Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „SOTA media“ ieškinį atsakovui M. S. N. dėl dalykinės reputacijos gynimo, trečiasis asmuo A. O..

2025 m. birželio 3 d. pareiškimu patikslinusi ieškinio reikalavimus, ieškovė prašė:

1) pripažinti šiuos atsakovo 2024 m. liepos 9 d. paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančius ieškovės dalykinę reputaciją:

a) „? ???? ??? ???? ??????, <...> ??? ?????? ??????? ??????????? ??????????, ???? ?????? ? ?????????? ? ??? ?????, ????????? ????????? ??? ??? ????????“ (liet. „Ten yra projektas „Sota“, <...> jis tiesiog tyčiojasi iš antikarinių aktyvistų, Antikorupcinio fondo ir t. t., nuolat kurdamas apie juos visokias pasakas“);

b) „??? ???? ??? ????“ (liet. „Jie meluoja apie mane“);

c) „?????? ??? ???? ?????? ?? ????? ?????? ???????? ? ????? ??????? ???????? ????????????? ??? ?????????? ???????, ??????? ?????? ??????????? ?????? ??????????, ??????????? ??????“ (liet. „Nes projektas „Sota“ iš tikrųjų pavogė pavadinimą ir taip bando imituoti leidinius, būdami tikrais kenkėjais, Putino pagalbininkais“);

d) „? ?????, ??? ?? ????? ?????? ???????????? ??? ??? ??? ??????“ (liet. „Manau, kad nėra prasmės pasakoti apie visą šią kloaką“);

e) „...???? ????????? ? ???????? ? ??? ????? ????????, ?????????, ??? ???????? ????????? ?????, ??????, ??????? ???????? ??? «????????». ??????? ??? ? ???????? ????? ???? ???? – ????.??????, ? «????????», ??? ??? ???? ??????“ (liet. „...buvo padalintas į sąmonę, įskaitant žiūrovų, skaitytojų, kur dirba moraliniai keistuoliai, reiškia, kuris yra žinomas kaip „Obossota“. Pavadinkime tai vienu Sota – Sota.Vision, o „Obossota“, tai yra Sota projektas“);

2) įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti jo paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovę ir „YouTube“ kanale „?. ?.“, pasiekiamame adresu (duomenys neskelbtini), paskelbti tokio turinio vaizdo pranešimą:

„????????????. ?, ?. ?., ???????, ??? ????????? „? ???? ??? ???? ??????, <...> ??? ?????? ??????? ??????????? ??????????, ???? ?????? ? ?????????? ? ??? ?????, ????????? ????????? ??? ??? ????????“, „??? ???? ??? ????“, „?????? ??? ???? ?????? ?? ????? ?????? ???????? ? ????? ??????? ???????? ????????????? ??? ?????????? ???????, ??????? ?????? ??????????? ?????? ??????????, ??????????? ??????“, „? ?????, ??? ?? ????? ?????? ???????????? ??? ??? ??? ??????“, „...???? ????????? ? ???????? ? ??? ????? ????????, ?????????, ??? ???????? ????????? ?????, ??????, ??????? ???????? ??? «????????». ??????? ??? ? ???????? ????? ???? ???? – ????.??????, ? «????????», ??? ??? ???? ??????“, ??????? ? ???????? ?????? ? ????????? „?????. ???? 867. ???? ?? „?????????“/?????????? ?????? ???????? ?./??????? ??? ???????“, ?? ????????????? ???????????????? ? ??????? ????? ????????? ???????????? ??????????? SOTA Media, VšĮ“

(liet. „Paneigimas. Aš, M. N., pareiškiu, kad teiginiai „Ten yra projektas „Sota“, <...> jis tiesiog tyčiojasi iš antikarinių aktyvistų, Antikorupcinio fondo ir t. t., nuolat kurdamas apie juos visokias pasakas“, „Jie meluoja apie mane“, „Nes projektas „Sota“ iš tikrųjų pavogė pavadinimą ir taip bando imituoti leidinius, būdami tikrais kenkėjais, Putino pagalbininkais“, „Manau, kad nėra prasmės pasakoti apie visą šią kloaką“, „...buvo padalintas į sąmonę, įskaitant žiūrovų, skaitytojų, kur dirba moraliniai keistuoliai, reiškia, kuris yra žinomas kaip „Obossota“. Pavadinkime tai vienu SOTA – Sota.Vision, o „Obossota“, tai yra Sota projektas“, kuriuos viešai paskelbiau laidoje „KARAS. DIENA867. NUŽUDYMAS „OHMATDIT“/mįslinga generolo C. mirtis/MOBIK ŽMONIŲ PROTESTAS“, neatitinka tikrovės ir kenkia visuomeninės organizacijos SOTA Media, VšĮ reputacijai“) (elektroninės bylos failas 6, puslapiai 165-167).

Ieškovė pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas yra juridinis asmuo VšĮ „SOTA media“ (kuri verčiasi visuomenės informavimo veikla), todėl būtent šio asmens atžvilgiu vertintini atsakovo paskleisti teiginiai, t. y. atsakovas nepagrįstai ginčo teiginius sieja su L. N., A. O. ar kitais asmenimis. Anot ieškovės, atsakovas paskleidė jos dalykinei reputacijai kenkiančias žinias naudodamasis plačiai naudojama Youtube programa; vaizdo įrašas, kuriame paskleisti ginčo teiginiai, peržiūrėtas jau 521 000 kartų. Atsakovo atsikirtimus, kad išsakyti teiginiai yra apie Sotaproject, o ne apie ieškovę VšĮ „SOTA media“, ieškovė vertino kaip atsakovo pasirinktą gynybinę poziciją, be to, pats atsakovas, gavęs ieškovės atstovo reikalavimą paneigti teiginius, savo Twitter paskyroje nurodė, jog „advokatų kontora, aptarnaujanti N. ir O., atsiuntė man pretenziją ir ėmė grasinti teismu, į ką aš atsakiau, kad mielai eičiau su jais į teismą, ten juos išdulkinčiau ir parodyčiau krūvą įdomių dalykų (kol kas jie tyli, tikiuosi, kad iki teismo prieis“). „(ateityje tikiuosi, kad pagal tai, ką pateiksiu teismui, išmesiu juos iš Lietuvos, bet tai jau kita istorija)“. Ieškovė pažymėjo, kad internetinėje paieškoje įvedus „sotaproject“ yra randamas būtent ieškovei priklausantis internetinis tinklalapis https://sotaproject.com. Ieškovės teigimu, atsakovo paskleista informacija neabejotinai laikoma žinia, nes iš esmės visi ginčo teiginiai yra suformuluoti kaip kategoriški teiginiai, kurie gali būti patikrinti taikant tiesos ir netiesos standartą, tačiau atsakovas neįrodė, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę. Nors atsakovas teigė, kad liudytojų parodymai patvirtins, jog atsakovas turėjo faktinį pagrindą susidaryti tokią nuomonę apie sotaproject veiklą, tačiau, anot ieškovės, visi apklausti liudytojai patvirtino, kad neturi jokių įrodymų apie ginčo teiginių pagrįstumą, jokios informacijos apie ieškovę atsakovui neteikė, o tiesiog pritaria atsakovo teiginiams. Vienintelis atsakovo nurodomas šaltinis, atsiradęs anksčiau nei paskelbti ginčo teiginiai, yra 2024 m. birželio 27 d. straipsnis iš www.sotaproject.com., tačiau visame aptariamame straipsnyje nėra nieko panašaus į Antikorupcinio fondo ar jo žurnalistų menkinimą ar pan., o duomenys pateikiami kartu nurodant ir jų šaltinį. Atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – kitų asmenų rengti straipsniai, vaizdo įrašai – yra parengti ir pasirodę po paviešinto vaizdo įrašo, todėl pirminiu informacijos šaltiniu laikytinas atsakovas, t. y. būtent atsakovas yra pirmasis asmuo, pažeminęs ieškovės dalykinę reputaciją, o atsakovo neteisėti veiksmai gali būti laikomi paskesnių įvykių priežastimi. Ieškovės sąsajos su bet kokiais kitais asmenimis ar ieškovės, juolab trečiojo asmens įsitikinimai, pažiūros nesuteikia atsakovui teisės žeminti ieškovės dalykinę reputaciją. Ieškovės nuomone, Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros sprendimas patvirtina, kad ieškovės veikla pripažįstama nepageidaujama Rusijos federacijos teritorijoje, todėl ieškovė nepagrįstai atsakovo siejama su Rusijos valdžios organais. Atsakovas paskleidė neatitinkančias tikrovės žinias, kuriose ieškovė yra painiojama į politinius įvykius, kurie visiškai nesusiję su ieškovės vykdoma veikla. Be to, neatitinkanti tikrovės informacija apie tai, kad asmuo palaiko ryšius su Rusijos režimui palankiais asmenimis, akivaizdžiai formuoja neigiamą požiūrį į tą asmenį, mažina jo teigiamą vertinimą, todėl tokių žinių paskleidimas žeidžia ieškovės dalykinę reputaciją. Ieškovės pavadinimas „kloaka“, „moraliniais išgamomis“ ar „Putino pagalbininkais“ yra savaime žeminantys, įžeidžiantys teiginiai, kuriais ieškovė nepagrįstai priskiriama Rusijos režimui palankių asmenų šalininkams. Paskleistomis žiniomis buvo siekiama, kad būtų sukeltos abejonės ieškovės veiklos skaidrumu, finansinių šaltinių nepatikimumu ir pan., kas patvirtina siekį nesąžiningai diskredituoti ieškovę. Net jei ginčo teiginiai būtų laikomi nuomone, atsakovui taikytina atsakomybė už nesąžiningos nuomonės paskleidimą, nes nėra jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas galėjo susidaryti tokią nuomonę apie ieškovę ir ją paskleisti. Ieškovė pažymėjo, kad paskleistame vaizdo įraše atsakovas apie ieškovę pradėjo kalbėti be jokios priežasties; iki ginčo įrašo paskleidimo ieškovės atžvilgiu nebuvo jokių neigiamų vertinimų. Iki ginčo įrašo paskleidimo ieškovės skelbtos naujienos buvo dažnai cituojamos, o po atsakovo paskleisto įrašo ieškovės citavimo reitingas akivaizdžiai krito, ieškovės žurnalistams imta atsisakinėti suteikti akreditacijas įvairiems renginiams, nurodant išgalvotas priežastis.

Trečiasis asmuo palaikė ieškovės reikalavimus ir argumentus. Trečiasis asmuo papildomai nurodė, kad jis ir jo bendradarbiai yra persekiojami Rusijoje dėl žurnalistinės veiklos. Anot trečiojo asmens, jie savo veikloje kalba ir apie Rusijos valdžią, ir apie opoziciją. Trečiojo asmens teigimu, jis nuo 2019 m. pradėjo dirbti kartu su A. A., kuriai priklausė Sotavision licencija. Vėliau, išsiskyrus pažiūroms, A. A. išėjo su keturiais darbuotojais, o su trečiojo asmens grupe išėjo apie 40 darbuotojų. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad po tokio atsiskyrimo A. A. nereiškė jokių pretenzijų dėl prekės ženklo, nors vėliau anonimiškai skleidė tekstus apie leidyklų atskyrimą, kuriuose buvo netikslumų, kalbama apie vagystes. Anot trečiojo asmens, jis ir jo bendradarbiai reguliariai viešina Antikorupcinio fondo veiklą, nes ji kelia pavojų, neskaidriai įsisavina lėšas iš užsienio. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atsakovas nesikreipė į juos dėl jo nurodomo melo apie jį patį. Trečiojo asmens teigimu, atsakovas ginčo teiginius išreiškė iš karto po to, kai trečiasis asmuo ir jo bendradarbiai paskelbė duomenų apie Antikorupcinio fondo vadovą, t. y. tokią atsakovo reakciją iššaukė ieškovės veikla.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovas pažymėjo, kad jis nežinojo ar Sotaproject turi ryšių ieškove, o nagrinėjamo vaizdo įrašo metu kalbėjo apie Sotaproject žurnalistus, kurie atskilo nuo Rusijos federacijoje veikusios Sotavision, nesąžiningai perėmę prisijungimo duomenis, ir apie sklaidos kanalą, kuriuo buvo naudojamasi dar iki ieškovės įstaigos įsteigimo. Atsakovas pabrėžė, kad tikrai ne ieškovė, kaip juridinis asmuo (kuris įsteigtas 2022 metais), atliko Sotavision dalies perėmimą, kuris įvyko anksčiau 2021-2022 metais, o dalies žurnalistų konfliktas su šios organizacijos buvusiais darbuotojais dėl Sotavision informacinių kanalo perėmimo kilo dar 2022 metų pavasarį, t. y. iki ieškovės įstaigos įsteigimo 2022 m. spalio 24 d. Be to, tinklalapyje www.sotaproject.com anksčiausiai šiuo metu prieinamas straipsnis buvo paskelbtas 2020 metais, t. y. irgi iki ieškovės įsteigimo. Netgi šiuo metu Sotaproject kanale nėra jokių nuorodų į ieškovės įstaigą. Dėl to, atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė, kad ji turi teisę atstovauti Sotaproject teisme, t. y. kad turi reikalavimo teisę, todėl yra pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtu. Anot atsakovo, savo nuomonę apie ieškovę jis susidarė, be kita ko, dėl ieškovės finansavimo šaltinio, t. y. dėl itin prieštaringai vertinamo L. N., kuris sistemingai persekioja oponentus, daro spaudimą žurnalistams. Atsakovo teigimu, apie Sotaproject pavadinimo vagystę ir prisidengimą kitu ženklu jis sužinojo iš tų, kieno šis ženklas pavogtas, t. y. dalis tapatybės pavogta iš Sotavision. Kalbėdamas apie „Putino pagalbininkus“, atsakovas neturėjo galvoje tiesioginio darbo režimui. Atsakovo vartoti įžeidimai irgi turėjo pagrindą, nes buvo siūloma apipilti šlapimu Antikorupcinį fondą ir S. S., be to, žodį „kloaka“ viešai vartojo ir trečiasis asmuo, todėl toks pat žodis gali būti vartojamas ir prieš ieškovę. Atsakovas pažymėjo, kad socialiniuose tinkluose jam asmeniškai grasino L. N., todėl ir atsakovas įžeidinėja tiek L. N., tiek jo organizaciją. Kadangi įrašo metu atsakovas kalbėjo apie socialiai svarbią informaciją, tai vartojo aštrius žodžius. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė apie jį melavo teigdama, jog jis prieštaravo premijos skyrimui vienam iš karo korespondentų. Atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė kaip ji patyrė dalykinės reputacijos sumažėjimą Lietuvoje ir kaip jos dalykinė reputacija pasikeitė po atsakovo pareikštos nuomonės ginčo teiginiais. Atsakovas reiškia kritiką tokiems projektams ir organizacijoms kaip Sotaproject, nes, jo įsitikinimu, tokie projektai skaldo Rusijos opoziciją, keldami nepagrįstas abejones dėl kitų Rusijos opozicinių organizacijų veiklos skaidrumo. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė yra visuomenės informavimo priemonė, kuri turėjo galimybę paskelbti savo poziciją ir atsakyti į viešą atsakovo kritiką, tačiau pasirinko kelia teisminio ginčo metu reikalauti atsakovo nuomonės paneigimo, nors pagal Civilinio kodekso 2.24 straipsnio nuostatas paneigiami gali būti tik paskleisti duomenys. Be to, iš pradinio ieškinio ieškovei pašalinus reikalavimo dalį dėl teiginių „vykdomas už L. N. pinigus“, toks reikalavimas nebegali būti nagrinėjamas teisme, nes šis ieškinio reikalavimas yra jau kitoks nei ieškovė pateikė ikiteisminį reikalavimą atsakovui paskelbti paneigimo tekstą, kurio turinį pakeitė bylos nagrinėjimo metu.

Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. <...> Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei. 2.24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių kito asmens reputaciją, paneigimo tvarką ir terminus tokiu atveju nustato teismas. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. 2.24 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją.

Dėl viešai paskleistų teiginių

Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ginčo teiginius atsakovas YouTube vaizdo įrašų platformoje paskelbė 2024 m. liepos 9 d. ((duomenys neskelbtini)). Ginčo teiginiai buvo išsakyti vaizdo įrašo atskiros potemės atkarpoje tarp 32 min. 38 sek. ir 34 min. 7 sek. Byloje nėra ginčo ir dėl faktinės aplinkybės, kad ginčo teiginiai buvo paskelbti viešai. Taigi ieškovo pateikti įrodymai patvirtina (ir to atsakovas neginčijo), kad ginčo teiginiai paskelbti viešai ir kad šiuos teiginius paskleidė atsakovas.

Ginčo teiginiai, kurie teismo pabraukiami, buvo paskleisti tokiame kontekste:

„???????????? ?? ????? ??? ?????????????? ????????? ?????????? Sotavision. ?? ?????? ? Sotaproject. Sotavision – ??? ????-???????, ??????? ????????????? ????????, ??????? ???????? ???????. ? ?????????, ???? ? ?. ?., ??????? ? ???? ???????? ? ?????? ????????? ?????????? ? ????, ?, ? ?????????, ??? ?? ????????? ??????. ? ???? ??? Sotaproject, ??????? ?? ?????? ?. ?.. O?? ?????? ??????? ??????????? ??????????, ???? ?????? ? ?????????? ? ??? ?????, ????????? ????????? ??? ??? ????????. ??? ????, ??? ???? ? ??? ?????, ???. ??? ???? ????, ????????? ? ????, ? ????????. ???? ?????? ???????? ???? ? ?????-?? ??????. ??, ? ?????, ?? ?? ?????? Sotavision ? Sotaproject. ? ?????????, ??????, Sotavision ? Sotaproject ??? ?? ? ?? ?????????? Sota, ?????? ??? Sotaproject ?? ????? ?????? ???????? ? ????? ??????? ???????? ????????????? ??? ?????????? ??????? ??????? ?????? ???????????, ?????? ?????????? ??????????? ??????, ???. ? ?????????, ??? ??? ??? ??????, ??. ?? ? ????? ??? ?? ????? ?????? ???????????? ???, ???????? ??? ??? ??? ??????. ?????? ? ???? ????? ?????? Sotavision, ??????? ????????????? ?????? ?????? ????, ? ??? ???????? ?????? ? ????????????? ????, ???? ????????? ? ???????? ? ??? ????? ???????? ????????? ? ?????? Sotaproject, ??? ???????? ????????? ?????, ??????, ? ??????? ???????? ??? O???????. ? ??????? ??? ? ????????: ????? ???? Sota – Sotavision ? O??????? – ??? ??? Sotaproject“.

„Tarp sulaikytųjų per akciją buvo Sotavision žurnalistai. Nepainioti su Sotaproject. Sotavision – tai žmonės-leidiniai, kurie iš tikrųjų dirba, kurie aktyviai veikia. Deja, yra ir A. F., kuri su jais dirbo ir dabar faktiškai yra tardymo izoliatoriuje, ir, deja, tai ne vienetinis atvejis. O yra ten Sotaproject, kuris iš L. N. pinigų. Ji tiesiog daužo antikarinius aktyvistus, Kovos su korupcija fondą ir taip toliau, nuolat išgalvodama apie juos nebūtus dalykus. Jie meluoja, apie mane taip pat, štai. Be to, sėdėdami, kiek žinau, Vilniuje. Reikia iš viso tuo kada nors užsiimti. Na, bendrai, nepainioti Sotavision su Sotaproject. Deja, matote, Sotavision ir Sotaproject, jie ir vieni ir kiti vadinasi Sota, nes Sotaproject faktiškai pavogė pavadinimą ir taip stengiasi susitapatinti su normaliais leidiniais, būdama tiesiog kenkėjais, pačiais tikriausiais Putino pagalbininkais, štai. Deja, štai taip būna, taip. Na, aš galvoju, kad nėra prasmės detaliai pasakoti apie visą šią kloaką. Tiesiog aš noriu, kad Sotavision darbas, kurie iš tikrųjų daro svarbų darbą ir kur dirba drąsūs ir nuostabūs žmonės, būtų atskirta žiūrovų ir skaitytojų sąmonėje nuo Sotaproject, kur dirba moraliniai iškrypėliai, reiškia, ir kuri žinoma ir kaip Obossota. O siūlau taip ir vadinti: viena bus Sota – Sotavision ir Obossota – tai Sotaproject“.

Nagrinėdamas šią šalių ginčo dalį, teismas pabrėžia vieną svarbų šalių pateiktų ginčo teiginių vertimų skirtumą. Skirtingai nuo atsakovo teiktų ginčo teiginių vertimų, ieškovė, teikdama tiek ieškinio reikalavimų, tiek 2025 m. spalio 24 d. vertimą dėl paskleistų teiginių konteksto (e. b. f. 10, p. 9-10), esminę dalį atsakovo teiginių „Sotaproject“ į lietuvių kalbą išvertė kaip „Sota projektas“ ir (arba) „projektas „Sota““. Teismo vertinimu, toks vertimas ne tik netikslus, bet ir klaidingas, nes tiek „Sota projektas“, tiek „projektas „Sota““ savo esme-turiniu yra gerokai platesnė sąvoka, kuri pagal prasmę gali apimti tiek Sotavision“, tiek Sotaproject, tiek „SOTA media“, t. y. įmones ar prekės ženklus, kurių pavadinime yra šaknis ar išskiriantis žodis-ženklas „Sota“. Tuo tarpu iš vaizdo įrašo metu atsakovo paskleistų teiginių visumos-konteksto, teismo vertinimu, akivaizdu, kad atsakovas siekė tarpusavyje atriboti tik Sotavision ir Sotaproject ženklus savo veikloje naudojančius žurnalistus, jų grupes, t. y. aptariamais atvejais atsakovas nekalbėjo plačiąja prasme apie bet kokius aiškiai neapibrėžtus „Sota“ ženklą naudojančius „projektus“, kaip tokius.

Šis svarbus vertimo skirtumas svarbus tuo, kad patvirtina atsakovo nuoseklią poziciją, kad, paskleisdamas ginčo teiginius, jis kalbėjo būtent apie žurnalistus, t. y. fizinius asmenis, o ne apie „projektus“, kaip juridinius asmenis. Tokią atsakovo poziciją patvirtina tiek teiginių paskleidimo kontekstas (pagrindinė aptariamos potemės skleidžiama žinia – būtent žurnalistų sulaikymas protesto-akcijos metu), tiek patys paskleisti teiginiai, kiekvieno jų gramatinė reikšmė, loginė prasmė. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad iš paskleistų teiginių matyti, jog atsakovas kalbėjo ir siekė atskirti žurnalistus, kurie naudojasi (dirba su) Sotavision ženklu ir kurie naudojasi (dirba su) Sotaproject ženklu. Priešingai negu nurodoma ieškovės pateiktuose paskleistų teiginių vertimuose, atsakovas nekalbėjo apie aiškiai neapibrėžtus Sota projektus-organizacijas plačiąja prasme, todėl tokie teiginiai negali būti vertinami kaip apimantys ir bet kokius kitus „Sota“ projektus ar organizacijas, įskaitant ir „SOTA media“. Šiame kontekste trečiasis asmuo iš esmės neneigė atsakovo teiginių apie tai, kad 2021-2022 metais įvyko Sotavision ženklą naudojusių žurnalistų kolektyvo skilimas-atsiskyrimas (e. b. f. 2, p. 189-201). Taigi ieškovas turėjo faktinį pagrindą kalbėti ir kalbėjo ne apie kokius nors neapibrėžtus Sota projektus-organizacijas, bet apie konkrečias iš vienos organizacijos atsiskyrusias žurnalistų (fizinių asmenų) grupes, kurios ėmė naudotis Sotavision ir Sotaproject ženklais.

Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo neneigė ir neginčijo atsakovo akcentuojamos aplinkybės, kad aptariamas Sotavision kolektyvo atsiskyrimas įvyko dar iki ieškovės, kaip juridinio asmens, įsteigimo-įregistravimo Juridinių asmenų registre 2022 m. spalio 31 d. (e. b. f. 2, p. 21; f. 8, p. 124). Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina kaip pakankamai įrodytą ieškovo nurodomą aplinkybę, kad aptariamas žurnalistų kolektyvo atsiskyrimas-skilimas įvyko tuo metu, kai ieškovė (juridinis asmuo) dar neegzistavo. Akivaizdu, kad būtų nelogiška kaltinti faktine pavadinimo vagyste tokį juridinį asmenį, kuris aptariamos vagystės laikotarpiu dar net neegzistavo. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina ankstesnę išvadą, kad ginčo teiginiais atsakovas kalbėjo ne apie juridinį asmenį (ieškovę), bet būtent apie žurnalistų (fizinių asmenų) grupę. Svarbu ir tai, kad ieškovė neteigė ir neįrodinėjo, kad atsakovo ginčo teiginiais išskirta Sotaproject ženklą naudojusi žurnalistų grupė dar iki ieškovės įsteigimo-įregistravimo būtų finansuojama L. N., nors procesinė pareiga įrodyti šią aplinkybę (kad paskleisti teiginiai yra apie ieškovę) teko būtent ieškovei.

Pažymėtina ir tai, kad pačios ieškovės pateiktame Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2025 m. sausio 17 d. sprendime, kurį (neturėdamas duomenų apie jo įsiteisėjimą ar panaikinimą-pakeitimą) teismas vertina kaip rašytinį įrodymą, nurodoma, jog „nagrinėjamu atveju į ginčą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad šis domeno vardas <sotaproject.com> būtų naudojamas Lietuvoje kaip šio suinteresuoto asmens <VšĮ „SOTA media“> verslo identifikatorius“ (e. b. f. 3, p. 89). Taigi ginčo nagrinėjimo Valstybiniame patentų biure metu ieškovė, biuro vertinimu, nebuvo įrodžiusi, kad ji naudojosi domeno vardu „sotaproject.com“ kaip savo verslo identifikatoriumi. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, papildomai patvirtina atsakovo atsikirtimus, kad ginčo teiginių paskleidimo metu jis net nežinojo apie ieškovės, kaip juridinio asmens, egzistavimą.

Jeigu būtų pagrindas (kurio šiame sprendime vis dėlto nenustatyta) konstatuoti, kad atsakovo teiginiai, susiję su L. N. pinigais-finansavimu, neva patvirtina, jog tokiu atveju atsakovas kalbėjo apie žurnalistų grupę, kuri L. N. finansuojama jau po ieškovės įsteigimo-įregistravimo, tai ir tokiu atveju, tokia nustatyta faktinė aplinkybė nebūtų pakankama išvadai, kad ginčo teiginiai iš tikrųjų apie ieškovę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmens teiginiai apie juridinio asmens darbuotojų ar netgi vadovybės dalį, negali būti Civilinio kodekso 2.24 straipsnio prasme traktuojami ir kaip asmens teiginiai apie patį juridinį asmenį. Dar kartą pažymėtina, kad paskleistų teiginių turinys-visuma nepalieka abejonių, kad šiuo atveju atsakovas kalbėjo būtent apie žurnalistų (fizinių asmenų) grupę, kuri iš pradžių naudojosi Sotavision ženklu, o vėliau atsiskyrusi ėmė naudotis Sotaproject ženklu, t. y. paskleistuose teiginiuose nebuvo nei tiesioginių, nei netiesioginių nuorodų ir to nebuvo įmanoma suprasti iš konteksto, kad atsakovas būtų kalbėjęs apie kokį juridinį asmenį. Šiuo aspektu papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės viešą atskleidimą-nurodymą apie savo sąsajas su Sotaproject ženklu būtent iki ginčo teiginių paskleidimo (kad iš tam tikrų viešų duomenų atsakovas ir (arba) bet kuris kitas asmuo galėjo ir turėjo suprasti, kad būtent ieškovė (ir tik ieškovė) naudojasi Sotaproject ženklu).

Ta ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad, gavęs ieškovės atstovo ikiteisminę pretenziją dėl paskleistų teiginių paneigimo (e. b. f. 1, p. 33-35), atsakovas neva pripažino, kad jis paskleidė teiginius apie ieškovę, teismo vertinimu, patvirtina tik tokią faktinę aplinkybę, kad (tik) iš paties ieškovės atstovo kreipimosi turinio (kuriame tiesiogiai nurodyta, kad į atsakovą dėl ginčo teiginių paneigimo advokatas kreipiasi atstovaudamas viešajai įstaigai „SOTA media“) atsakovas sužinojo, kad Sotaproject ženklas jau yra susijęs su ieškovės viešąja įstaiga. Taigi nei ieškovės ikiteisminė pretenzija atsakovui, nei atsakovo veiksmai po tokios pretenzijos gavimo nepatvirtina, kad ginčo teiginių paskleidimo laikotarpiu atsakovas iš tikrųjų žinojo tiek apie ieškovės, kaip juridinio asmens, egzistavimą, tiek apie tai, kad ieškovė jau naudojasi Sotaproject ženklu.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė (nepakankamai įrodė), kad paskleisti ginčo teiginiai yra apie ieškovę. Tai teikia pakankamą savarankišką pagrindą ieškinį atmesti kaip neįrodytą (CPK 12, 178 straipsniai). Kadangi šioje byloje nėra tikslo tiksliai nustatyti-identifikuoti konkrečius asmenis, jų grupę, apie kuriuos atsakovas paskleidė ginčo teiginius, tai teismas, neperžengdamas pareikštų ieškinio reikalavimų ribų, šių aplinkybių išsamiau nenagrinėja.

Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. To paties straipsnio 84 dalyje nustatyta, kad žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas, tikri (teisingi) duomenys.

Iš šiame sprendime jau nurodyto paskleistų ginčo teiginių turinio ir konteksto akivaizdžiai matyti, kad atsakovas nesiekė paskelbti-paskleisti jokių faktų ar tikrų, neabejotinų duomenų nei apie žurnalistų grupę, kurioje buvo-yra trečiasis asmuo, nei juolab apie ieškovę, kaip juridinį asmenį. Priešingai, paskleistų teiginių visuma, jų paskleidimo gramatinis-literatūrinis stilius ir atsakovo naudoti žodžiai-epitetai (tiesiog daužo, patys tikriausi Putino pagalbininkai, kloaka, moraliniai iškrypėliai, Obossota) yra akivaizdžiai vertinamojo pobūdžio ir parodantys kaip atsakovas subjektyviai neigiamai vertina aptariamų žurnalistų, jų grupės veiklą. Pakankamai akivaizdu, kad atsakovo teiginys „patys tikriausi Putino pagalbininkai“ niekaip nepretenduoja į žinios statusą, kaip tai nurodytą pacituotoje Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje, pavyzdžiui, kad atsakovas paskleidė faktą, jog atitinkami žurnalistai, jų grupė iš tikrųjų yra Putino pagalbininkai, kaip tokie. Toks faktas-duomenys niekaip negali būti patikrinami-patvirtinami, nėra duomenų apie tokias visuomenines ar darbines pareigas-funkcijas kaip „Putino pagalbininkas(-ai)“. Taigi, akivaizdu-suprantama, kad kalbėdamas apie „pačius tikriausius Putino pagalbininkus“, atsakovas išreiškė savo neigiamą subjektyvų įvertinimą atitinkamų žurnalistų, jų grupės veiklai, kuri, susideda, be kita ko, iš Antikorupcinio fondo ir antikarinių aktyvistų „daužymo“, melavimo apie juos ir atsakovą, faktinės pavadinimo vagystės, pačios tikriausios pagalbos Putinui. Remdamasis šiais motyvais, teismas sprendžia, kad atsakovas įrodė, jog jo paskleisti ginčo teiginiai yra jo subjektyvi nuomonė-vertinimai, o ne paskleistos žinios-duomenys.

Dėl įpareigojimo paskelbti paneigimą

Kadangi ginčo teiginiai traktuotini kaip atsakovo subjektyvi nuomonė-vertinimai, tai jau vien dėl šios priežasties negali būti tenkinami ieškinio reikalavimai įpareigojant atsakovą paskelbti ieškovės suformuluotą paneigimą, kaip tokį (net jeigu ir būtų nustatyta, kad ginčo teiginiai vis dėlto yra apie ieškovę). Nustatęs du pakankamus-savarankiškus pagrindus ieškiniui atmesti, teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo taip pat bendradarbiavimo principais (CPK 7, 8 straipsniai) papildomai nurodo tik glaustus-sutrumpintus motyvus-išvadas, kad trečiasis asmuo iš esmės patvirtino atsakovo poziciją, jog trečiasis asmuo ir jo bendradarbiai (t. y. būtent tie žurnalistai, žurnalistų grupė, apie kurią savo nuomonę-vertinimus paskleidė atsakovas) savo veikloje kalba ne tik apie Rusijos valdžią, bet ir apie opoziciją, apie Kovos su korupcija fondą, t. y. iš esmės vienaip ar kitaip išreiškia tam tikrą Rusijos režimo opozicijos bei Kovos su korupcija fondo kritiką; jog faktiškai įvyko darbuotojų kolektyvo (kuris naudojosi Sotavision ženklu) skilimas-atsiskyrimas. Pakankamai suprantama, kad Rusijos režimo opozicijos kritikai gali būti traktuojami (ypač karo ar bent jau karinių veiksmų sąlygomis) ir kaip režimo pagalbininkai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje nekeliamas klausimas, kuri ginčo šalis yra stipresnė-aktyvesnė opozicionierė Rusijos režimui ir (arba) antikarinė aktyvistė. Šios bylos esmė, ar atsakovas turėjo pakankamą pagrindą apie atitinkamus asmenis paskleisti ginčo duomenis arba susidaryti atitinkamą nuomonę-vertinimus apie juos. Taigi nurodytos aplinkybės (atitinkamos žurnalistų grupės reikšta kritika Rusijos režimo opozicionieriams, Kovos su korupcija fondui), teismo vertinimu, pakankamai patvirtina egzistavusį faktinį pagrindą susiformuoti atitinkamoms atsakovo nuomonėms-vertinimams. Be to, atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad aptariama žurnalistų grupė vienaip ar kitaip kritikavo antikarinius aktyvistus, t. y. žmones, visuomeninius ar juolab politinius veikėjus, pavyzdžiui, I. J., V. K.-M. (e. b. f. 7, p. 41), kurie nepritaria Rusijos karui Ukrainoje, todėl darytina išvada, kad egzistavo pakankamas pagrindas ir atsakovo nuomonei-vertinimams apie antikarinių aktyvistų „daužymą“. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo neneigė-neginčijo atsakovo atsikirtimų, kad aptariama žurnalistų grupė skleidė melagingą informaciją-teiginius, jog atsakovas neva siūlė atimti N. T. premiją po mirties (e. b. f. 2, p. 178-179; f. 5, p. 59). Taigi turėjo pakankamą faktinį pagrindą ir tie atsakovo teiginiai, kurie susiję su žurnalistų grupės melavimu apie atsakovą. Apklausti liudytojai M. P., A. P. ir S. S., nors ir nurodė, kaip akcentuoja ieškovė, jog nesidalino su atsakovu jokia savo atlikinėtų tyrimų ar kitokia medžiaga, tačiau visi liudytojai pažymėjo, kad dar iki ginčo teiginių paskleidimo jie buvo bendravę su atsakovu, su juo kalbėję apie Sotavision kolektyvo skilimo-atsiskyrimo aplinkybes, apie žurnalistų grupės, kurioje iki šiol veikia trečiasis asmuo, veiklos pobūdį, kuris susijęs su Rusijos režimo opozicionierių, antikarinių aktyvistų, Kovos su korupcija fondo kritikavimu, grasinimais oponentus apipilti šlapimu. Tokie duomenys patvirtina ir pakankamą faktinį pagrindą sąžiningai susiformuoti atsakovo nuomonei-vertinimams dėl atitinkamų žurnalistų itin neigiamo vertinimo, įskaitant ir viešojoje erdvėje nepadorių žodžių vartojimą (kloaka, moraliniai iškrypėliai) tokius viešo pobūdžio vertinimus teikiant su kariniais veiksmais (t. y. itin skaudžiais ir didelei daliai visuomenės jautriais bei pavojingais veiksmais) tiesiogiai susijusiame fone.

Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamu ieškiniu ieškovė prašė įpareigoti atsakovą paskelbti tokio turinio paneigimą, kuriame atsakovas turėtų nurodyti, jog tam tikri teiginiai net ir paskelbimo metu „neatitinka tikrovės ir kenkia“ ieškovės reputacijai. Esant taip suformuluotam ieškinio reikalavimui (t. y. ieškovei nereikalaujant paneigime nurodyti, kad tam tikri teiginiai būtent jų paskelbimo metu neatitiko tikrovės) atsakovas įgyja procesinę teisę nuo ieškinio reikalavimų gintis ir tokiais duomenimis, aplinkybėmis, kurios atsirado ir (arba) apie kurias atsakovas subjektyviai sužinojo bet kuriuo laikotarpiu iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju, būtų neteisinga atsakovą teismo sprendimu įpareigoti paskelbti tokį paneigimą, kurio turinys-teiginiai, teismine tvarka įvertinus po ginčo teiginių paskleidimo atsiradusias ir (ar) atsakovui paaiškėjusias aplinkybes-duomenis, jau atitiktų tikrovę. Remdamasis šiais motyvais, teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus ieškovės argumentus, kurias apeliuojama į atsakovo procesinę pareigą įrodyti, jog ginčo teiginiai nepažeidžia ieškovės dalykinės reputacijos, remiantis vien tik iki ginčo teiginių paskleidimo egzistavusiomis ir (ar) atsakovui tuo metu žinomomis aplinkybėmis-duomenimis. Taip pat, remiantis tais pačiais motyvais, sutiktina ir su atsakovo atsikirtimais, kad jo viešai kritikuota-vertinta žurnalistų grupė savo veikloje taip pat vartojo viešos komunikacijos prasme nepadorius žodžius, pavyzdžiui, ????????? ??????? (liet. – niekšingos kronikos), ???????? (liet. – pyderai) (e. b. f. 4, p. 13; f. 8, p. 67). Šios aplinkybės taip pat patvirtina atsakovo atsikirtimus, kad nepadorią leksiką viešai vartojančių asmenų atžvilgiu turi būti taikomas panašaus lygio nepadorios leksikos toleravimas jų pačių atžvilgiu. Remiantis šiais motyvais atmestini kaip nepagrįsti ir tie ieškovės argumentai, kuriais prašoma ginti tokias ieškovės teises, kurias, anot ieškovės, pažeidė atsakovo vartoti nepadorūs žodžiai.

Apibendrindamas nurodytus motyvus ir išvadas, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas ginčo teiginius paskleidė būtent apie ieškovę ir kad paskleisti ginčo teiginiai turėtų būti kvalifikuojami kaip paskleistos žinios, o ne atsakovo subjektyvi nuomonė-vertinimai. Be to, atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, teikiančių pagrindą konstatuoti, kad jis turėjo pakankamą faktinį pagrindą tokiems subjektyviems vertinimams susidaryti apie žurnalistų grupę. Taigi ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Priimant sprendimą, kuriuo ieškinys atmetamas, atsakovui iš ieškovės priteisiamos jo patirtos iš viso 6824,40 Eur bylinėjimosi išlaidos. Valstybei iš ieškovės priteisiama 12,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Ši suma įmokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti atsakovui M. S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės viešosios įstaigos „SOTA media“, j. a. k. 306168520, 6824,40 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt keturis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės viešosios įstaigos „SOTA media“, j. a. k. 306168520, 12,25 Eur (dvylika eurų 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.