Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas: R.Aikevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-284-48/2008

1.2.7.2.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.

2008 m. gegužės mėn. 08 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Ramutei Noreikienei, nukentėjusiajai G. K., nuteistajam E. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008-03-03 nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 149str.3d. laisvės atėmimo bausme 3 metams, pagal BK 149str.3d. laisvės atėmimo bausme 3 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63str.1, 4d., bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 metams 6 mėnesiams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas G. R., tačiau dėl jo apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. nuteistas už tai, kad 2003-05-18, apie 01 val. nakties, (duomenys neskelbtini), prie sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu būdamas nepilnametis, neblaivus, veikdamas bendrininkų grupėje su tuo metu taip pat nepilnamečiu buvusiu G. R., pasinaudodamas bejėgiška dėl visiško apsvaigimo nuo alkoholio nukentėjusiosios nepilnametės G. K., gimusios (duomenys neskelbtini), būkle, nusivedė ją į pušaičių jaunuolyną, kur paguldė ant žemės, numovė kelnes ir apatines kelnaites, atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis, t.y. G. R. prispaudžiant nukentėjusiosios rankas prie jos krūtinės, su ja atliko vieną prievartinį lytinį aktą, tuo padarant jos mergystės plėvėje šviežius plyšimus su kraujosruva, kraujosruvą mažosios lytinės lūpos srityje, odos įdrėskimus kairiajame dilbyje, dešinėje alkūnėje, dešiniajame žaste, dešiniajame dilbyje, dešinėje blauzdoje, nugaroje, poodinę kraujosruvą dešinėje krūtyje, kas sukėlė nukentėjusiosios G. K. nežymų sveikatos sutrikimą, t.y. bendrininkų grupėje išžagino nepilnametę G. K. - padarė nusikaltimą, numatytą BK 149str.3d.

Be to, E. J. nuteistas už tai, kad tą pačią naktį, t.y. 2003-05-18, apie 02 val. nakties, vesdamas kartu su G. R. nukentėjusiąją G. K. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kauno raj., būdamas girtas ir su G. R. veikdamas bendrininkų grupėje, pasinaudodamas bejėgiška dėl visiško apsvaigimo nuo alkoholio nukentėjusiosios nepilnametės G. K. būkle, paguldė ją ant žemės, nurengė viršutinius ir apatinius drabužius, palikdamas tik apatinius marškinėlius, ir atimdamas galimybę jai priešintis, t.y. nukentėjusiajai pagrasinęs fiziniu smurtu, jeigu pastaroji jam priešinsis, atliko dar vieną prievartinį lytinį aktą prieš nukentėjusiosios valią, t.y. bendrininkų grupėje išžagino nepilnametę G. K. - padarė nusikaltimą numatytą BK 149str.3d.

Teismo posėdyje nuteistasis E. J. bei jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji paliko spręsti teismui, o prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinkus įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad E. J. yra kaltas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149str.3d., padarymo.

Išžaginimas yra lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Nors apeliantas ir nurodo, kad turėjo lytinius santykius su nukentėjusiąja G. K., tačiau neigia ją žaginęs ir nurodo, jog ji pati elgėsi provokuojančiai, nei E. J., nei jo bendras G. R. psichologinio bei fizinio smurto prieš ją nevartojo, iš nukentėjusiosios pusės jokio pasipriešinimo nebuvo, o po santykiavimo ji niekam nesiskundė, neverkė, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad kiek atokiau pavesta į šalį G. K. buvo pargriauta, o nurenginėjant ją ir atliekant lytinį aktą su ja, abu nuteistieji laikė ją, taip atimdami galimybę priešintis. Be to, jai bandant priešintis, buvo naudojamas ir psichologinis smurtas, t.y. grasinama. Abu nuteistieji būdami kartu santykiavimo metu, tai yra pirmuoju atveju G. R. santykiaujant su G. K., E. J. stovint šalia ir laikant prispaudus jos rantą, šiam atlikus lytinį aktą, iš kart po to tai pakartojus ir E. J., o G. R. tuo metu stovint šalia, antruoju atveju, E. J. ir G. R. nurengus nukentėjusiąją, E. J. santykiaujant su ja, o G. R. tuo metu stovint šalia (apie 10 metrų atstumu, tačiau viską gerai matė), sukėlė nukentėjusiajai nesaugumo ir baimės jausmą, kas taip pat atėmė nukentėjusiosios galimybę priešintis. E. J. teiginiai, kad G. K. nesipriešino, paneigti nukentėjusiosios parodymais, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, nes jos parodymus patvirtina kita byloje esanti medžiaga. Nukentėjusioji savo parodymuose nurodė, kad priešinosi, sakė nereikia, taip išreikšdama savo nesutikimą santykiauti su nuteistaisiais. Įvertinus tą aplinkybę, kad nukentėjusioji dėl visiško savo apsvaigimo nuo alkoholio buvo bejėgiškos būklės, pats pasipriešinimas galėjo būti išreikštas silpnais priešinimosi judesiais ar išsakytas nerišlia kalba, tačiau nuteistieji galėjo ir privalėjo suprasti, kad pastaroji nesutinka santykiauti su jais. Tai, jog E. J. ir G. R. lytinio santykiavimo metu naudojo fizinį smurtą, patvirtina ir 2003-05-19 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad G. K. padaryti odos įdrėskimai kairiajame dilbyje, dešinėje alkūnėje, dešiniajame žaste, dešiniajame dilbyje, dešinėje blauzdoje, nugaroje, poodinė kraujosruva dešinėje krūtyje, o mergystės plėvėje padaryti švieži plyšimai su kraujosruva, kraujosruva mažosios lytinės lūpos srityje. Įvertinus visas aukščiau pateiktas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. J., veikdamas bendrininkų grupėje su G. R. abiem atvejais lytiškai santykiavo su G. K. prieš jos valią, nes panaudojo fizinį smurtą bei grasino tuoj pat jį panaudoti, o taip pat pasinaudojo tuo, kad G. K. dėl visiško savo apsvaigimo nuo alkoholio buvo bejėgiškos būklės, t.y. E. J. abu kartus išžagino G. K., taip įvykdydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 149str.3d.

Tai, jog liudytojai V. M., G. N., Z. K. parodė, kad visi jie galvojo, jog G. K. tai daro savo noru, nes ji neverkė, nesiskundė, elgėsi normaliai, nėra pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima suabejoti nukentėjusiosios parodymais, kadangi visi šie liudytojai turėjo įvertinti tą aplinkybę, jog G. K. buvo visiškai apsvaigusi nuo alkoholio, todėl adekvačiai reaguoti ir įvertinti situacijos negalėjo. Be to, iš liudytojo Ž. K. parodymų matyti, kad pati sesuo (Z. K.) jam pasakojo, jog visi gėrė, o G. K. buvo išprievartauta.

Nors apeliantas savo skunde ir nurodo, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to labai gailisi, tačiau pažymėtina, kad E. J. pripažino tik lytinio santykiavimo faktą, tačiau, kad tai buvo daroma prieš G. K. valią, kategoriškai neigė. Be to, ikiteisminio tyrimo metu jis neigė net ir pačių lytinių santykių faktą. E. J. teisme prisipažinimo verčiamas objektyvių aplinkybių, t.y. pateikus neginčijamus įrodymus, liudijančius jo kaltę. Visa tai rodo, kad apelianto prisipažinimas nėra nuoširdus, todėl vertintinas kaip bandymas sušvelninti savo padėtį. Tai įvertinęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tik vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y., kad jis atlygino materialinę ir moralinę žalą (BK 59str.1d.3p.), bet nepripažino E. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažinimo dėl padarytų nusikaltimų ir nuoširdžiai gailisi.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. J., atsižvelgė į BK 54str.2d. nurodytus pagrindus, tačiau neatsižvelgė į BK 91str.2d. nurodytas sąlygas bei neapžvelgė BK 92str. taikymo galimybės.

Nors po nusikaltimų padarymo jau praėjo penkeri metai, E. J. dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, prieš nusikalstamų veikų padarymą ir po jų naujų nusikaltimų nepadarė, atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę ir neturtinę žalą, nukentėjusiosios atsiprašė, tačiau jis padarė sunkų nusikaltimą pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. K. būkle, jo atsakomybę sunkina ir tai, kad šiuos nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio, jo prisipažinimą laikyti nuoširdžiu, dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, negalima. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad E. J. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Tačiau atsižvelgus į nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam paskirta bausmė, kuri yra gerokai mažesnės už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Nors BK 92str.1d. ir nurodyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu nedaugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sunkus nusikaltimas padarytas prieš bejėgiškos būklės asmenį, taip pat nepilnametį, tai padaryta apsvaigus nuo alkoholio, nesant nuoširdaus prisipažinimo dėl padarytų nusikalstamų veikų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl tęstinio nusikaltimo

Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog E. J. ir G. R. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal LR BK 149str.3d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004m.gruodžio 30d. nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 17 punkte nurodyta, kad, jei asmuo per tam tikrą laiko tarpą kelis kartus lytiškai santykiauja su tuo pačiu nukentėjusiuoju prieš jo valią esant vieningai tyčia, keli lytiniai santykiavimai vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas.

Kaip matyti iš surinktų įrodymų nuteistasis E. J. per nedidelį laiko tarpą du kartus lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja G. K. prieš jos valią esant vieningai tyčia, o nuteistasis G. R. vieną kartą lytiškai santykiavo su G. K. prieš jos valią, o antrą kartą tik padėjo E. J. ją nurengti, todėl laikytina, jog nuteistieji E. J. ir G. R. atliko vieną tęstinį nusikaltimą, numatytą LR BK 149str.3d., todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Pirmosios instancijos teismas už G. K. išžaginimą pirmą kartą abiems nuteistiesiems skyrė laisvės atėmimo bausmes trejiems metams, o už išžaginimą antrą kartą-po trejus metus tris mėnesius. Kadangi teisėjų kolegija pripažino, jog nuteistieji padarė vieną tęstinį nusikaltimą, todėl jiems paliktina viena bausmė, paskirta už pirmą nusikaltimą.

Nors dėl nuteistojo G. R. apeliacinis skundas negautas, tačiau, vadovaujantis LR BPK 320str.5d., jam taikytini tie patys pagrindai kaip ir nuteistajam E. J..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1d. 1p., 2d. 2p. ir 328 str.1 ir 2 punktais,

nusprendė:

nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.

2008m.kovo 3d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:

-panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis E. J. nuteistas pagal LR BK 149str.3d. laisvės atėmimu (3) trejiems (3) trims mėnesiams ir bausmės, vadovaujantis LR BK 63str.1 ir 4 dalimis, subendrintos;

-panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis G. R. nuteistas pagal LR BK 149str.3d. laisvės atėmimu (3) trejiems (3) trims mėnesiams ir bausmės, vadovaujantis LR BK 63str.1 ir 4 dalimis, subendrintos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.