Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2011-12-23 · Civilinė byla Nr. 2-623-766/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-23
Bylos Nr.
2-623-766/2011
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-00315-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Šabanskienė
Ieškovas
O. A.
Atsakovas
UAB „Antaniškiai“
Trečiasis asmuo
C. K.
Kategorijos
  • 15.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-623-766-11Proceso Nr. 2-35-3-00315-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 15.3.1.; 125.7. (S)
RADVILIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 23 d.Radviliškis
Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Šabanskienė,sekretoriaujant Vidai Greičienei,

dalyvaujant ieškovui O. A., atsakovo UAB „Antaniškiai“ atstovui A. L., trečiajam asmeniui C. K., jo atstovui advokatui M. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. A. ieškinį atsakovui UAB „Antaniškiai“ dėl 2500 Lt materialinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas O. A. ieškiniu atsakovui UAB „Antaniškiai“ kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą dėl 2500 Lt materialinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad Radviliškio automobilių turguje, šalia UAB „Antaniškiai“ teritorijos, paliko jam nuosavybės teise priklausantį prekybos kioską, 2010 m. rugsėjo 15 d. su pirkėju atvykęs minėto kiosko apžiūrėti, jo nerado, vėliau sužinojo, jog UAB „Antaniškiai“ minėtą kioską utilizavo, apie kiosko nugriovimą jam pranešta nebuvo, dėl ko jam padaryta 2500 Lt turtinė žala, kurią prašo priteisti iš UAB „Antaniškiai“.

Ieškovas O. A. ieškinio reikalavimus palaikė pilnai. Paaiškino, kad 2010-09-15 pastebėjo, jog nėra jo kiosko, kuris stovėjo UAB „Antaniškių“ teritorijoje; kreipėsi į UAB „Antaniškių“ administraciją ir jam buvo pasakyta, kad kioskas yra sunaikintas. Nurodė, kad kioskas buvo pagamintas UAB „Medgina“ 1992 m., jis buvo metalinio karkaso ir apkaltas medžiu su pašiltinimu; už kiosko transportavimą sumokėjo 1992 m. 1665 talonus; už kiek pirko neatsimena, pirkimo dokumentų neberanda. 1999 m. kioską išsinuomavo I. U., kuri išsivežė kioską ir pasistatė Antaniškiuose; už kiosko nuomą kas mėnesį gaudavo po 50 Lt; sutartis buvo sudaryta metams; 2000 m., pasibaigus nuomos sutarčiai, UAB Antaniškiai“ nuvežė kioską ir pastatė į kitą vietą. Jis vėl ieškojo klientų kiosko nuomai; tartis į administraciją nėjo. Po 1-2 metų su C. K. sutarė, jog šis neatlygintinai naudosis kiosku, o jei prekyba seksis, kioską nupirks; ši sutartis buvo žodinė. Ch. K. kažkurį laiką kiosku naudojosi; vėliau pasakęs, jog kioskas per mažas, nusipirko didelį kioską ir 2004 m. pasakė, kad jo kiosku nebesinaudos ir nebepirks. Nurodė, kad C. K. pažadėjo pasaugoti kioską ir pakalbėti su UAB „Antaniškiai“, kad leistų savo teritorijoje laikyti kioską. Pripažino, kad pats tartis dėl kiosko į UAB „Antaniškiai“ administraciją nėjo; nuo 2004 m. jokia veikla kioske nebebuvo vykdoma; paskutinį kartą buvo užėjęs pakalbėti su C. K. 2007 ar 2008 m; kad kiosko nebėra, pastebėjo 2010-09-15. Nurodė, kad visus tuos metus kiosku nesidomėjo, nes buvo žodinė sutartis su C. K. dėl kiosko priežiūros. Pripažino, kad nuo 1999 m. kiosko nebeprižiūrėjo, įrodymų, kad kioskas būtų buvęs remontuotas per visą tą laikotarpį, neturi. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti 2500 Lt žalos atlyginimo, kadangi tokia buvo jo rinkos kaina 2010 m. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį.

Atsiliepimas

Atsakovo UAB „Antaniškiai“ atstovas A. L. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad iki 2002-04-03 tame kioske dirbo I. U. – draudė automobilius; vėliau I. U. nusipirko kitą namelį, o kiosko savininko telefono ji nežinojo. Vėliau atėjo C. K., kuris nurodė, kad pažįsta kiosko savininką, todėl jo prašymu ieškovo kioską nuvežė prie C. K. asmeninio kiosko; jau tuo metu ieškovo kiosko stogas buvo kiauras. Apie 2007 m. C. K. paprašė palaikyti kioskus; po metų atvažiavęs išsivežė vertingus daiktus, o savo kioskus leido išardyti. 2008 m. C. K. iš jo kabineto paskambino telefonu ieškovui ir liepė pasiimti kioską, tačiau ieškovas neatėjo. Kioskas dar kurį laiką prastovėjo, tačiau juos tikrino aplinkos apsaugos specialistai, todėl kioską reikėjo išardyti. Kas yra kiosko savininkas išsiaiškinti negalėjo, žinojo tik, kad jis dirba turguje. 2010 m. birželio – liepos mėnesį kioską išardė; ten nieko vertingo nebuvo; patys patyrė nuostolių, nes reikėjo sumokėti už utilizaciją. Paaiškino, kad kiosku naudotis nebebuvo galima, nes stogo nebebuvo, langai išdaužyti, grotos nuplėštos, lentelės supuvusios. C. K. sutarčių dėl šio kiosko sudaręs nebuvo; kitų kioskų savininkai mokėdavo už vietą. Prašo ieškinį atmesti.

Tretysis asmuo C. K. paaiškino, kad apie 2001 m. laikraštyje matė skelbimą, jog parduodamas ar nuomojamas kioskas Antaniškių turgaus teritorijoje. Kadangi jam reikėjo kiosko, susitiko su ieškovu, tačiau negavęs patvirtinimo iš veterinarijos tarnybos, ieškovui pranešė, kad kioskas netinka, kadangi per mažas, ir kiosko atsisakė. 2002 m. vasarą ieškovas paprašė jo pakalbėti su UAB „Antaniškiai“ direktoriumi, kad leistų pastovėti kioskui, kol suras nuomininkus; ieškovo kiosku jis nesinaudojo. Apie 2007 m. UAB „Antaniškiai“ direktorius prašė surasti kiosko savininką, kad išsivežtų kioską; ieškovą sutiko dirbantį turguje, pasakė jam, kad reikia išsivežti kioską, davė jam direktoriaus telefoną ir liepė paskambinti; tuo metu dar buvo likęs pusmetis iki automobilių turgaus uždarymo. Paskutinį kartą su ieškovu bendravo gal 2009 m., vėl priminė, kad pasiimtų kioską. 2009 m., kai ardė savo kioską, matė, kad ieškovo kioskas buvo apgriuvęs, sudužę stiklai, nuplėštas stogas. Nemano, kad yra jo pareiga saugoti kioską; ieškovo prašymu jis tik tarpininkavo, kad būtų leista laikinai stovėti kioskui atsakovo teritorijoje. Nurodė, kad ieškovo kioskas stovėjo 10-15 metrų atstumu nuo jo kiosko, ieškovo kiosku nesinaudojo, net raktų nuo jo neturėjo; prekybą vykdė UAB „Lasida“, o ne jis asmeniškai; ieškovas net nebuvo atėjęs į turgų, o tai rodo, kad jam kioskas nerūpėjo. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Liudytojas V. S. paaiškino, kad ieškovo nepažįsta, o atsakovo atstovą ir trečiąjį asmenį pažįsta darbo reikalais; veiklą jis pradėjo vykdyti 2000 m. Antaniškių turguje; turėjo vagonėlį, maitinimo įmonę. Šalia jo ir dar kitos įmonės 3-4 metus stovėjo niekieno neprižiūrimas kioskas. Vėliau, atsiradus reikalavimams dėl vandens, tas kioskas atsidūrė prie tvoros, kas jį perkėlė į kitą vietą, nežino. C. K. vykdė veiklą turgaus teritorijoje savo kioske. Ieškovo kioskas visą tą laiką stovėjo neveikiantis, apleistas; kioskas buvo be langų, stogo, sienos supuvusios, nebuvo durų. Jis pats savo kioską naudojo 7 metus, pirko ne naują, bet gerame stovyje, tačiau per tuos metus iš kiosko liko tik malkos.

Iš bylos medžiagos: Radviliškio r. PK 2010-12-08 pranešimo Nr. 40-81-S-15105 Dėl pareiškimo tyrimo, matyti, kad 2010-12-07 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl O. A. pareiškimo dėl turto sunaikinimo (b.l. 4, 5). Iš 2002-05-14 sutarties Nr. 02-05/14 matyti, kad nuomotoja AB „Antaniškiai“ įsipareigojo paskirti nustatytoje vietoje 20 m² turgavietės ploto nuomininkui UAB „Lasida“ prekybiniam nameliui: nuomininkas įsipareigoja mokėti 20 Lt už kiekvieną turgaus dieną (b.l. 75). Iš 1999-02-05 nuomos sutarties matyti, kad O. A. ir I. U. įmonė sudarė prekybos namelio nuomos sutartį, pagal kurią O. A. metams išnuomavo namelį prekybai, mokant nuomos mokestį kas mėnesį po 50 Lt (b.l. 82).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str.). LR CPK 178 str. nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

LR CK 6.248 str. nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Be to, įstatymas numato, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Analogiška nuostata įtvirtinta ir LR CK 6.253 str. 1, 5 d., kur numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų, t.y. veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai arba rizikos prisiėmimas.

Nors ieškovas nurodo, kad jo kiosku pagal susitarimą naudojosi trečiasis asmuo, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra, o iš liudytojo paaiškinimų matyti, kad tretysis asmuo kiosku nesinaudojo. Taip pat atmestinas ieškovo argumentas, kad apie vykdomą kiosko nugriovimą jam nebuvo pranešta. Ieškovas, nors gyveno ir dirbo Radviliškio mieste, tačiau per visą laikotarpį, kurį kioskas buvo UAB „Antaniškiai“ teritorijoje, nebuvo asmeniškai atvykęs ir taręsis su atsakovu dėl leidimo laikyti kioską, taip pat nesidomėjo kiosko būkle, jo neremontavo. Laikytina, kad atsakovas ėmėsi pakankamų priemonių informuoti atsakovą apie kiosko nukėlimą. Todėl teismas laiko, kad žala ieškovui atsirado dėl jo paties veiksmų, jis nebuvo pakankamai rūpestingas, nesirūpino savo turtu ir prisiėmė tokių pasekmių riziką. Taip pat teismas atsižvelgia, kad kioskas utilizavimo metu buvo 18 metų senumo, joks remontas jam visus tuos metus nebuvo atliekamas, kioskas buvo išdaužytais langais, be stogo, durų, išpuvusiu vidumi. Todėl ieškovo nurodyti nuostoliai laikytini nerealiais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Atsakovas įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, jų priteisti neprašo. Tuo tarpu tretysis asmuo C. K. turėjo 1042 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą), ir ieškinį atmetus, trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos (1042 Lt advokato pagalbai apmokėti) priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268-270 str. teismas,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Iš ieškovo O. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti 1042,00 Lt (vieną tūkstantį keturiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens C. K., gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Radviliškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva ŠabanskienėKopija tikraTeisėja