- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-06
- Bylos Nr.
- 1S-1505-327/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- I. V.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo I. V. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties, kuria netenkintas I. V. prašymas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. V. nuteistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. paskirta 11 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, ją BK 65 str. 1 d. 1 p. a) pp. keičiant į laisvės atėmimo bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę atliekant pataisos namuose. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 6 d.
Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojus BK 75 str. pakeitimams, numatantiems galimybę nuteistiems asmenims atidėti bausmės vykdymą ir už sunkius nusikaltimus, I. V. kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą, prašydamas taikyti minėtas įstatymo nuostatas jo atžvilgiu, t. y. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartimi nuteistojo prašymas netenkintas, konstatavus, kad bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju negalimas, nes šiuo metu I. V. paskirta galutinė bausmė yra vykdoma.
Nuteistasis I. V. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį bei taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Teigia, kad įstatymo nuostata, švelninanti jo padėtį, turėjo būti pritaikyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 2 d. Tačiau apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė jokių motyvų dėl kokių priežasčių bausmės vykdymo institutas negali būti taikomas jo atžvilgiu, todėl tokia teismo nutartis pažeidžia jo teisę į teisingą teismą. Aukštesniajam teismui nusprendus atidėti bausmės vykdymą, prašo jam paskirti priemones, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, išsilavinimą, šeiminę padėtį. Jo manymu, laisvėje jis pilnai galėtų tęsti mokslus, nesilankyti tam tikrose vietose ir nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar kt.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra atsiliepime siūlo nuteistojo I. V. prašymą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. V. prašymas atmestinas
Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 str. 1 d. numato galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Tačiau aukštesnysis teismas nesutinka su apylinkės teismo nuomone, kad šios nuteistojo teisinę padėtį lengvinančios nuostatos negali būti taikomos iki jų įsigaliojimo nuteistų asmenų atžvilgiu. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 3 str. 2 d. numato, jog įstatymas, švelninantis bausmę ar kokiu kitu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Taigi, baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 str. 2 d., turi grįžtamąją galią. Tokios praktikos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-66-303/2015; 2K-216-139/2015; 2K-289-693/2015). Dėl šių aplinkybių apylinkės teismo argumentai netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam, atliekančiam bausmę, yra nepagrįsti. Pripažintina, kad formalusis pagrindas taikyti BK 75 str. nuostatas nuteistajam I. V. yra, nes įstatymų leidėjas šiuo metu galiojančioje BK 75 str. redakcijoje naujai įtvirtino galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų.
Sprendžiant ar yra materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui, svarbu nustatyti ar yra pakankamai duomenų manyti, jog bausmės tikslai konkretaus asmens atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar pripažįsta kaltę, ar neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, ar nesistengė išvengti atsakomybės, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007,2K-181/2012).
Jau pačiame įstatyme yra įtvirtinta, jog taikyti BK 75 str. nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju tik teismas sprendžia klausimą dėl aptariamo baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo atsižvelgdamas į BK 75 str. numatytą reikalavimą išspręsti klausimą, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, skundžiamos nutarties motyvais bei visa byloje esančia medžiaga, konstatuoja, kad I. V. skirtos bausmės tikslai nebūtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Sprendžiant klausimą dėl BK 75 str. nuostatų taikymo nuteistajam, negalima neatsižvelgti į tai, jog I. V., nepaisant jo jauno amžiaus (šiuo metu jam 23 metai), nuteistas jau ketvirtą (b. l. 35). Be to, jis dar būdamas nepilnamečiu ne kartą baustas ir administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą ar jų turėjimą (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). Šios aplinkybės rodo antivisuomenines nuteistojo nuostatas bei nihilistinį jo požiūrį į galiojančius įstatymus, nepagarbą jiems. Atsižvelgus į šias aplinkybes nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės atidėjimas galėtų daryti teigiamą poveikį nuteistajam, paveiktų jį taip, kad jis ateityje nebedarytų naujų nusikalstamų veikų. Sprendimas taikyti šiuo metu BK 75 str. nuostatas bei I. V. paskirtos bausmės vykdymą atidėti aiškiai prieštarautų teisingumo principui, bausmės proporcingumui ir nepadarytų teigiamo poveikio jo tolimesniam elgesiui, kadangi nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro prielaidų išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.
Nuteistojo pirmosios instancijos teismui nurodyti argumentai, kad jis yra silpnos sveikatos (netekęs 50 proc. darbingumo), mokosi Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos 11 klasėje, yra susituokęs, socialiniai ryšiai geri tiek su šeima, tiek su giminaičiais, nagrinėjamu atveju taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog bausmės vykdymas jam turėtų būti atidėtas. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl jo sveikatos būklės jam būtų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. O tai, kad jis mokosi, vertintina itin teigiamai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog laisvėje jis, nors ir buvo 21 metų amžiaus, buvo baigęs vos 9 klases, ir tęsti mokslus pradėjo tik būdamas pataisos namuose. Santuokos sudarymas taip pat laikytinas svarbiu argumentu, tačiau nenusveriančiu jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurios leidžia spręsti apie jo vertybinę orientaciją, polinkius, interesus. Be to, pažymėtina, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, svarstė galimybę I. V. skirti mažesnę bausmę, negu numatyta inkriminuojamo straipsnio sankcijoje, tačiau pagrindų nenustatė (b. l. 40). Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismui, kad bausmės tikslus – atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo galima pasiekti tik vienintele – laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai, keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo I. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.