bendradarbė J. K. su kuria neilgai pabendravo. Taip pat kalbėjosi apie tai, kad per žemai nuleista vėliava. Tuomet J. K. priėjusi prie stiebo, vėliavą pakėlė, nes ji buvo lyg nuleista per žemai. Policijos pareigūnai A. Š., A. K. ir E. R. jos dėl vėliavos nieko nesiteiravo. Jos manymu, jei vėliavos virvelė nebuvo gerai pritvirtina, vėliava galėjo pasmukti žemyn.

Liudytoja Z. D. parodė, kad 2015 m. birželio 13 d. nuo 8.00 val. iki birželio 14 d. 8.00 val. dirbo budėtoja Lietuvos policijos mokykloje. Birželio 14 d. 7.00 val. nuleido ant stiebo buvusią vėliavą. Kiek nuleido, nematavo, bet galėjo būti apie 20-30 proc. stiebo ar apie 30-40 cm nuo stiebo viršaus. Galbūt vėliava buvo arčiau stiebo vidurio, t.y. nuleista kiek daugiau nei trečdaliu. Vėliavos virvė tvirtinama prie sukamo ratuko stiebo apačioje. Negalėjo pasakyti ar tas ratukas galėjo pats suktis. Su ją pakeitusia bendradarbe D. T. apie vėliavą nekalbėjo. Turi darbo vietoje sąrašą dienų, kuriomis reikia vėliavą nuleisti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 248 str. tvirtinama, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. Administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybės nustatomos naudojant įrodinėjimo instrumentus. Štai ATPK 256 str. nurodoma, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Minėto straipsnio 3 d. teigiama, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).

Taigi, įstatymas numato administracinio teisės pažeidimo bylos subjektams pareigą visapusiškai, išsamiai bei objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lingvistiškai bei sistemiškai aiškinant šias ir kitas ATPK nuostatas neabejotina, jog ši pareiga nustatyta tiek bylą tiriančiam, tiek ją nagrinėjančiam pareigūnui.

ATPK 250 str. numatyti atvejai, kai administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalima, t.y. ji negali būti pradėta, o jei ji buvo pradėta, tuomet ji turi būti nutraukta. Vienas iš pagrindų, darantis administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą – kuomet nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Konstatuotina, kad šiuo pagrindu atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ar ją nutraukti, galima tik tuomet, kai visapusiškai ir išsamiai ištyrus visas administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes nustatoma, jog administracinis teisės pažeidimas nėra padarytas ar asmuo nėra kaltas dėl pažeidimo.

Vertinant administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje priimtas skundžiamas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, duomenis, darytina kategoriška išvada, kad galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo tyrimas nebuvo atliktas taip, kaip to reikalauja ATPK nuostatos. Pareigūnas, priėmęs nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, jame nurodydamas, kad ant vieno iš prie Lietuvos policijos mokyklos įrengtų stiebų, Lietuvos valstybės vėliava buvo su juodu kaspinu ir nuleista 1/3 stiebo, nusprendė, kad nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188¹ str. sudėties. Tokią išvadą jis padarė remdamasis tik policijos pareigūno, atvykusio pagal gautą pranešimą apie galimą pažeidimą, tarnybiniu pranešimu ir jo padarytomis nuotraukomis. Tuo tarpu nebuvo apklaustas pranešimą pateikęs asmuo, Lietuvos policijos mokyklos darbuotojai, galėję patvirtinti ar paneigti reikšmingas bylos aplinkybes, taip pat neįvertintos apie galimą pažeidimą pranešusio asmens V. J. pateiktos nuotraukos. Vien tai, kad į įvykio vietą apie 20.50 val. atvykę policijos pareigūnai nustatė, jog valstybės vėliava nuleista 1/3 stiebo, nepaneigia, jog ji taip buvo nuleista nuo 7 val., kaip to reikalauja teisės aktai. Taigi, nutarimas, priimtas išsamiai, visapusiškai bei objektyviai neištyrus visų administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas.

Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu Lietuvos policijos mokyklos darbuotojos D. T., J. K. ir Z. D. duoti parodymai, neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog Lietuvos valstybės vėliava 2015 m. birželio 14 d. buvo iškelta taip, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 6 str. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 1649 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų kėlimo ir naudojimo“ 1.2 p. ir 1.3 p. nuostatos. Jų parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, todėl teismas negali jų pripažinti patikimais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylą tiriantis pareigūnas, turi išnaudoti visas ATPK teikiamas galimybes, įrodinėdamas reikšmingas bylos aplinkybes. Kaip matyti, policijos pareigūnas E. R., užuot pasitelkęs specialistų ar ekspertų pagalbą ir įvertinęs pranešėjo pateiktas nuotraukas, kuriose, anot pranešėjo, 2015 m. birželio 14 d. 8.27 val., 12.08 val. ir 18.06 val. buvo užfiksuota prie Lietuvos policijos mokyklos nenuleista valstybės vėliava, V. J. kreipimąsi į policijos įstaigas dėl galimo pažeidimo palaikė įprastu jo siekiu apšmeižti šią įstaigą. Teismo manymu, net ir turėdamas pagrįstų prielaidų tokioms išvadoms, bylą tiriantis pareigūnas neturėtų vadovautis išankstinėmis nuostatomis, o byloje esančius duomenis vertinti objektyviai, vienas ar kitas reikšmingas aplinkybes patvirtindamas ar paneigdamas ATPK nustatyta tvarka ir šio įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 1 d. numato, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos.

Kaip matyti, administracinio teisės pažeidimo byloje sprendžiamas klausimas dėl galimai 2015 m. birželio 14 d. padaryto administracinio teisės pažeidimo. Tokiu būdu administracinė nuobauda dėl jo gali būti paskirta iki 2015 m. gruodžio 14 d. Atsižvelgiant į tai, kad teismas grąžina administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti, būtina nuobaudos skyrimo terminą pratęsti vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo dienos, t.y. 2015 m. birželio 14 d.

Skundą pateikęs V. J. prašė iš Lietuvos policijos mokyklos priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. ATPK 37 str. nurodoma, kad jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Iš šio straipsnio nuostatų matyti, kad jame numatyta galimybė spręsti klausimą tik dėl turtinio nuostolio atlyginimo, ir tik priimant nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Atsižvelgiant į tai, kad V. J. prašo atlyginti neturtinę žalą, taip pat ir į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu nėra sprendžiamas klausimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo, šis jo prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str., 37 str., 302 str. 1 d. 4 p. teismas

nutarė:

V. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2015 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 65NT-32759943-15 ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą grąžinti institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos Kauno rajono policijos komisariatui.

Prašymą dėl 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje terminą vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. birželio 14 d.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.