Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nukentėjusiajam civiliniam ieškovui V. S., nuteistojo gynėjui advokatui Vladui Incui, nuteistajam A. C., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. C. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007-12-06 nuosprendžio, kuriuo A. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138str.2d.8p. laisvės atėmimo bausme 2 metams. Pritaikius BK 75str.1d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį per 2 mėnesius pradėti dirbi ar užsiregistruoti darbo biržoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Šiuo nuosprendžiu visiškai patenkintas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš A. C. šios įstaigos naudai priteista 1280,30 Lt. Nukentėjusiojo V. S. civilinis ieškinys dėl neturinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš A. C. nuketėjusiojo naudai priteista 30 000 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. C. nuteistas už tai, kad 2005-08-14, apie 16.45 val. Kaune, P. L. gatvėje, priešais namą Nr. 60, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia ranka vieną kartą sudavė V. S. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos smegenų sukrėtimu, kraujo išsiliejimu po dešinės akies obuolio jungine, trauminiu dešinės akies obuolio sumušimu, išsivysčiusiu trauminiu dešinio paakinio nervo uždegimu, nosies ir akytkaulio komplekso lūžimu dešinėje pusėje su viršutinio žandikaulio ančių priekinės ir šoninės sienelių lūžimais, t.y. tokia savo veika, dėl chuliganiškų paskatų, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatą, tuo jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138str.2d.8p.

A. C. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertinęs byloje esančius duomenis, netinkamai kvalifikavo jo padarytą nusikalstamą veiką. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis teigė, kad nusikaltimą padarė dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio bei susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti V. S. veiksmai. Tai patvirtino ir liudytoja G. B. bei duomenys surinkti apžiūrėjus automobilį. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusysis tvirtino, kad jam buvo suduota ne mažiau kaip du smūgiai ir spirta ne mažiau kaip du smūgiai į veidą, tačiau tai paneigta specialisto išvada. Remiantis tuo, nuteistojo padaryta veika, jo manymu, turėtų būti kvalifikuota pagal BK 138str.1d. ir paskirta teisinga bausmė.

Nuteistasis teigia, kad, pareiškiant civilinį ieškinį neturinei žalai atlyginti, teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo nurodyti sužalojimai ir negalavimai yra nepagrįsti jokiais medicininiais dokumentais, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad šie sveikatos sutrikimai atsirado būtent dėl nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl nėra objektyvios galimybės vertinti ir nagrinėti civilinį ieškinį. Remiantis tuo, nukentėjusiojo pareikštas 50 000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti turėtų būti atmestinas kaip nepagrįstas, be to, priteista suma yra per didelė.

Šiuo skundu nuteistasis prašo pakeisti 2007-12-06 nuosprendį ir perkvalifikuoti jo padarytą veiką pagal BK 138str.1d. bei sumažinti bausmę ir panaikinti įpareigojimus, atmesti nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį palikti nepakeistą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. C. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašo apeliacinį skundą apmesti.

Nuteistojo A. C. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 138str.2d.8p. kvalifikavimo

Įvertinus visus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus ir ištyrus visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo A. C. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 138str.2d.8p.

Chuliganiškos paskatos konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiama priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nebuvo įrodyta, kad V. S. išprovokavo nuteistąjį elgtis nusikalstamai. Nors apeliantas ir nurodo, kad privažiavus prie nukentėjusiojo ir pasiteiravus kaip surasti ieškomą namą, V. S. pradėjo agresyviai elgtis, rėkti ant jų, apspardė jų vairuojamą automobilį, tačiau apie tokį nukentėjusiojo elgesį paliudijo tik pats nuteistasis ir liudytoja G. B.. A. C. duoti parodymai vertintini, kaip bandymas pateisinti savo nusikalstamus veiksmus, iškreipiant kai kurias bylos aplinkybes. Liudytoja G. B. taip pat savo nenuosekliais ir kintančiais parodymais bandė padėti nutiestajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, o visus nesutapimus ir neaiškumus savo parodymuose grindė girtumo būsena (ši aplinkybė paaiškėjo tik teisminio bylos nagrinėjimo metu). Iš 2005-08-16 daikto apžiūros protokolo matyti, kad ant apžiūrai pateikto automobilio keleivio pusės galinio sparno matyti įlenkimas be šoninių apgadinimų bei dažų nubraižymų, tačiau ant to paties sparno, apačioje virš bamperio matosi senas įlenkimas su nubrėžtais dažais. Esant ant automobilio nurodytoje vietoje ir daugiau apgadinimų bei esant tik teismo tinkamai įvertintiems A. C. ir G. B. parodymams, kad automobilį apgadino nukentėjusysis, negalima daryti išvados, kad V. S. apgadino šį automobilį. Be to, nukentėjusiojo agresyvus elgesys taip pat grindžiamas tik A. C. ir G. B. parodymais. Neįrodžius, kad V. S. elgėsi agresyviai ir apgadino automobilį, negalima daryti išvados, kad nukentėjusysis savo elgesiu išprovokavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus. Todėl akivaizdu, kad A. C. nusikaltimo motyvas buvo ne mėginimas sutramdyti agresyviai besielgiantį nukentėjusįjį (jo toks elgesys neįrodytas), o chuliganiškos paskatos.

A. C. mušdamas V. S. be jokios priežasties, dienos metu, viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, akivaizdžiai išreiškė nepagarbą visuomenėje vyraujančioms moralės normoms. Paneigus nuteistojo ir liudytojos G. B. parodymus, kuriais pagrindžiamas ir pateisinamas, jų manymu, A. C. nusikalstamas elgesys, aišku, jog nukentėjusysis savo elgesiu nedavė dingsties prieš jį vartoti smurtą, tačiau nuteistasis vis tiek, susigalvojęs menkavertį pretekstą, pasielgė nusikalstamai dėl chuliganiškų paskatų ir taip sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Remiantis aukščiau išdėstytais faktais ir aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo teiginiai, jog jo padaryta veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 138str.1d., yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Kadangi A. C. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 138str.2d.8p. teisingai, todėl nėra pagrindo sumažinti ar pakeisti paskirtą bausmę. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. C. nusikalstama veika padarytos pasekmės pakankamai sunkios, tačiau jis teisiamas pirmą kartą bei atsižvelgdamas į valstybinio kaltintojo prašymą – paskirti laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl paskyrė teisingą laisvės atėmimo bausmę 2 metams ir jos vykdymą atidėjo 3 metams.

Dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo

Kadangi A. C. veiksmais buvo padarytas nusikaltimas V. S. atžvilgiu, todėl kilo pareiga atlyginti neturtinę žalą, kuri yra kaip pasekmė iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 138str.2d.8p. Nors įstatymas nenurodo kokios sumos turi būti taikomos už konkrečias žalas padarytas asmens sveikatai ar gyvybei, tačiau deklaruoja, remiantis CK 6.250str.2d., kad, nustatant neturtinę žalą, teismas turi atsižvelgti į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir vadovautis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais. Nors apeliantas nurodė, kad 2007-11-20 V. S. prašyme nurodytos ilgalaikės pasekmės, kurias sukėlė nesunkus sveikatos sutrikdymas, nėra pagrįstas jokiais medicininiais dokumentais, tačiau atsižvelgiant į 2006-01-25 specialisto išvadą ir realiai įvertinus padarytų sužalojimų pobūdį, galima pagrįstai teigti, jog šie sužalojimai sutrikdė V. S. regėjimą ir nulėmė kitus potrauminius liekamuosius reiškinius, o tai labai neigiamai atsiliepė nukentėjusiojo tiesioginiam neurochirurgo darbui. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog nuteistojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas - galvos smegenų sukrėtimas, kompleksiniai kaukolės kaulų lūžiai, sukėlė V. S. fizinius skausmus, stresą, psichologinį šoką, išgyvenimus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė V. S. naudai 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, todėl nėra pagrindo atmesti šį ieškinį.

Vadovaujantis pateiktais faktais ir aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinių pagrindų ir motyvų, kuriais remiantis būtų galima pakeisti 2007-12-06 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. C. apeliacinį skundą atmesti.