Kauno apygardos teismo nutartis

2014-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-210-317-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-27
Bylos Nr.
1A-210-317-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Ramūnas Antanavičius, Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
G. V.
Advokatai
Rasa Malinauskienė
Kategorijos

Teisėja Loreta Radzevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-210-317-2014

Pranešėjas Algirdas Jaliniauskas Proceso Nr. 1-79-1-00073-2013-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.;

1.2.17.5.; 1.1.4.2.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei, nuteistajam G. V., jo gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, specialistui M. J., teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 201 str. 1 d. ir jam paskirta 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 201 str. 3 d. ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtoji bausmė subendrinta su 2011-02-23 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta G. V. galutinė bausmė – 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. nuteistas pagal LR BK 201 str. 1 d. už tai, kad 2013 metų sausio mėnesio pradžioje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, negyvenamoje sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime, Jiezno seniūnijoje, Prienų rajone, pasigamino du aparatus neteisėtam namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimui ir juos laikė iki 2013 m. vasario 21 d. 15.00 val., kol apžiūros metu juos surado ir paėmė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pareigūnai.

Be to, G. V. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 201 str. 3 d. už tai, jis pasikėsino pasigaminti naminės degtinės, neturėdamas tikslo jos realizuoti, t.y. 2013 m. vasario 20 d. iš kvietruginių miltų, mielių ir vandens negyvenamoje sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime, Jiezno seniūnijoje, Prienų rajone, pasigamino 590 litrų 5,0-9,5% stiprumo brogos, tinkamos naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir turinčios 51,05 litrą absoliutaus (100%) etilo alkoholio, t.y. pasikėsino pasigaminti ne mažiau 51,05 litro naminės degtinės, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes brogą naminei degtinei gaminti 2013 m. vasario 21 d. 15.00 val. surado ir sunaikino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pareigūnai.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis G. V. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat buvo padaryti esminiai LR BPK reikalavimų pažeidimai. Skunde teigiama, kad teismas nemotyvavo savo nuosprendžio taip kaip reikalauja BPK 305 str. 1 d. 2 ir 3 p. nuostatos, nesirėmė teismų praktika. Apeliantas išsako poziciją, jog teismas buvo šališkas, neobjektyvus, teisminio nagrinėjimo metu nesiekė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, buvo pažeistos LR konstitucijos 31 str. 1 d., EŽTK 6 str. ir BPK 44 str. 5 d. įtvirtintos nuostatos. Apelianto teigimu, teismas buvo šališkas, kadangi turėjo suformuotą išankstinę nuomonę, rimtai nevertino nuteistojo parodymų, netyrė G. V. pateiktos įvykių versijos, apsiribojo tik viršininko ir jam pavaldžių pareigūnų apklausa. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykio situaciją, pažeisdamas BPK reikalavimus, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl G. V. nusikalstamos veikos sudėties įrodytumo.

Apeliantas skunde teigia, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija ir teisė neduoti parodymų prieš save. Teismas vadovavosi jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo išprovokuoti policijos pareigūnų, pasinaudojant nuteistojo patiklumu. G. V. teigia, kad negamino aparatų naminei degtinei gaminti, kadangi neturįs tam reikalingų specialių žinių. Taip pat teigia, kad automobilio bagažinėje buvęs šaldytuvas (naminės degtinės gaminimo aparato dalis) priklausė S. P. - apeliantas buvo tik paprašytas šią dalį pataisyti. Vėliau ta dalis buvo nunešta į įvykio vietą ir pridėta prie aparato dalies, sudarant antrą degtinės gaminimo aparatą. Kadangi buvo rasti tik vienas, o ne du degtinės gaminimo aparatai, tokiu būdu buvo iškreipti bylos duomenys,

Skunde taip pat teigiama, kad be jo geranoriškų veiksmų ir bendradarbiavimo su policijos pareigūnais, naminės degtinės aparatai ir broga nebūtų surasti. Nuteistasis teigė nesuvokęs ir neįtaręs, kad pats gali būti apkaltintas naminės degtinės gaminimo aparatų gaminimu bei pasikėsinimu gaminti naminę degtinę. Teismas, kritiškai vertindamas liudytojo S. P. parodymus, nenurodė nei vieno prieštaravimo, buvo rodomas išankstinis nepasitikėjimas liudytojo parodymais. Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė LR BPK 7 str. įtvirtintą rungimosi principą: nors gynyba 2 kartus prašė nustatyti įvykio sodybos savininkus ir juos apklausti, teismas šį prašymą atmetė. Teismui buvo akivaizdu, kad sodyba yra negyvenama, nors šios aplinkybės nepatvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas. Prašymo atmetimu buvo pademonstruota, kad iš anksto yra netikima nuteistojo parodymais. Apeliantas taip pat laikosi pozicijos, kad buvo pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sąžiningo ir teisingo proceso reikalavimas, kadangi jis buvo išprovokuotas policijos viršininko D. J.. Visi byloje apklausti policijos pareigūnai tik perpasakojo, ką jie išgirdo iš G. V. įvykio vietoje. Įrodymų vertinime būtina sąlyga yra išsamus ir nešališkas visų aplinkybių išnagrinėjimas, o šiuo atveju teismas buvo šališkas.

Kolegija išklausiusi nuteistąjį, prašiusį jo atžvilgiu bylą nutraukti, jo gynėją, kuri prašė tenkinti nuteistojo skundą ir nuteistąjį išteisinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, įvertinusi visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistojo G. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Dėl šios priežasties nuteistojo G. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Baudžiamojo kodekso 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, kurį naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto G. V. skundo argumentais, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė S. P.. Apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas rodė išankstinį nepasitikėjimą liudytojo S. P. parodymais ir nepagrįstai pripažino juos prieštaraujančiais visiems kitiems byloje surinktiems ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtiems duomenims, yra deklaratyvaus pobūdžio. ir teisėjų kolegija konstatuoja. Įvertinusi visus ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje motyvuotai ir pagrįstai atmetė liudytojo S. P. parodymus kaip prieštaraujančius bylos duomenų visetui. Šie parodymai nesutapo detalėse, laike ir kitose esminėse aplinkybėse. Apylinkės teismas pagrįstai netikėjo ir nesivadovavo šio liudytojo parodymais, nes jie iš esmės prieštaravo kitiems teisme ištirtiems ir nuosprendyje aptartiems įrodymams. Teismas nuosprendyje išsamiai motyvavo, kodėl netikėjo tiek G. V., tiek ir S. P. parodymais teisme. Kolegija sutinka su tokia teismo motyvacija ir konstatuoja, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai tikėjo ir vadovavosi kaltinamojo parodymais duotais tyrimo metu, o ne teisme.

G. V. viso ikiteisminio tyrimo metu ir jam pasibaigus pripažino savo kaltę ir tvirtino, jog aparatai naminei degtinei gaminti bei broga yra jo. Tokius savo parodymus nuteistasis davė 2013 m. vasario 25 d. (po 4 dienų nuo nusikalstamos veikos išaiškėjimo), vėliau 2013 m. vasario 28 d. patvirtino, kad prieš tai duoti parodymai yra teisingi (šios apklausos metu dalyvavo gynėja). Apie jokį S. P. tuose savo parodymuose nuteistasis net neužsiminė. Apygardos teismas pažymi, kad apylinkės teismas nuosprendį grindė ne vien tik nuteistojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kaip nurodo apeliantas, bet ir visa kita surinkta ikiteisminio tyrimo metu medžiaga. Teismas taip pat pagrįstai rėmėsi nuosekliais ir išsamiais liudytojų-policijos pareigūnų M. B., D. J., R. S., Egidijaus Alšausko ir D. I. parodymais, kurie nebuvo kaip teigia apeliantas, tik jo išdėstytų aplinkybių atkartojimas. Šie liudytojai apylinkės teismui paaiškino aplinkybes, kaip buvo rasti aparatai ir broga, paaiškino ir G. V. elgesį sodyboje, kitas svarbias aplinkybes.

Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytojas Vladas S. B. parodė, kad S. P. kurį laiką gyveno sodyboje, kur buvo rasti aparatais naminei degtinei gaminti, tačiau ta aplinkybė, jog ir pats S. P. teisme patvirtino, jog šių daiktų radimo metu sodyboje negyveno, rodo, jog minėto liudytojo parodymai negali būti pripažinti įrodymais šioje byloje, kad naminę degtinę kėsinosi gaminti būtent S. P..

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. Č. parodė, kad G. V. yra jos sugyventinis ir kad su juo jis gyvena kartu 8 metus. Nuo kaimo, kuriame ji gyvena su G. V. iki (duomenys neskelbtini) kaimo yra apie 7 km. Liudytojos parodymus, kad S. P. prašė jos parsivežti iš sodybos „bačką“, kad ją galėtų vėliau sutvarkyti, teismas vertina kritiškai, nes ši liudytoja būdama G. V. sugyventine, neabejotinai yra suinteresuota bylos baigtimi, kad G. V. išvengtų realios laisvės atėmimo bausmės. Atkreiptinas dėmesys, kad jos parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, nes jos sodybos teritorijoje buvo rasta naminės degtinės aparato detalė. Šios liudytojos parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis padėti savo sugyventiniui išvengti atsakomybės.

Nei vienas iš pareigūnų nepatvirtino nuteistojo versijos, kad būtent S. P. užsiėmė naminių alkoholinių gėrimų gamyba. Visi patvirtino, kad G. V., atvykus pas jį į namus, prisipažino gaminęs naminę degtinę, pats nurodė vietą, kur ją gamina t.y. policijos darbuotojus nuvedė iki jos, kur ir buvo surasti aparatai degtinei gaminti bei užraugta broga. Liudytojas D. J. nurodė, kad nuteistasis nuo pat pradžių prašė jo padarytą nusikalstamą veiką forminti kito asmens atžvilgiu, aiškino, kad jam nėra pasibaigęs lygtinio paleidimo iš pataisos namų terminas ir, kad jam gali būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Liudytojas R. U. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino tai, kad jis pradžioje S. P. iš Kauno atsivežė pas save į naujai nusipirktą sodybą, o po to jis apsigyveno netoliese esančioje S. B. sodyboje, kur ir gyveno 8-10 metų. Jis taip pat aiškino, kad jam buvo žinoma, kad S. P. toje sodyboje gamindavo naminę degtinę.

Kolegija tokius R. U. parodymai negali vertinti kaip įrodymą, paneigiantį G. V. inkriminuojamus veiksmus, nes kaltinime nurodytu laiku šis liudytojas savo sodyboje nesilankė ir S. P. nematė ir negalėjo matyti. Liudytojas pats patvirtino, kad į kaimą, kur randasi jo sodyba, jis atvažiuodavo tik vasarą, į mėnesį 2-3 kartus, o žiemą tik kartais-savaitgalį. Šis liudytojas nepatvirtino tai, kad jis buvo atvykęs į sodybą 2013 m. vasario mėnesį t.y. tuo metu, kai buvo rasti naminės degtinės aparatai ir broga, kad tuo metu sodyboje gyveno S. P., todėl šio liudytojo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis padėti G. V. išvengti atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad liudytojų S. P., V. S. B., R. Č. ir R. U. parodymai nepatvirtina I instancijos ir apeliacinės instancijos teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų įrodymų, kuriais remiantis buvo priimtas G. V. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis. Tiek 2013-02-21 tarnybinis pranešimas (1 t. 1 b.l.), tiek ir liudytojų M. B., D. J., R. S., E. A., D. I. parodymai bei paties G. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai leido teismui pagrįstai pripažinti, kad nusikalstamas veikas numatytas LR BK 201 str. 1d. ir 22 str. 1d. ir 201 str. 3d. parodymams ikiteisminio tyrimo metu. G. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo duoti prieš tai jam išaiškinus įtariamojo teises, G. V. žinojo, kad turi teisę, o ne pareigą duoti parodymus. Tai, kad jis ne kartą pripažino savo kaltę, net ir dalyvaujant gynėjui, rodo, jog jis tai padarė niekieno neverčiamas. Pažymėtina, kad G. V. buvo prieš tai teistas, todėl jam buvo žinomos baudžiamojo proceso procedūros ir pasekmės.

Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, kad jam nepagrįstai inkriminuota tai, jog jis gamino ir laikė du naminės degtinės gaminimo aparatus, kad įvykio vietoje buvo tik vienas aparatas, o atnešus į sodybą kito aparato dalį, jis buvo apkaltintas dviejų aparatų gaminimu ir laikymu. Šie G. V. argumentai paneigti specialisto M. J. apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotais parodymais. Specialistas nurodė, kad jam buvo pateikti du atskiri aparatai – dvi metalinės talpos su dviem spiralėmis. Specialistas paaiškino, kad jei būtų pateikta „bačka“ tuščia, be spiralės, tai nebūtų galima konstatuoti, kad tai yra aparatas, nes nebūtų vienos komplektuojančios detalės. Jis paaiškino, kad žmonės gudraudami, kartais spiralę būna išėmę iš „bačkos“ ir padėję kitoje vietoje tam, kad nebūtų galima be vienos trūkstamos dalies pripažinti, jog tai yra aparatas yra skirtas naminei degtinei gaminti. Bet specialistas pažymėjo, kad abu jam pateikti aparatai buvo skirti gaminti naminę degtinę ir su kiekvienu jų atskirai būtų galima pasigaminti naminę degtinę. Šie specialisto parodymai neprieštarauja jo pateiktai 2013-02-26 specialisto išvadai. Kolegija konstatuoja, kad G. V. buvo pagrįstai apkaltintas ir nuteistas už dviejų aparatų, skirtų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimui, pasigaminimą. Ta aplinkybė, kad vieno aparato detalė-spiralė buvo laikoma atskirai nuo kitos detalės, taip vadinamos „bačkos“, neturi reikšmės veiksmų kvalifikavimui, nes šios detalės buvo pagamintos, abi skirtos naminės gamybos alkoholinio gėrimo gamybai, kartu sudarė vientisą aparatą, tad pagrįstai buvo įvertinta, jog G. V. pasigamino ir laikė du aparatus neteisėtam namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimui. Pažymėtina ir tai, kad veikos kvalifikavimui neturi reikšmės ta aplinkybė, kiek tokio pobūdžio aparatų buvo pagaminta ir laikoma. Veika, nepriklausomai nuo pagamintų ir laikomų aparatų skaičiaus, vis vien kvalifikuotina pagal LR BK 201 str. 1d.

Apygardos teismas pažymi , kad apelianto argumentas, jog jis neturi specialių žinių aparatų gaminimui yra nepagrįstas, nes 2013-02-25 įtariamojo apklausos protokole jis išsamiai paaiškino naminės degtinės gamybos eigą ir aparato sudedamąsias dalis. Be to, specialistas M. J. teismo posėdyje patvirtino, kad surinkti aparatą nėra sudėtinga, ten nėra kažkokių ypatingų ir sudėtingų dalių-būna sujungti detales guminėmis žarnomis, metaliniais vamzdžiais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi subjektyvų aspektą, kad nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Jo asmeninis nešališkumas preziumuojamas, jei nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyvusis šio reikalavimo aspektas reiškia, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su jo nešališkumu susijusią abejonę.

Apelianto argumentai, kad jo bylą išnagrinėjo šališkas teismas yra nepagrįsti, nes nėra nustatyta BPK 58 ir 59 straipsnių aplinkybių. Be to, I instancijos teismo posėdžių metu apeliantas galėjo reikšti nušalinimus teismui, tačiau tai nebuvo daroma. Vien tai, kad teismas priėmė nuosprendį, kuris netenkina apelianto, nėra pagrindas teigti, jog teismas buvo šališkas.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teis­mi­nio tyrimo ir teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų pa­da­ry­ti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų su­var­žytos įstatymų garan­tuotos nu­teistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apy­lin­kės teismas ap­kal­ti­namajame nuosprendyje išva­das dėl nuteistojo kal­tės, bausmės rūšies ir jos dy­džio pagrindė bylos duomenimis ir reikiamai moty­vavo, todėl nuosprendis pa­li­ktinas ga­lioti nepa­keis­tas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo.

Kolegijos pirmininkas Algirdas JaliniauskasTeisėjai: Kęstutis DargužisRamūnas Antanavičius