- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-02-25
- Bylos Nr.
- A6.-26-506/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02506-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Pažeidėjas
- D. D.
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovei Vaidai Matulionei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiama administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. D., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vadove, žinodama, jog ši bendrovė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2018-08-22 iki 2018-08-30 nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nors įmonė turėjo galimybę atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos (toliau ir – VMI prie FM), tačiau, pažeisdama VMI prie FM teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais.
Šiais veiksmais D. D. padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama D. D. iki teismo posėdžio pateikė papildomus dokumentus, patvirtinančius, jog bendrovė turi daug skolininkų, dėl kurių neatsiskaitymo ir susidarė pačios bendrovės skolos. Teismo posėdyje D. D. paaiškino, kad bendrovė, siekdama tęsti veiklą, vykdė tik būtinus atsiskaitymus, todėl nelikdavo lėšų atsiskaityti su VMI prie FM, susidarė mokestinė nepriemoka. Nuo 2018 metų rugpjūčio bendrovė nebegauna jokių pajamų, iš bendrovės skolininkų gautos lėšos panaudojamos atsiskaityti tik su VMI prie FM. Šiuo metu mokestinė nepriemoka ženkliai sumažėjo. Supranta, kad padarė nusižengimą, labai gailisi, taip įvyko ne dėl jos piktos valios, o dėl to, kad turėjo daug laiku neatsiskaitančių skolininkų. Planuoja, bendrovei atsiskaičius su skolomis, bendrovės veiklą sustabdyti visiškai. Šeimos neturi, jos pačios pajamos iš individualios veiklos per mėnesį sudaro ne daugiau 700 eurų, neatskaičius mokesčių. Prašė skirti kuo švelnesnę nuobaudą.
Teismo posėdyje institucijos atstovė Vaida Matulionė pareiškimą palaikė, prašė D. D. skirti nuobaudą, atitinkančią inkriminuoto nusižengimo sankcijoje nustatytą baudos vidurkį. Nurodė, kad iki nagrinėjimo ir bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu bendrovė iš tiesų sumažino mokestinę nepriemoką, ji dabar sudaro 1864,54 euro.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo faktą ir D. D. kaltę įrodo byloje surinkti ir ištirti įrodymai.
Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota mokesčių mokėtojų registre 2016-11-18, pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja įregistruota 2016-11-19. D. D. įmonės vadove yra nuo 2018-11-18. Iš VMI prie FM pareiškimo ir Integruotos mokesčių informacinės sistemos (IMIS) duomenų bazės išrašo matyti, kad patikrinus bendrovės balansą nustatyta, jog iki 2018-10-29 bendra įplaukų suma buvo 26641,75 euro. Iš Swedbank, AB duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2018-08-22 iki 2018-08-30 bendrovė atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, iš viso išmokėjo 12716,42 euro. Nustatyta, kad įmonė vykdydama veiklą ir gaudama pajamas vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. (6-12 b. l.)
Nuo 2017-10-29 bendrovės turėta mokestinė nepriemoka buvo 5945,43 euro, ji susidarė nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių, šios mokestinės nepriemokos išieškojimas pradėtas vykdyti 2018-09-03 VMI prie FM nurodymu. Dėl nagrinėjamo nusižengimo pagal pateiktus bendrovės turimų sąskaitų bankuose išrašus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-08-22 iki 2018-08-30 bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoka, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, bet ne su VMI prie FM, ir iš viso išmokėjo 12716,42 euro.
Aptartų įrodymų visuma, tai yra, pačios administracinėn atsakomybėn traukiamos D. D. prisipažinimu bei byloje surinktais duomenimis, yra visiškai įrodyta, kad D. D., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, žinodama, jog ši bendrovė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2018-08-22 iki 2018-08-30 nesilaikė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nors įmonė turėjo galimybę atsiskaityti su VMI prie FM, tačiau, pažeisdama pastarosios teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, nes iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Swedbank, AB, išmokėtos lėšos D. R. 222,37 euro, UAB JG Franchise 300,00 eurų, V. L. 560,00 eurų, L. N. 140,00 eurų, UAB (duomenys neskelbtini)74 euro, G. V. 1614,36 euro, UAB Spalvų projektams 224,23 euro, A. K. 130,00 eurų, J. Š. 2295,00 eurai, R. O. 250,16 euro, G. P. 700,00 eurų, UAB Charlot LT 124,56 euro ir du kartus – pačiai D. D. 2500,00 eurų ir 3300,00 eurų.
Tokia D. D. veika atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad ji visiškai prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašė skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, tai yra, administracinę nuobaudą švelninti arba iš viso neskirti, galima tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) praktikoje. Pastarasis yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., LAT nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014).
Teismas, skirdamas nuobaudą D. D., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (VMI prie FM kaip kreditoriaus teisės buvo pažeistos praktiškai tik vieną mėnesį – 2018 metų rugpjūtį, – nesilaikant atsiskaitymo eiliškumo, tai yra, pažeidimas truko labai trumpą laikotarpį, mokestinė nepriemoka susidarė iš esmės dėl to, kad su bendrove laiku neatsiskaitė skolininkai), pažeidėjos asmenybę (dirba, administracine tvarka nebausta), į tai, jog yra nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgtina, kad D. D. šiuo metu gauna santykinai nedideles pajamas, planuoja stabdyti bendrovės veiklą, kai tik atsiskaitys su skolomis, šiuo metu bendrovė pajamų nebegauna, tačiau už mokestinę nepriemoką atsiskaito ir mokestinė nepriemoka bylos nagrinėjimo dieną yra ženkliai sumažinta. Teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, mano, kad D. D. yra tikslinga skirti švelnesnę nuobaudą – mažesnio dydžio baudą, nei numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimalus baudos dydis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635, 636, 646 straipsniais, teismas
nutaria:
D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 700 (septynių šimtų) eurų dydžio baudą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT744010051001324763 banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT057044060007887175 AB SEB banke, LT122140030002680220 banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 AB Medicinos banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT747400000008723870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT787290000000130151 AB Citadele banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-26-506/2019.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.