Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustos, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau — ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A. M. 2016-09-26 apie 12.18 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „V. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė stovėjusį automobilį. Vairuotoja apie įvykį policijos neinformavo ir iš įvykio vietos pasišalino. Minėtais veiksmais J. A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

J. A. M. apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad pripažįsta savo kaltę. Protokole minimą dieną ji važiavo į parduotuvę. Statant automobilį stovėjimo aikštelėje ji nepajuto kaip kliudė kitą mašiną. Išlipusi iš mašinos pasižiūrėti ar tilps įvažiuoti į stovėjimo aikštelę ji matė, kad kitos mašinos bamperis yra išsilenkęs į išorę. Kadangi bamperis buvo išsilenkęs į kitą pusę, pamanė, kad ne ji tai padarė, nes jei ji būtų kliudžiusi, bamperis turėtų būti įlenktas į vidų. Nesupratusi, kad kliudė kitą mašiną ji policijai neskambino. Žino, kad padarius eismo įvykį reikia paskambinti policijai, tačiau nesupratusi, kad kliudė kitą mašiną ji policijai neskambino. Iš stovėjimo aikštelės iš karto neišvažiavo, palaukė 10-15 min., niekam neišėjus, nuvažiavo namo. Ji yra susituokusi, jos vyras sergantis, jam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis. Automobilis jai labai reikalingas, per visus vairavimo metus toks įvykis jai pirmas. Prašo, jei yra galimybė neatimti vairuotojo pažymėjimo.

Liudytojas V. D. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad matė įvykusį eismo įvykį. Jis (duomenys neskelbtini) sėdėjo savo automobilyje su sūnumi ir laukė, kol žmona pareis iš „Iki“ parduotuvės. Matė, kad moteriškė vairuojanti „V. G.“ šonu kliudė automobilį „F. F.“. „V. G.“ vairuotoja 3-4 kartus bandė pasistatyti automobilį, kelis kartus išlipo pasižiūrėti. Mano, kad „V. G.“ vairuotoja tikrai turėjo pajusti jog kliudė kitą automobilį. „V. G.“ vairuotoja atbuline pavara važiuojant kliudė kairę „F. F.“ galinę dalį. Jis matė, kad „V. G.“ vairuotoja, išlipusi su skuduru pavalė savo automobilio šoną. „V. G.“ apgadinimų nėjo apžiūrėti, nes jis negalėjo palikti savo 2 mėn. sūnaus automobilyje vieno. Parėjus žmonai jis apžiūrėjo „F. F.“ automobilį, kuriam buvo deformuotas buferis bei pažeisti dažai. Jis už „F. F.“ valytuvo paliko raštelį su savo telefono numeriu.

Policijos pareigūnas M. B. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad tvirtina tarnybinio pranešimo duomenis. Paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės yra rastas apgadintas automobilis. Atvykęs į įvykio vietą apžiūrėjo apgadintą automobilį, nukentėjusioji paminėjo, kad yra liudytojas, kuris gali papasakoti kas įvyko. Automobiliui „F. F.“ buvo apgadintas galinis bamperis ir galinis kairės pusės sparnas. Nukentėjusioji pasakė, kokie yra jos automobilį apgadinusio automobilio valstybiniai numeriai. Pagal valstybinius numerius nustatė jo savininką bei jo adresą. Nustatytu adresu nuvyko pas automobilio savininką bei apklausė dėl įvykusio eismo įvykio. Vėliau įformino eismo įvykį, bendravo su liudininku. Mano, kad „V. G.“ vairuotoja turėjo pajusti, jog kliudė kitą automobilį. Iš vaizdo įrašo matosi, kad „V. G.“ vairuotoja kelis kartus bando pasistatyti automobilį, ji buvo išlipusi iš savo automobilio apsižiūrėjo ir išvažiavo. Kuria puse „V. G.“ vairuotoja užkliudė „F. F.“ nurodė eismo įvykio liudytojas. Kadangi „V. G.“ vairuotoja išlipo iš savo automobilio ir ėjo pasižiūrėti į savo automobilio galą, jis mano, kad vairuotoja pajuto automobilių kontaktą.

Nukentėjusioji V. M. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad ji vairuoja „F. F.“ automobilį, kurį buvo pasistačiusi (duomenys neskelbtini) prie „Iki“ parduotuvės. Ji buvo paskaitose. Po paskaitų, atėjusi pamatė už valytuvo užkištą parduotuvės čekį, kuriame buvo nurodyta: „Matėme, kas kliudė Jūsų automobilį – „V.G.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos“ bei nurodytas liudytojo kontaktinis telefonas. Jos automobiliui kairėje pusėje buvo apgadintas galinis bamperis ir nubrėžtas galas. Ant jos automobilio buvo likę raudonų dažų. Buvo padaryta materialinė žala. Po eismo įvykio kreipėsi į draudimo kompaniją, jie apskaičiavo 250 eurų žalą. Šiuos pinigus draudimo bendrovė jau atlygino.

J. A. M. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje, įrodyta pačios J. A. M. paaiškinimu teisme, administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 12-13), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 14,15) eismo įvykio vietos schema (b. l. 16,17), Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu (b. l. 48-59), J. A. M. paaiškinimu (b. l. 19), V. M. paaiškinimu (b. l. 20) vaizdo įrašu bei kita bylos medžiaga.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas pripažįsta esant visiškai įrodyta, kad J. A. M. 2016-09-26 apie 12.18 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „V. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė stovėjusį automobilį bei apie įvykį policijos neinformavo ir iš įvykio vietos pasišalino.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Perkvalifikuojant veiką švelnesnė administracinė atsakomybė yra, kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų) (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas). ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje įstatymo leidėjas buvo numatęs ir administracinę nuobaudą – administracinį areštą. Kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK šios nuobaudos rūšies neliko, laikytina, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių) nustatyta sankcija yra švelnesnė, todėl atsižvelgiant į pirmiau nurodytą pasikeitusį teisinį reguliavimą, J. A. M. padaryta veika, kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotina pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nes jos padaryta žala, kaip nurodė V. M., buvo įvertinta 250 Eur, t. y. neviršijo penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Už J. A. M. padarytą pažeidimą numatytą, ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), kuris, patvirtintas 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869, numato griežtesnę nuobaudą, todėl pagal ANK neperkvalifikuojamas.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnio 2 dalis). Skiriant administracinę nuobaudą, kaip ir taikant bet kokią valstybinės prievartos priemonę, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus optimaliausiai gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, nėra per griežta.

J. A. M. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Individualizuodamas J. A. M. skirtiną nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad pažeidėja savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, yra 74 metų amžiaus, jai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, prižiūri vyrą, kuriam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, nors administracine tvarka bausta, tačiau paskirtas baudas sumokėjusi, atsižvelgia į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti J. A. M. paskyrus ATPK 127 straipsnio 2 dalies, ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas administracines nuobaudas – baudas, nustatant jų minimalius dydžius, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Paskirtos nuobaudos subendrintinos, galutinę nuobaudą parenkant sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 straipsnio 2 dalis).

CD diskas su vaizdo medžiaga paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 250 straipsnio 8 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

J. A. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti – 28 Eur (dvidešimt aštuonių) baudą.

J. A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi J. A. M. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

CD diską su vaizdo medžiaga palikti saugoti byloje.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) - 16062054297, įmokos kodą - 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.