Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisiamojo posėdžio pirmininko Valdo Meidaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. I. (S. I.), gim. (duomenys neskelbtini). Rusijos Federacijoje, Novgorodo srities S. R. rajone, Mežniko kaime, rusas, Rusijos Federacijos pilietis, gyvenantis Rusijos Federacijoje, Novgorodo apskrityje, S. R. rajone, V. S. kaime 3 – 11, 10 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini)vairuotoju – ekspeditoriumi, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

S. I. (S. I.) 2006 m. spalio 28 d. apie 0.20 val., Utenoje, (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)administracinių patalpų poilsio kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, smogė vieną kartą peiliu A. P. (A. P.) į krūtinę, padarydamas jam krūtinės dešinės pusės kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą su širdiplėvės bei širdies sužalojimu, taip jį nužudydamas.

K. S. I. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2006-10-26 darbo reikalais atvyko į Uteną, apsigyveno UAB (duomenys neskelbtini)administracinėse patalpose įrengtame poilsio kambaryje. Kartu kambaryje gyveno A. P. ir A. B., kurie buvo jo bendradarbiai. Gyveno ir M. R., taip pat vairuotojas, tačiau su juo susipažino tik atvykęs į Uteną. 2006-10-27 dieną jis garaže remontavo savo automobilį, kartu tame pačiame garaže dirbo ir A. B. bei A. P.. Dienos metu A. P. pradėjo prie jo kabinėtis – koliojosi, stumdė, tačiau rimtesnio konflikto tarp jų nebuvo. Iš garažo į poilsio kambarį jis grįžo apie 16 val., parsinešė 1,5 l tapos butelį stipraus alaus, pavalgė ir virtuvėje tvarkė televizoriaus anteną. Apie 18 – 19 val. grįžo kiti kambaryje gyvenę vyrai, A. P. ir A. B. atsinešė butelį degtinės. Virtuvėje visi valgė, gėrė degtinę, žiūrėjo televizorių. Jis daugiau gėrė alaus, nes degtinės nenorėjo, bet išgėrė ir pora stikliukų degtinės. A. P. ėmė jį įžeidinėti – vadino traktoristu, priekaištavo, kad negeria degtinės vairuotojo dienos išvakarėse. Pasibaigus degtinei A. P. ėmė priekaištauti, kad jis negali nupirkti degtinės ir pavaišinti vyrų. Kad šis atstotų, jis taksi nuvažiavo į parduotuvę ir nupirko 0,7 l butelį degtinės. Atvežęs išgėrė su visais dar vieną stikliuką. A. P. vėl supyko, ėmė priekaištauti, kad jis daugiau dirba, jį vėl ėmė įžeidinėti ir keikti. Jiems besiginčijant A. P. per stalą kumščiu jam smogė į veidą, jis su kėde pagriuvo ir neteko sąmonės. Tuo metu virtuvėje buvo M. R., bet į konfliktą nesikišo. Atsipeikėjęs pamatė sumuštą veidą, kraujavo iš nosies, lūpų, todėl nuėjo į tualetą nusiprausti. A. P. sėdėjo virtuvėje, jam nieko nebesakė. Nusiprausęs nuėjo į kambarį miegoti. Kambaryje savo lovoje jau miegojo A. B.. Atsigulė į lovą ant dešinio šono, veidu į sieną, veidą užsidengė rankšluosčiu, nes iš nosies bėgo kraujas. Po kiek laiko prie jo lovos vėl atėjo A. P., pradėjo vėl jį keikti ir įžeidinėti. Jis pasakė nukentėjusiajam, kad su juo išsiaiškins grįžęs į namus. Po šito A. P. sudavė jam vieną smūgį į kairįjį šoną. Atsisukęs pamatė A. P. tarpe tarp jo lovos ir lovos, ant kurios miegojo A. B.. Jis sėdosi ant lovos ir leisdamas ant žemės kojas lovos kojūgalyje pamatė savo atlenkiamą peilį, su kuriuo iš vakaro tvarkė televizoriaus anteną. Kaip šis peilis atsidūrė ant jo lovos – jis nepamena. Pamatęs, kad A. P. vėl ruošiasi jam smogti ranka, jis griebė peilį ir gindamasis atkišo jį link nužudytojo. Bandydamas jam suduoti A. P. užkrito ant jo atkišto peilio ir sukniubo ant A. B. lovos. Nei sužeisti, nei žudyti A. P. jis nenorėjo, yra įsitikinęs, jog tai padarė tik gindamasis nuo stambesnio ir tą vakarą aršaus buvusio bendradarbio. Nors buvo išgėręs, bet girtas nesijautė. Kadangi buvo sumuštas ir apsnūdęs, sunkiai orientavosi aplinkoje. Neprisimena, kad vakare būtų kam nors iš bendradarbių grasinęs peiliu paleisti žarnas, kad būtų bandęs virtuvėje smogti A. P..

Motyvuojamoji dalis

Savo parodymų esmę kaltinamasis patvirtino atlikus jo parodymų patikrinimą įvykio vietoje (1 t., 101 – 107 b.l.).

Liudytojas M. R. (M. R.) parodė, kad 2006-10-27 apie 19 val. po darbo jis, A. B., S. I. ir nužudytasis vakarieniavo virtuvėje, gėrė degtinę. Buvo ir alaus. Degtinę visi gėrė po lygiai, kaltinamasis taip pat. Pagėrę A. P. ir S. I. ėmė koliotis, A. P. įžeidinėjo kaltinamąjį vadindamas jį traktoristu, priekaištavo dėl darbo. Po to abu kelis kartus galynėjosi „lauždami“ rankas, visus kartus laimėjo A. P., nes buvo aiškiai stipresnis. Besiginčijant A. P. per stalą smogė kumščiu S. I. į veidą ir šis nugriuvo nuo kėdės. Atsikėlęs S. I. nuėjo praustis, sakė, kad grįžęs į namus išsiaiškins su A. P.. Nusiprausęs S. I. nuėjo į kambarį, bet netrukus grįžo į virtuvę. Tuo metu A. P. buvo išėjęs į tualetą. Kaltinamasis pagriebė nuo stalo virtuvinį peilį ir laikydamas jį atkištą rankoje pasakė, kad paleis žarnas. Kaltinamasis jam negrasino, bet buvo nejauku. Grįžęs A. P. atėmė peilį iš S. I., ėmė jį mušti – sudavė kelis smūgius į veidą. Jis abu bandė skirti, surinko ir šaldytuvo kameroje paslėpė visus virtuvėje buvusius peilius. Po to S. I. nuėjo gultis. Maždaug po 10 – 15 minučių prie jo lovos nuėjo iki tol virtuvėje buvęs A. P.. Stovėdamas tarpduryje tarp virtuvės ir kambario matė kaip A. P. stovi prie S. I. lovos, girdėjo kaip jis kaltinamąjį vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, liepė jo atsiprašyti. S. I. tuo metu gulėjo lovoje ant nugaros. Toliau konflikto nesekė, o po maždaug 1 minutės laiko pamatė A. P. jau visą kruviną pusiau gulintį ant lovos, ant kurios miegojo A. B.. Jis nematė, kad A. P. muštų lovoje gulintį kaltinamąjį. Liudytojas taip pat parodė geriau įvykio aplinkybes prisiminęs iš karto po įvykio ir ikiteisminio tyrimo metu davęs apie jį teisingus parodymus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. R. parodė, kad dar „laužiant“ rankas S. I. bandė A. P. smogti ranka, pagrasino su juo atsiskaityti grįžęs į Rusiją.

Liudytojas A. B. (A. B.) parodė, kad 2006-10-27 dienos metu jis garaže tvarkė savo automobilį. Ten pat buvo ir A. P. bei S. I., nors pastarasis garaže visą dieną nedirbo. Dienos metu jis nematė, kad A. P. garaže būtų piktybiškai kabinėjęsis prie S. I., jį stumdęs ar įžeidinėjęs. Apie 17.30 val. vakare kartu su A. P. nusipirko 0,5 l butelį degtinės bei du plastmasinius butelius stipraus alaus ir kartu grįžo į poilsio kambarį, kur jau buvo S. I. ir M. R.. Vakarieniaujant visi keturiese išgėrė atsineštą butelį degtinės, A. P. ir S. I. ėmė ginčytis, tačiau dėl ko jie ginčijosi – jis nežino. Ginčas buvo karštas, bet jiedu nesimušė. Apie 20 val. jis nuėjo miegoti, prabudo nuo triukšmo virtuvėje jau po vidurnakčio. Atsikėlęs matė S. I. gulintį virtuvėje ant grindų, o A. P. jį spardė – matė 3-4 smūgius į jo kūną. Jis su M. R. išskyrė A. P. ir S. I., liepė jiems eiti gultis. S. I. veidas buvo smarkiai sumuštas, todėl nuėjęs į tualetą jis nusiprausė ir atsigulė. Maždaug po 5 minučių jis taip pat atsigulė į lovą greta S. I. lovos. Atėjo A. P., atsisėdo jo lovos kojūgalyje veidu į S. I. ir ėmė jį keikti bei įžeidinėti, tačiau kaltinamojo jis nemušė. Tai galėjo trukti apie 10 minučių. Jis savo lovoje gulėjo ant dešinio šono, todėl gerai matė, kaip S. I. staigiai pašoko iš lovos ir atsistojo visu ūgiu tarp lovų. Matė A. P. taip pat stovintį prieš kaltinamąjį. Iš karto po to pastebėjo, kad A. P. lėtai ėmė sėstis ant jo lovos, o S. I. šaukė kviesti greitąją pagalbą. Peilio S. I. rankose nematė, paties smūgio momento taip pat. Tik po to matė stipriai kraujuojančią A. P. krūtinę. Jau po įvykio M. R. jam pasakojo, kad jam nuėjus miegoti A. P. ir S. I. galynėjosi lauždami rankomis, po to susimušė virtuvėje, S. I. grasino peiliu, kurį A. P. iš jo atėmė. A. P. ir S. I. jis pažinojo gerai, abu buvo mėgėjai pasiginčyti, tačiau nematė, kad jiedu anksčiau būtų mušęsi.

Iš 2006-10-28 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Utenoje, (duomenys neskelbtini), antrame aukšte esančiose UAB (duomenys neskelbtini)administracinių patalpų miegamojoje patalpoje ant lovos rastas atlenkiamas peilis su dėmėmis, panašiomis į kraują; po kėde rastas virtuvinis peilis; į kraujo panašių dėmių yra ant lovos paklodės, ant džinsų, rastų ant kėdės, ant grindų tarp lovų bei ties durimis, valgomajame kambaryje ant grindų. Virtuvėje rasta sulaužyta kėdė, 2 tušti buteliai nuo degtinės, tušti plastmasiniai buteliai nuo alaus; kampe sulaužyta šiukšlių dėžė, prie jos ant sienos dėmės panašios į kraują. Apžiūros metu paimti 2 peiliai, paklodė, džinsinės kelnės, nuopjovos nuo į kraują panašių dėmių (1 t., 11 – 17 b.l.).

2006-10-29 teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 235 / 06 (08) įrodo, kad A. P. mirties priežastimi buvo jo krūtinės dešinės pusės kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda su širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio sužalojimu, ūmus nukraujavimas, vidaus organų mažakraujystė. Žaizdos kanalo ilgis 11,2 cm, kryptis – iš dešinės į kairę, maždaug 30 laipsniu kampu, maždaug horizontaliai. Sužalojimas padarytas duriančiu – pjaunančiu vienašmeniu daiktu, paliekančiu metalizacijos geležimi pėdsakus, galimai peiliu. Nužudytojo dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje tarp II – III delnakaulių – pirštikaulių sąnarių rastas nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva, padarytas buku kietu daiktu. Abu sužalojimai padaryti prieš mirtį. Krūtinės dešinės pusės kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda su širdiplėvės ir širdies sužalojimu yra sunkus sveikatos sutrikdymas, jis sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Dešinės plaštakos nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva yra priskiriamas prie nežymaus sveikatos sutrikdymo. Mažai tikėtina, bet tokia galimybė neatmetama, kad nukentėjusysis krūtinę galėjo susižaloti visu svoriu užgriūdamas ant atkišto peilio (1 t., 23 – 30 b.l.).

2006-11-02 teismo medicinos specialisto išvada Nr. T – A 8672 / 06 (01) patvirtina, kad A. P. lavono kraujyje rasta 2,66, o šlapime – 3,38, promilių etilo alkoholio (1 t., 31 b.l.).

Iš 2006-12-08 teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 242 / 06 (01) matyti, kad A. P. krūtinės žaizda, širdiplėvės ir dešinio skilvelio sienelės sužalojimai yra durtiniai – pjautiniai, padaryti vienašmeniu, duriančių – pjaunančių savybių įrankiu, kuris panirimo per audinius metu ašmenimis buvo nukreiptas dešinėn. Papildomi įpjovimai žaizdoje ir kitų organų sužalojimų vietose padaryti ištraukiant įrankio geležtę. Odos žaizdoje nustatyti metalizacijos geležimi pėdsakai (1 t., 33 – 38 b.l.).

Specialisto išvada Nr. MK 30 / 07 (01) įrodo, kad krūtinės žaizda A. P. galimai padaryta tyrimui pateiktu peiliu Nr. 1, t.y. sulenkiamu peiliu su rudos spalvos kriaunomis (1 t., 43 – 49 b.l.).

2007-04-13 daiktų parodymo atpažinti metu S. I. atpažino savo lenktinį peilį, su kuriuo jis tvarkė anteną ir kuriuo jis mirtinai sužalojo A. P. (1 t., 130 – 131 b.l.).

Iš 2006-10-28 girtumo nustatymo alkotesteriu akto Nr. 0191 matyti, kad 2006-10-28 1.20 val. S. I. buvo nustatytas 2,22 promilių girtumas (1 t., 91 b.l.).

2006-10-31 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 516 / 06 (08) patvirtina, kad S. I. padaryti šie sužalojimai: dešinio antakio, nosies nugarėlės pagrindo srities, nugaros kairės pusės nubrozdinimai, dešinės akies vokų, apatinės lūpos kairės pusės gleivinės, juosmens kairės pusės ir dešinio juosmens – klubo sparno srities, dešinio žasto, dešinės alkūnės, kairio žasto, kairio peties, kairės šlaunies, dešinio pakinklio kraujosruvos, dešinės blauzdos kraujosruva ir nubrozdinimas. Minėti sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, prieš 3 – 4 dienas iki jo apžiūros. Padaryti sužalojimai bendrai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Jam nustatyta 15 atskirų sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti mažiausiai 15 trauminių poveikių (1 t., 109 b.l.).

Iš 2006-12-14 teismo medicinos specialisto išvados Nr. S 533 / 06 (01) matyti, kad ant lenktinio peilio ir paklodės yra A. P. kraujas su 99,999999999% tikimybe. Ant S. I. marškinėlių, džinsinių kelnių, higieninių krapštukų su nuoplovomis, paimtomis valgomajame kambaryje, tarp lovų ant grindų ir ant grindų ties durimis miegamajame kambaryje yra S. I. kraujas su 99,9999999999% tikimybė. Ant virtuvinio peilio, rasto miegamojoje patalpoje po kėde, kraujo nėra (1 t., 116 – 127 b.l.).

2007-09-05 teismo psichologinės ekspertizės išvada įrodo, kad S. I. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. Išvadoje nurodoma, kad S. I. iš anksto žinojo apie konfliktišką A. P. būdą, jis jau galimai buvo patyręs žodinę bei fizinę agresiją ir sugebėjęs išvengti atviro konflikto, o savo sąmonės susiaurėjimą jis siejo ne su emocinės būsenos ypatumais, o su fizinio smurto patyrimo pasekmėmis. Eksperto nuomone, pakitusį S. I. reagavimą į stresinę situaciją galėjo įtakoti provokacinis A. P. elgesys ir S. I. girtumo būsena, pasireiškianti sumažėjusia tolerancija streso ir frustracijos patyrimui (2 t., 169 – 171 b.l.).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamojo S. I., liudytojų A. B. ir M. R. parodymais, specialistų išvadomis įrodyta, kad A. P. mirė nuo vienintelio durtinio – pjautinio kiaurinio krūtinės ląstos sužalojimo, pažeidžiant širdiplėvę ir širdies dešinį skilvelį, kuris buvo padarytas lenktiniu peiliu, kurį įvykio dieną turėjo S. I.. Šis peilis po įvykio buvo rastas ant lovos, ant kurios gulėjo kaltinamasis. S. I. neneigė, jog tai jo peilis ir kad būtent šį peilį jis laikė rankoje A. P. sužalojimo momentu. Tačiau, kaltinamasis visą laiką nuosekliai tvirtino, kad jis A. P. peiliu nesmūgiavo, kad pats A. P., norėdamas jam smogti į veidą, užgriuvo ant besiginant į priekį atkišto peilio ir tokiu būdu pats susižalojo. Kaltinamasis taip pat parodė, kad tuo momentu jis sėdėjo ant savo lovos ir dešinėje rankoje laikė į priekį atkištą peilį, o A. P. betarpiškai prieš sužalojimą stovėjo priešais jį ir bandė jam smogti. Tokius kaltinamojo parodymus, tačiau tik iš dalies, patvirtina A. P. lavono tyrimo specialisto išvada, kad mažai tikėtina, bet neatmetama galimybė, jog A. P. galėjo susižaloti tokiu būdu.

Bet tokie kaltinamojo parodymai paneigti kitais byloje surinktais įrodymais. Apie tai, kad kaltinamasis A. P. sužalojimo momentu sėdėjo ant lovos, parodė tik jis vienas. Tuo tarpu liudytojai A. B. (jis tuo momentu gulėjo ant gretimos lovos ir buvo veidu atsisukęs į nukentėjusįjį bei kaltinamąjį) bei M. R. (jis pagal bylos aplinkybes tuo momentu buvo prie poilsio patalpos durų nuo virtuvės pusės) matė, kad betarpiškai prieš sužalojimą kaltinamasis ir nukentėjusysis stovėjo vienas prieš kitą tarpe tarp lovų, ant vienos iš kurių gulėjo S. I., o ant kitos A. B.. Abu liudytojai vienodai matė ir tai, kad atsistojus nuo lovos S. I., A. P. lėtai lyg sėsdamasis nusileido ant A. B. lovos ir ant jos iš karto sukniubo. Būtent ant šios lovos kampo ir buvo rastas didelis kiekis nukentėjusiojo kraujo – tai matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei specialisto išvados (1 t., 116 – 118 b.l.). Netikėti tokiais liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, nėra jokio pagrindo, nes liudytojai, priešingai nei kaltinamasis, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, nenustatyta jokių aplinkybių, kad liudytojai turėtų pagrindą specialiai apkalbėti kaltinamąjį – priešingai, tiek pats kaltinamasis, tiek ir liudytojai tvirtino palaikę gerus santykius ir tarpusavyje nesipykę.

Kaltinamojo parodymus apie A. P. sužalojimo mechanizmą, be jau paminėtų, paneigia ir kiti faktiniai bylos duomenys. O būtent, toje pačioje specialisto išvadoje nurodyta, kad ant kaltinamojo rūbų A. P. kraujo nebuvo rasta. Paties A. P. įvykio metu vilkėtų rūbų priekinė dalis yra gausiai sutepta krauju – tai matyti iš fotonuotraukų prie specialisto išvados (1 t., 28 b.l.). Įvykio metu buvo perdurta nukentėjusiojo širdis – vienas iš kraujingiausių žmogaus kūno organų, iš kurio esant tokiam sužalojimui kraujavimas visada būna staigus ir labai intensyvus. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kaltinamojo ir nukentėjusiojo rūbai po sužalojimo nekontaktavo. O vertinant sužalojimo mechanizmą pagal aptariamus kaltinamojo S. I. parodymus tai neišvengiamai turėjo atsitikti, nes nukentėjusysis, kuris buvo stambaus kūno sudėjimo ir smarkiai girtas, bandė suduoti smūgį ranka ir visu ūgiu iš stovinčios padėties krito ant atkišto peilio, turėjo užgriūti ant lovoje sėdinčio kaltinamojo. Tačiau taip neatsitiko, nes pagal liudytojų parodymus A. P. po sužalojimo nukrito ant lovos, į kurią jis stovėjo nugara. Tai reiškia, kad sužalojimo momentu A. P. turėjo būti vertikalioje arba artimoje vertikaliai padėtyje. Aptarti įrodymai, kolegijos nuomone, neginčijamai įrodo, kad kaltinamasis, ne sėdėdamas, o stovėdamas prieš A. P., pastarajam smūgiavo peiliu, taip padarydamas jam mirtiną sužalojimą.

Vertinant kaltinamojo bei liudytojų A. B. bei M. R. parodymus atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra ir kitų pakankamai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių jų parodymai nesutapo. S. I. teisme parodė, kad A. P. be jokios rimtos priežasties prie jo kabinėtis ėmė dar dienos metu prieš įvykį garaže. Tačiau A. B., kuris dieną taip pat dirbo tame pačiame garaže, tai paneigė. Neįtikėtina ir tai, kad kaltinamasis, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ne kartą, apie šį konfliktą iš vis nieko nepaminėjo. S. I. parodė, kad vakare jis nenorėjo gerti degtinės ir jos gėrė mažiau, tačiau šią aplinkybę vėl gi paneigė liudytojai parodydami, kad visi jie degtinę gėrė po lygiai ir S. I. gerti neatsisakinėjo. Šiuos parodymus iš esmės patvirtina kaltinamojo ir nukentėjusiojo girtumo nustatymo išvados, iš kurių seka, jog jiems abiems buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas. S. I. neprisiminė ir to, kad po rankų laužimo su A. P., ne pastarasis, o jis pirmas bandė nukentėjusiajam suduoti į veidą, kad grasino A. P. su juo „išsiaiškinti grįžęs į namus“, kad grasino jam virtuviniu peiliu, kurį A. P. iš jo atėmė. Kaltinamasis siekė įtikinti teismą ir tuo, kad tik A. P. jį visą vakarą koliojo ir įžeidinėjo, o jis visais būdais siekė išvengti galimo konflikto. Visi šie kaltinamojo parodymai yra iš esmės paneigti liudytojų parodymais. Kartu šios aplinkybės leidžia teigti, jog kaltinamasis taip pat buvo aršiai nusiteikęs, niekuo nenusileido agresyviai besielgusiam A. P., ir kad tarp jų įvykio vakarą įsiplieskęs ir vykęs konfliktas buvo abipusis, o ne kad kaltinamasis buvo tik auka, besigynusi nuo apgirtusio ir agresyvaus bendradarbio.

Ši išvada yra reikšminga ne tik vertinant kaltinamojo parodymus, tačiau ir sprendžiant, ar jis įvykio metu veikė esant būtinosios ginties situacijai. BK 28 str. 2 d. nurodoma, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitus asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Viena iš būtinosios ginties teisėtumo sąlygų yra realus ir akivaizdus pavojingas kėsinimasis. Kėsinimasis laikomas realiu, jeigu jis egzistuoja objektyviai, o akivaizdžiu – kai jis yra pradėtas arba tiesiogiai gresia besiginančiojo teisėms. Šioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. P., būdamas gerokai jaunesnis ir fiziškai stipresnis už kaltinamąjį, jį sumušė iš pradžių virtuvėje, po to koridoriuje prie poilsio patalpos durų – tai matyti tiek iš kaltinamojo, tiek iš jau minėtų liudytojų parodymų, tai patvirtina ir specialisto išvada apie kaltinamajam padarytus sužalojimus – jų rasta net 15, skirtingose kūno vietose. Nekelia abejonių ir tai, kad po to, kai kaltinamasis nusiprausė ir atsigulė, A. P. vėl priėjo prie jo, jau gulinčio lovoje, atsisėdo ant greta esančios lovos (ant jos jau gulėjo A. B.) ir ėmė jį kolioti. Iš A. B. parodymų matyti, jog nukentėjusysis be kita ko norėjo ir kad S. I. jo atsiprašytų. Negalima paneigti kaltinamojo parodymų, kad po to jis pajuto smūgį į kairįjį šoną iš nugaros pusės, suvokė, kad sudavė A. P.. Specialisto išvadoje užfiksuotas jam galimai įvykio metu padarytas sužalojimas – 3 x 2 cm dydžio netaisyklingos formos kraujosruva kairio juosmens nugariniame paviršiuje (1 t., 109 b.l.). Nors tiek A. B., tiek ir M. R. nematė, kad A. P. būtų mušęs lovoje gulėjusį kaltinamąjį, tačiau jie galėjo to ir nematyti: A. B. buvo veidą prisidengęs antklode, o M. R. tuo momentu jų visą laiką atidžiai nestebėjo. Taigi, iš vienos pusės šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog A. P. iki pat jo sužalojimo nenustojo elgtis agresyviai.

Iš kitos pusės matyti, kad S. I. dar gerokai anksčiau iki šio įvykio žinojo konfliktišką bendradarbio būdą, 2006-10-27, pats būdamas pakankamai girtas, konfliktavo su A. P. ilgą laiką ir jam nenusileido, kartais pats elgdamasis taip pat ganėtinai agresyviai. A. P., pagal A. B. parodymus, prie kaltinamojo lovos priėjo praėjus neilgam laiko tarpui po to, kai kaltinamasis atsigulė, necenzūriniais žodžiais jį koliojo apie 10 minučių. Šie duomenys leidžia spręsti, kad visa įvykio situacija kaltinamajam nebuvo staigi ar netikėta. Be to, visi S. I. padaryti sužalojimai, bendrai paėmus, specialisto buvo įvertinti tik kaip nežymus jo sveikatos sutrikdymas – taigi, sužalojimai tiek visi kartu, tiek kiekvienas atskirai nekėlė ir negalėjo sukelti jokio realaus pavojaus kaltinamojo gyvybei. A. P. iki tol nenaudojo prieš kaltinamąjį jokių įrankių, jų jis neturėjo ir priėjęs prie kaltinamojo lovos – tai S. I., atsisukęs link nukentėjusiojo ir stodamasis nuo lovos, neabejotinai turėjo matyti. Priešingai, būtent kaltinamasis dar virtuvėje buvo pagriebęs nuo stalo virtuvinį peilį ir grasino „paleisti žarnas“, pagrasino „išsiaiškinti“ su nukentėjusiuoju grįžęs į namus, ir už tai A. P. buvo sumuštas. Pats S. I. viso įvykio metu buvo pakankamai agresyvus ir nukentėjo tik dėl to, kad jis buvo fiziškai silpnesnis. Nė vienas iš įvykį mačiusių liudytojų neparodė, kad S. I. ir A. P. stovint vienas prieš kitą, pastarasis ketino suduoti kaltinamajam smūgius ar kitokiu būdu realiai kėsinosi į jo gyvybę ar sveikatą. Visos šios aplinkybės, kolegijos nuomone, patvirtina, kad S. I. neveikė būtinosios ginties sąlygomis, nes kėsinimasis į jį nebuvo realus ir akivaizdus – kaltinamasis tiesiog išnaudojo susidariusią situaciją atkeršyti stipresniam už save A. P. už tai, kad šis jį vakare sumušė, ir tuo tikslu smogė jam peiliu. Pripažinus tai, nėra pagrindo kalbėti ir apie būtinosios ginties viršijimą, nes jis galimas tik esant būtinajai ginčiai.

Kaltinamasis smogė stipriai, pakankamai masyviu peiliu, į krūtinę, t.y. į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą. Tai leidžia teigti, kad A. P. kaltinamasis nužudė veikdamas tiesiogine tyčia. Todėl jo veika atitinka nusikaltimo padarymo metu galiojusio BK 129 str. 1 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 red.).

Civilinis ieškinys ir bausmės skyrimas

Nukentėjusiosios O. P. pareikštas 100 000 Rusijos rublių civilinis ieškinys dėl jai padarytos neturtinės žalos yra pilnai atlygintas, todėl procesas dėl šio ieškinio nutraukiamas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis kolegija pripažįsta tai, kad nukentėjusiajai pilnai atlyginta žala, ir tai, kad veikos padarymui neabejotinos įtakos turėjo provokuojantis paties nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 3 ir 6 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad kaltinamasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Šią aplinkybę patvirtina neblaivumo nustatymo aktas.

Skirdamas bausmę S. I. teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei taisyklėmis. Padarytas nusikaltimas yra labai sunkus (BK 11 str. 6 d.), tyčinis – kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia, baigtas, kaltinamojo neteisėtais veiksmais buvo sukeltos ypač sunkios ir jau neatstatomos pasekmės – buvo nužudytas jaunas žmogus. Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – jis ankščiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, gyvenamojoje bei darbo vietoje apibūdinamas išskirtinai teigiamai, turi šeimą, iki nusikaltimo padarymo dirbo, nustatyta daugiau ir šiuo atveju reikšmingesnių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl jis baudžiamas laisvės atėmimo bausme, mažesne nei BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Daiktiniai įrodymai ir kiti reikšmingi bylai daiktai: 2 peiliai, nukentėjusiojo rūbai, lyginamieji pavyzdžiai – sunaikintini, S. I. rūbai – grąžintini jam.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d. teismas

NUSPRENDĖ:

S. I. (S. I.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 red.) ir jį nubausti laisvės atėmimu septyneriems metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuoti nuo 2006 m. spalio 28 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą.

Procesą dėl nukentėjusiosios O. P. pareikšto 100 000 Rusijos rublių civilinio ieškinio jai padarytai neturtinei žalai atlyginti nutraukti, nes ieškinys pilnai atlygintas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus: peilius, A. P. rūbus ir lyginamuosius pavyzdžius – sunaikinti; S. I. rūbus – grąžinti jam.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.