Kauno apygardos teismo nutartis

2020-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-435-954/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-16
Bylos Nr.
1S-435-954/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-435-954/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57220-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2020 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. LK-55 netaikyti A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. G. nuteistas 2017 m. sausio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (trys nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais paskirtas laisvės atėmimas 9 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3, paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams, kuri vadovaujantis BK 64 straipsniu subendrinta su 2015 m. rugpjūčio 18 d. Plungės rajono apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme – 9 MGL dydžio bauda, jas visiškai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams su 9 MGL dydžio bauda.

2. Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. spalio 15 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 15 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2020 m. balandžio 3 d.) – 1 metai 6 mėnesiai 12 dienų.

3. Komisija 2020 m. balandžio 3 d. priėmė nutarimą Nr. LK-55, kuriuo nutarė nuteistajam A. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis nenori analizuoti netinkamo elgesio pasekmių, savo veiksmų ir kaltės, smurtinio elgesio menkinimas/pateisinimas rodo, jog toliau laikosi kriminalinės subkultūros. Pasiduoda kitų nuteistųjų įtakai, turi savikontrolės problemų bei darbinės patirties stygių. Taip pat nutarime nurodyta, jog A. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 83 balų pagal OASys metodiką. Anksčiau buvo nustatyti 77 balai, rizika pakito, tačiau padidėjimas nėra siejamas su netinkamu nuteistojo elgesiu, jis pakito dėl pastebėtų ankstesnio vertinimo netikslumų ir vertintojų pasikeitimo.

4. Nesutikdamas su šiuo Komisijos nutarimu, nuteistasis A. G. pateikė skundą apylinkės teismui. 2020 m. gegužės 12 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi A. G. skundas buvo atmestas, konstatavus, kad nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

5. Skunde apygardos teismui nuteistasis A. G. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nustatant BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, ir 8 punktuose numatytas pareigas.

5.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, nes jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytas sąlygas – vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, yra atlikęs lygtiniam paleidimui privalomą bausmės dalį, mokėsi, stengėsi įsidarbinti, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, neturi problemų dėl gyvenamosios vietos. Paminėtos aplinkybės paneigia Komisijos ir apylinkės teismo nutarties argumentus. Nors sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą buvo atsižvelgta į drausmines nuobaudas, tačiau neįvertino to, jog jos yra negaliojančios, be to, kad jos buvo skirtos bausmės atlikimo pradžioje, o vėliau jo elgesys pasikeitė į teigiamą pusę ir buvo du kartus paskatintas. Pastaroji aplinkybė patvirtina, jog jis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

5.2. Nuteistojo teigimu, jam nėra suprantama dėl kokių priežasčių jis neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų, nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra maža, jo atžvilgiu nenustatyta nusikalstamo elgesio didinančių veiksnių, o nustatyta tik riziką mažinantys. Taip pat nuteistasis pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo teismų praktiką ir išskirtinį dėmesį suteikė nusikaltimų, už kurių padarymą atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumui, nors tai jau buvo įvertinta priimant nuosprendį ir skiriant bausmę.

5.3. Be to, nuteistasis nurodo, kad jis darbą suvokia kaip privalomą ir kaip teigimą, ne kartą kreipėsi dėl įdarbinimo į pataisos namų administraciją, tačiau įdarbintas nebuvo. Be to, yra gauti duomenys, jog paleidus lygtinai, jis bus priimtas į darbą. Paleistas iš pataisos įstaigos, gyventi vyktų pas tėvus, kur sąlygos yra tinkamos. Pagal galimybes dengia priteistą civilinį ieškinį. Taip pat nuteistasis pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo likusios bausmės.

Atsiliepimas

6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Gintarė Meškauskienė atsiliepime į nuteistojo skundą nurodo, kad nuteistojo A. G. skundas yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. skundas atmestinas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. G. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvavo įvairiose privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose pozityvaus užimtumo priemonėse, dažnai dalyvauja sporto renginiuose, bausmės atlikimo metu baigė vidurinę mokyklą, įgijo kelias specialybes. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nėra pakankamos lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

10. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam A. G. nustatoma vidutinė – 83 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o tai paneigia nuteistojo A. G. skundo argumentus, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (maža). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad A. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (42 balai), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Šiuo atveju būtina įvertinti jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Pažymėtina, kad apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Be to, turi būti įvertinti ir nuteistojo padaryti pažeidimai, negatyvus elgesys, nuobaudos atliekant bausmę.

11. Kaip matyti 2020 m. kovo 27 d. Socialinio tyrimo išvadoje, Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nors A. G. bausmės atlikimo metu buvo du kartus paskatintas, tačiau keturiolika kartų pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už tai jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Nors nuteistasis pagrįstai skunde pažymi, jog jam taikytos drausminės nuobaudos yra negaliojančios, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertinamas visas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Be to, priešingai nei nurodo nuteistasis, pateikti duomenys patvirtina, kad jam drausminės nuobaudos buvo paskirtos ne tik bausmės atlikimo pradžioje. Paskutinioji nuobauda jam buvo paskirta mažiau nei prieš metus laiko – 2019 m. spalio 22 d. ir panaikinta tik 2020 m. vasario 18 d. gavus paskatinimą už gerą elgesį ir dalyvavimą sporto varžybos. Nors A. G. paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau padarytų pažeidimų kiekis ir pobūdis rodo, kad nuteistojo A. G. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Pažymima, kad nuteisto asmens elgesys visos bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas prisitaikyti prie nustatytos tvarkos, laikytis taisyklių ir paklusti teisėtiems reikalavimams yra svarbus faktorius, į kurį atsižvelgiama vertinant probacijos taikymo galimybę konkretaus asmens atžvilgiu, nes pats lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų pareigų ir draudimų nustatymu.

12. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad priešingai nei nurodo A. G. savo skunde, Socialinio tyrimo išvadoje išskiriama visa eilė kintančių kriminogeninių veiksnių – darbinės patirties stygius, prasta finansinė padėtis dėl neapmokėtų ieškinių, nuolatinė veika susijusi su nusikaltimais, pastovios gyvenamosios vietos nebuvimas, savikontrolės problemos, smurtinio elgesio menkinimas/pateisinimas, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, asocialios vertybinės nuostatos, savikritiškumo, empatijos stoka, savo elgesio pasekmių minimalizavimas, mąstymo lankstumo stoka, žema motyvacija savo elgesio keitimui, bei trys nekintantys – ankstesni nusikalstami veiksmai, pasikartojantis nusikaltimų modelis, sunkėjantys nusikaltimai. Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek A. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus A. G. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

13. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad šis teistumas A. G. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo eilę kartų teistas, didžioji ankstesnių teistumų dalis yra už nusikaltimus nuosavybei. Šiuo metu jis atlieka bausmę už eilės sunkių nusikaltimų, kurie taip pat padaryti nuosavybei, padarymą veikiant organizuotoje grupėje. Šios aplinkybės visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia A. G. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. G. ankstesni nusikalstami veiksmai yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

14. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo mąstymu ir elgesiu. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai nėra visiškai atitinkantys amžių, aplinkybes – gynybiškas, stebimas tam tikras priešiškumas, noras kontroliuoti pokalbį bei nenoras analizuoti savo netinkamo elgesio. Pokalbių metu stengiasi kalbą nukreipti nuo jam nepatogių temų ar klausimų, linkęs daugiau kalbėti apie tai, kas jį charakterizuoja teigiamai. Paskutiniuose nusikaltimuose egzistuoja impulsų kontrolės, instrumentinės agresijos ir savitvardos praradimo atvejai. Nuteistasis dėl įvykdytų nusikaltimų kaltę teigia pripažįstantis, tačiau ją menkinantis, teigdamas, jog aukos nebuvo sunkiai sužalotos, kas rodo empatijos stoką. Be to, nuteistasis atsakomybę dėl nusikaltimų linkęs minimalizuoti arba iš dalies perkelti aplinkai. Taip pat A. G. sunkiai identifikuoja problemines sritis su kuriomis susiduria, teigia, kad tai gali būti jo nusikalstamo elgesio priežastimis, tačiau kokias pasekmes tai gali sukelti, suvokia tik labai paviršutiniškai, neieško ir neprisitaiko sau priemonių, kurios veikų preventyviai. Pažymima ir tai, jog gyvenimiški tikslai ateičiai – labai abstraktūs, jų įgyvendinimas stokoja planavimo, į ką konkrečiai reikia orientuotis norint įgyvendinti savo planus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aplinkybė, jog A. G. paskutiniu metu naudojo agresyvų/kontroliuojantį elgesį, turi nepakankamai suformuotus problemų sprendimų įgūdžius, nes visuomet tinkamai interpretuoja socialines situacija, didina jo kriminalinio elgesio riziką ateityje. Remiantis šiais socialinio tyrimo išvados duomenimis, bei įvertinus A. G. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog, nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, priešingai nei savo skundu teigia nuteistasis, teisinio pagrindo vis tik nėra.

15. Išvados, jog šiuo metu yra pagrindas nuteistajam A. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir palaikomi socialiniai ryšiai su artimaisiais. Neabejotina, kad šios aplinkybės egzistavo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio A. G. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu elgtis pagal nustatytą tvarką. Nuteistasis skunde tvirtina, jog jo darbinė motyvacija yra teigiama, ne kartą kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl darbo, tačiau įdarbintas nebuvo, paleistas iš pataisos įstaigos bus priimtas dirbti vadybininku. Tačiau pažymima, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nors A. G. suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau vis tik reiškia abejones dėl jam priimtino darbo, nes ne visus jam administracijos siūlomus darbus dirbtų. Abejonių tinkamu A. G. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kelia ir turimi finansiniai įsipareigojimu – pataisos įstaigoje gauti vykdomieji dokumentai dėl 1360,04 Eur išieškojimo. Nors nuteistasis pataisos namuose nedirba, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenimis jį finansiškai remia artimieji, jis pastoviai gauna iš jų pinigines perlaidas ir turi pakankamai pinigų kasdieninėms išlaidoms. Kas rodo, kad turėdamas pakankamai lėšų savo kasdienėms išlaidomas, tenkino tik savo poreikius, o nesistengė atlyginti bent kokią priteisto civilinio ieškinio dalį.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. G., šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama.

17. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuojama, kad nuteistojo A. G. pataisos procesas turi būti tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais pasirenkant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, sprendimo būdus, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas A. G. skundą dėl Komisijos 2020 m. balandžio 3 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A. G. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas GiedraitisDarius KantaravičiusNerijus Meilutis