Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-88-840/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-12
Bylos Nr.
1-88-840/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20750-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Joana Kvaselytė
Civilinis ieškovas
P. B., J. B.
Kaltinamasis
A. P.
Advokatai
Aleksandras Kuznecovas, Regina Atkočaitieneibė
Baudžiamoji byla Nr. 1-88-840/ 2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20750-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 12 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė,sekretoriaujant Editai Juršienei,dalyvaujant prokurorei Aldonai Vitkauskienei,gynėjui advokatui Aleksandrui Kuznecovui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. B.,nukentėjusiajai ir mažamečio nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo J. B. atstovei J. C.,

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų P. B. ir J. B. atstovei advokatei Reginai Atkočaitienei bei

kaltinamajam A. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kur A. P., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2017 m. balandžio 30 d. apie 20.48 val. viešoje vietoje – prekybos centre „NORFA“ (Gedimino g. 140, Kaišiadorys), – elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nepaisydamas elementarių visuomenės ir moralės normų, pažeidė mažamečio nukentėjusiojo J. B. ir nukentėjusiojo P. B. bei kitų asmenų teisę į saugią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką: prekybos salėje mažamečio J. B., gimusio 2009 metais, ir kitų asmenų akivaizdoje, tyčia, iš asmeninių paskatų, vieną kartą galva sudavė nukentėjusiajam P. B. į veidą, po ko, vieną kartą spyrė į dešinę koją, o nukentėjusiajam P. B. ir apsaugos darbuotojui I. A. bandant jį sulaikyti prekybos centro praėjime link išėjimo, kitų asmenų akivaizdoje aktyviais veiksmais priešinosi: muistėsi, stumdėsi, spjaudėsi, smaugė nukentėjusįjį P. B. ir lenkė prie žemės, – taip nukentėjusiajam P. B. padarė minkštųjų audinių sumušimą, kraujosruvą ir odos žaizdą nosyje, minkštųjų audinių sumušimą ir kraujosruvą kairėje krūtinės pusėje – nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. B. sveikatą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę iš dalies pripažino, neigiamai įvertino teisme nagrinėjamą jo elgesį ir atsiprašė teismo. Kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusįjį P. B. pažįsta – žino jį kaip nesąžiningą žmogų, pas kurį prieš kokį mėnesį iki teisme nagrinėjamo įvykio taisė automobilį ir buvo apgautas, t. y. nukentėjusysis P. B. keitė jo automobilio rankinį stabdį, tačiau pakeitė ne nauju. Dėl ko jis buvo nuvažiavęs pas nukentėjusįjį ir reikalavo pakeisti nutrūkusį rankinį stabdį nauju arba grąžinti sumokėtus pinigus, tačiau nukentėjusysis nesutiko. 2017 m. balandžio 30 d. vakarą parduotuvėje „NORFA“, pamatęs nukentėjusįjį P. B., pykdamas, panoro jį pagąsdinti dėl skolos, tačiau neketino žaloti, suduoti. Nesupranta, kaip taip nutiko, spontaniškai, nukentėjusiojo nesąžiningumo išprovokuotas. Priėjo prie nukentėjusiojo, paklausė, kada jis jam atiduos skolą, ir kažkaip galva norėjo pastumti nukentėjusįjį nuo savęs, nes šis labai arti priėjo prie jo, ir pastūmė, o gavosi smūgis, pataikė nukentėjusiajam į nosį. Be to, jis nukentėjusįjį koja pastūmė – pataikė į dešinę koją. Aplink nieko nebuvo. Nukentėjusysis išsitraukė judriojo ryšio telefoną ir kažkam skambino. Jis suprato, kad reikia pasišalinti, ir ėjo link išėjimo, o nukentėjusysis P. B. prikibo prie jo – griebė jį, bandė sulaikyti, tąsė, sukinėjo rankas – viskas nufilmuota.

Nukentėjusysis P. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamąjį A. P. iki šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme yra matęs tris kartus: kaltinamasis atvežė jam taisyti automobilį – pakeisti rankinio stabdžio diržą, – atvažiavo reikšti pretenzijų dėl automobilio remonto ir užsipuolė jį parduotuvėje „NORFA“, t. y. kaltinamąjį žinojo iš matymo, tačiau nežinojo jo vardo ir pavardės. Tąkart jis su šeima – sugyventine J. C. ir jų nepilnamečiais vaikais J. B. ir P. B. – atvažiavo dviračiais apsipirkti. Prekybos salėje, eidamas kartu su sūnumi, susitiko kaltinamąjį A. P., kuris paklausė jo: – „žąsine, kada atiduosi skolą?“ Jis kaltinamajam atsakė, kad neskolingas. Tada akivaizdžiai neblaivus kaltinamasis A. P. priėjęs trenkė jam galva į nosį. Jam susisuko galva. Be to, kaltinamasis jam spyrė. Jis nesuprato, kas vyksta. Šalia buvęs mažametis sūnus ėmė verkti. Jis išsitraukė judriojo ryšio telefoną ir pasakė kaltinamajam: – „palauk, skambinu policijai“. Kaltinamasis pradėjo eiti link kasų, o jis – vytis. Tuo pat metu jis skambino ir rėkė: – „skambinkit policijai, apsauga, padėkit, skambinkit policijai“. Matydamas, kad apsaugos darbuotojai neateina, jis laikė kaltinamąjį už rankos ir rėkė: – „kur apsauga“? Jis bandė kaltinamąjį sulaikyti, sakė: – „palauk“. Atėjo apsaugos darbuotojas ir jis jam padėjo sulaikyti kaltinamąjį – laikė už rankų. Kaltinamasis priešinosi, krūtinę jam sumušė, bandė dar kartą jam suduoti galva į nosį, išsinėrė iš striukės, spjovė jam į veidą ir kramtoma guma ištepė striukę, smaugė jį. Kai apsaugos darbuotojas kaltinamojo nebelaikė, jis laikė kaltinamąjį – taip laukė policijos pareigūnų ir užtikrino kaltinamojo buvimą įvykio vietoje. Viskas nufilmuota.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir mažamečio nukentėjusiojo J. B. atstovė J. C. patvirtino nukentėjusiojo P. B. nurodytas aplinkybes apie jų šeimos atvykimą į parduotuvę „NORFA“ apsipirkti. Parduotuvėje šeima išsiskyrė: ji po prekybos salę vaikščiojo kartu su dukra P. B., o nukentėjusysis – jos sugyventinis – P. B. – su mažamečiu sūnumi J. B.. Išgirdo nukentėjusiojo P. B. šauksmą: – „laikykit. Kur apsauga?“ Ji nuskubėjo prie sūnaus, kuris tuo metu verkė, o nukentėjusysis nubėgo paskui kaltinamąjį A. P.. Sūnus buvo sukrėstas, verkė, negalėjo ištarti žodžių ir atsakyti jai, kas nutiko. Tada ji paliko sūnų su dukterimi, o pati nubėgo paskui nukentėjusįjį ir matė, kaip nukentėjusysis bandė sulaikyti kaltinamąjį, prašė kaltinamojo sulaukti policijos, o šis aktyviai priešinosi sulaikomas, keikėsi, stumdėsi, spjaudėsi ir smaugė nukentėjusįjį. Nukentėjusysis prašė apsaugos darbuotojo pagalbos, šis pagelbėjo, bet reikėjo ir daugiau pagalbos, nes kaltinamasis bandė pasprukti. Padėjo pro šalį einantys jaunuoliai. Ji matė, kad jos sugyventinis – nukentėjusysis – P. B. buvo išsigandęs ir kruvina nosimi. Ji pati buvo labai sutrikusi. Dėl šio įvykio sutriko jų šeimos įprasta dienotvarkė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalimi, teisiamojo posėdžio metu, buvo paskelbtas į teisiamąjį posėdį nepakviesto mažamečio nukentėjusiojo J. B. 2017 m. gegužės 25 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu padarytas vaizdo ir garso įrašas (t. 1, b. l. 85, apklausos vaizdo ir garso įrašas kompaktinėje plokštelėje). Mažametis nukentėjusysis J. B., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, papasakojo, kad tėtis – nukentėjusysis P. B. – parduotuvėje su kažkuo susimušė. Vyras buvo girtas ir pradėjo rėkti ant tėčio, liepė atiduoti pinigus, klausė, kada atiduos pinigus, ir trenkė tėčiui per galvą. Tuo metu jie buvo prie batono. Tėtis skambino policijai. Dėdė spardė, spyrė tėčiui į kojas. Tėtis laikė jį už rankos. Dėdė nuėjo prie parduotuvės durų ir pradėjo tėtį smaugti, daužyti. Jis verkė ir ėjo ieškoti mamos. Dėdę parduotuvėje jis matė pirmą kartą. Priede prie apklausos protokolo – žmogaus piešinyje – mažametis nukentėjusysis J. B. pažymėjo, į kurias vietas dėdė sudavė tėčiui: trenkė į galvą; smaugė; trenkė į dešinę ranką, žemiau alkūnės; trenkė į pilvą; spyrė į dešinę koją, virš kelio (t. 1, b. l. 80–82, apklausos protokolas).

Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo paskelbtas į teisiamąjį posėdį nepakviestos nepilnametės liudytojos P. B. 2017 m. gegužės 25 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu padarytas vaizdo ir garso įrašas (t. 1, b. l. 85, apklausos vaizdo ir garso įrašas kompaktinėje plokštelėje). Nepilnametė liudytoja P. B. pas ikiteisminio tyrimo teisėją papasakojo, kad parduotuvėje, vaikščiodama su mama, išgirdo kažkieno šauksmą ir pamatė, kaip jos tėtis – nukentėjusysis P. B. – bėga paskui vyrą. Taip pat ji pamatė labai verkianti brolį J. B.. Ji nematė, ar jos tėtis pavijo vyrą, nes ji liko su broliu. Parduotuvėje žiūrėdama filmuotą vaizdo medžiagą, ji matė, kaip vyras trenkė jos tėčiui. Ant tėčio veido (nosies) matė kraują (t. 1, b. l. 83–84, apklausos protokolas).

Liudytojas – apsaugos darbuotojas – I. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąjį A. P. ir nukentėjusįjį P. B. žino tik iš teisme nagrinėjamo įvykio – tąkart jis juos matė pirmą kartą. Vyrų konflikto prekybos salėje jis nematė ir negirdėjo, nes buvo išėjęs į lauką. Grįžęs į prekybos centrą, išgirdo, kaip žmonės šaukė: – „laikykit“. Kaltinamasis bėgo, o nukentėjusysis jį vijosi. Pagalvojo, kad apsivogė, todėl bandė juos sulaikyti – rankomis. Tik kiek vėliau sužinojo, kad šie vyrai prekybos salėje susimušė. Jis bandė sulaikyti kaltinamąjį, laikė jį už rankų, diržo, buvo apkabinęs ir paguldęs ant žemės, tačiau dėl sveikatos ilgai to daryti negalėjo, nes visa vyko maždaug 20–30 minučių, o kaltinamasis nuolat bandė ištrūkti, plūdosi, spjaudėsi, spjovė nukentėjusiajam į veidą, gal ir sudavė. Kaltinamąjį bandė sulaikyti ir nukentėjusysis, jie stumdėsi, buvo parvirtę ant žemės. Nukentėjusiojo sutuoktinė bandė kviesti policiją, o ir jis iškvietė apsaugos ekipažą. Atvyko policija. Kaltinamasis kaltino nukentėjusįjį, kad šis jam blogai suremontavo automobilį. Nukentėjusysis buvo kruvinu veidu, sakė, kad kaltinamasis vaiko akivaizdoje sudavė jam. Šalia buvo vaikas – verkė.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. G. nurodė, jog iš matymo pažįsta ir kaltinamąjį A. P., ir nukentėjusįjį P. B., ir patvirtino, kad tai jis, pamatęs prekybos centre „NORFA“ ant grindų besivartančius kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, telefonu iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko maždaug po 5 minučių. Specialiai vyrų grumtynių nestebėjo, kraujo įvykio vietoje nematė.

Liudytoja – UAB „NORFOS mažmena“ parduotuvės darbuotoja – A. Š. nurodė, jog pažįsta abu vyrus: ir kaltinamąjį A. P., ir nukentėjusįjį P. B., ir papasakojo, kad tąkart vakare, maždaug apie 21.00 val., ji dirbo kasoje ir pamatė prabėgančius du vyrus – kaltinamąjį A. P. ir nukentėjusįjį P. B.. Pirma bėgo kaltinamasis, o nukentėjusysis jį vijosi ir rėkė:

– „stabdyk, mane mušė“, „padėkit“, „kvieskit apsaugą“. Ji matė, kaip vyrai netoli vaistinės susistumdė, kaltinamasis norėjo pabėgti, o nukentėjusysis neleido, – vyrai galinėjosi. Šalia jų buvo apsaugos darbuotojas. Kadangi buvo pirkėjų, ji dirbo, į besistumdančius vyrus neturėjo kada žiūrėti. Kiek vėliau pro ją prabėgo nukentėjusiojo sutuoktinė ir pasiteiravo, kas nutiko. Ji jai pasakė, kad turbūt jos vyrą sumušė ir liepė kviesti policiją. Iki atvyko policijos pareigūnai, prabėgo gana ilgas laikas. Paklausta, liudytoja atsakė, kad prekybos salėje ji matė stovintį vienišą berniuką. Tuo metu vaikas neverkė. Daugiau apie jį nieko negali pasakyti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja – buvusi UAB „NORFOS mažmena“ parduotuvės darbuotoja – N. K. taip pat nurodė, jog iš matymo pažįsta ir kaltinamąjį A. P., ir nukentėjusįjį P. B.. Tąkart abu vyrai prabėgo pro ją, dirbančią 7-oje kasoje. Tarp jų buvo kilęs kažkoks konfliktas, kurio ji nematė. Vyrai vienas kitą laikė – nukentėjęs laikė kaltinamąjį. Liudytojai N. K. neprisimenant teisme nagrinėjamo įvykio aplinkybių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu N. K. 2017 m. birželio 14 d. duoti paaiškinimai (t. 1, b. l. 106–107), kad 2017 m. balandžio 30 d. apie 21.00 val. per tarpą, esantį tarp kasų Nr. 6 ir 7, prabėgo du vyrai. Pirmas bėgęs vyras prie jos kasos numetė krepšį ir buvo aukštesnis už vyrą, bėgusį jam iš paskos. Vyrų ji nepažįsta. Žemesnio ūgio vyras, eidamas link kasos, šaukė, kad kas nors iškviestų policiją ir apsaugą. Ji nepastebėjo, kad šis vyras būtų buvęs sužalotas. Nematė, kas tarp vyrų įvyko prekybos salėje, tačiau, vyrams nubėgus prie išėjimo iš prekybos centro, ji matė kaip aukštesnis vyras priešinosi sulaikomas, t. y. stumdėsi tiek su jį besivijusiu vyru, tiek su parduotuvės apsaugos darbuotoju. Prekybos salėje, netoli šaldytuvų su ledais, stovėjo apsiverkęs jai nepažįstamas berniukas, maždaug 6 metų amžiaus, kuris niekur nėjo, kol jo neišsivedė jai nepažįstama moteris. Matė, kaip žemesnis vyras aukštesniajam neleido išeiti iš prekybos centro į lauką, jį įkyriai laikydamas ir neatsitraukdamas nuo jo, o aukštesnis vyras, norėdamas ištrūkti, žemesniam vyrui kelis kartus rankomis buvo suėmęs už kaklo. Besistumdydami, vyrai mosikavo rankomis. Ar jie vienas kitam sudavė, ji nematė. Prieš atvykstant pareigūnams, du parduotuvėje buvę vaikinai, kurių ji nepažįsta, padėjo žemesniam vyrui laikyti ant grindų pargriautą aukštesnį vyrą.

Iš šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų įrodymų matyti, kad:

- 2017 m. balandžio 30 d. 21.01 val. telefonu praeivis/ vyras pranešė policijai, kad Kaišiadoryse, prekybos centre, didžiojoje NORFOJE (Gedimino g. 140) mušasi du asmenys. Greitoji medicinos pagalba nereikalinga. Atvykus policijos pareigūnams, sulaikytas neblaivus kaltinamasis A. P. (t. 1, b. l. 184–187);

- nukentėjusysis P. B. 2017 m. balandžio 30 d. vakarą kreipėsi į policiją ir nurodė, jog tądien apie 20.50 val. prekybos centro „NORFA“ (Gedimino g. 140, Kaišiadorys) prekybos salėje aplinkinių asmenų ir nukentėjusiojo šeimos (sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų) akivaizdoje iš matymo pažįstamas vyras, kurio vardo ir pavardės jis nežino, galva vieną kartą jam sudavė į veidą ir iš karto spyrė į dešinį šoną. Kiek vėliau vyras jam sudavė nežinomą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, smaugė jį ir grasino. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 1–3, 5, 7–9);

- iš UAB „NORFOS mažmena“ pateiktų vaizdo kamerų 2017 m. balandžio 30 d. 20.48–21.04 val. vaizdo įrašų ir prekybos centro plano (t. 1, b. l. 18–19, 21–22, 27–28, 127–152, 153–184) matyti, kad apie 20.48 val. prekybos salėje yra pirkėjų, kaltinamasis A. P., nešinas pirkėjo krepšeliu, praeina pro lentynas, kuriose sudėta duona ir jos gaminiai, pastebi pro lentynas kartu su sūnumi – nukentėjusiuoju J. B. – einantį nukentėjusįjį P. B. ir jį užkalbina. Nukentėjusysis ir jo sūnus sureaguoja, atsisuka ir sustoja. Priėjęs prie nukentėjusiojo kaltinamasis A. P. iš karto galva suduoda nukentėjusiajam į galvą. Į juos žiūrėdamas praeina pirkėjas. Nukentėjusysis P. B. kažką atsako kaltinamajam, keletą kartų pirštais paliečia kaktą ar nosį, pasižiūri į delną, pasiima judriojo ryšio telefoną, prisideda prie ausies, o tuo metu nueinantis kaltinamasis A. P. apsisuka, kažką pasako nukentėjusiajam ir spiria kaire koja į nukentėjusiojo dešinę koją, o nukentėjusysis, kalbėdamas telefonu, dešine ranka bando blokuoti smūgį. Visą šį laiką vyrus stebi nepilnametis nukentėjusiojo sūnus. Kaltinamasis nueina, apsisuka ir vėl priartėja prie nukentėjusiojo, kažką pasako. Tada ir vėl kaltinamasis nueina, apsisuka ir vėl grįžta prie nukentėjusiojo, nuolat kalba, kartu su nukentėjusiuoju ir jo sūnumi sparčiai eina link kasų, o visą tą laiką nukentėjusysis laiko telefoną prie ausies, kalba, o nukentėjusiojo sūnus stebi. Po prekybos salę vaikšto pirkėjai. Kaltinamasis ir nukentėjusysis, eidami greta, vienas kitą rankomis stumdo. Nukentėjusiojo sūnus sustojo ir užėjo už kažkurios prekių lentynos. Kaltinamasis A. P. sparčiu žingsniu praėjo pro kasą Nr. 7, atkreipdamas pardavėjų ir pirkėjų dėmesį. Nukentėjusysis bando sulaikyti kaltinamąjį, susistumdo. Vyrus pastebi apsaugos darbuotojas I. A., bando juos sustabdyti, tačiau vyrai jį apibėga. Kaltinamasis nubėga link išėjimo iš prekybos centro, o nukentėjusysis jį nusiveja. Netrukus pro kasą Nr. 7, palikusi pirkinių krepšelį, prabėga nukentėjusiojo sugyventinė J. C.. Nukentėjusysis P. B. prie pat prekybos centro durų pasiveja kaltinamąjį A. P., sugriebia jį už nugaros, keletą kartų apsuka ir parverčia ant grindų, vyrai grumiasi praėjime prie išėjimo iš prekybos centro atkreipdami aplinkinių dėmesį. Nukentėjusysis laiko prispaustą prie grindų kaltinamąjį. Prie vyrų prieina nukentėjusiojo sugyventinė ir apsaugos darbuotojas, juos išskiria, vyrai atsistoja. Nukentėjusysis ir apsaugos darbuotojas laiko kaltinamąjį už rankų, vedasi atgal į prekybos centro gilumą, o nukentėjusiojo sugyventinė kalba nukentėjusiojo jai paduotu telefonu. Matyti, kad nukentėjusiojo veidas yra išteptas – galimai kruvinas. Nukentėjusysis pirštais liečia veidą, nosį ir kažką aiškiną apsaugos darbuotojui. Kaltinamasis taip pat kažką aiškiną apsaugos darbuotojui. Visi kalbasi. Nuolat pro juos eina dėmesį atkreipdami pirkėjai. Kaltinamasis nenori būti laikomas, muistosi, tamposi, bando išsivaduoti – ištraukti laikomas rankas. Vyrai nuolat aiškinasi, stumdosi, tamposi. Visą stebi nukentėjusiojo sugyventinė. Nukentėjusysis ir jai rodo savo veidą, kažką aiškiną, o kaltinamasis replikuoja. Visi trys vyrai stovi ir kalbasi. Tuo metu kaltinamasis visą laiką laikomas už rankų, kramto kramtomąją gumą, lyg kartą spjovė nukentėjusiajam į veidą, šis nusivalė. Kaltinamasis išraukia rankas iš jį laikančių ir vieną kartą dešine koja įspiria nukentėjusiajam į kairę koją bei vieną kartą dešiniu kumščiu suduoda nukentėjusiajam į kairę kaklo pusę. Apsaugos darbuotojas nustumia kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo, o nukentėjusįjį sulaiko sugyventinė, neleidžia jam artintis prie kaltinamojo. Apsaugos darbuotojas stumdosi su kalinamuoju, laiko jo rankas, o kaltinamasis muistosi, kažką aiškiną. Nukentėjusysis stebi. Kaltinamasis išsivaduoja ir iš apsaugos darbuotojo nusirengdamas striukę ir bėga, tačiau apsaugos darbuotojo sučiumpamas. Vyrai grumiasi, stumdosi, aiškinasi. Aktyviai išsisukinėjantį kaltinamąjį padeda laikyti ir nukentėjusysis. Kaltinamajam pavyko išsivaduoti, tačiau apsaugos darbuotojas ranka vis prilaiko kaltinamąjį, o šis jį bando nustumti. Vyrai dingsta iš vaizdo stebėjimo kameros akiračio, galimai vaikšto pro praėjimą. Kažkuriuo metu nukentėjusysis įstumia kaltinamąjį į vaizdo kameros stebėjimo lauką – jau nusirengusį megztinį, vilkinti marškinėlius. Kaltinamasis vėl dingsta iš vaizdo. Į vaizdo kameros stebėjimo lauką įeiną kaltinamąjį abiem rankomis iš nugaros laikantis nukentėjusysis. Vyrai grumiasi. Kaltinamasis bando atkabinti ant jo krūtinės nukentėjusiojo sunertas rankas. Kaltinamasis bando galva smūgiu atgal suduoti nukentėjusiajam į galvą, tačiau jam nepavyksta. Kaltinamajam taip pat nepavyksta įsikibti į žaislų automatą. Šalia vaikšto apsaugos darbuotojas. Prie besigrumiančių kaltinamojo ir nukentėjusiojo prieina pirkėjai, kažką kalbą – galimai klausia. Visi kalbasi, tačiau visą šį laiką kaltinamasis bando ištrūkti iš nukentėjusiojo. Pavykus, kaltinamasis atsisuko į nukentėjusįjį ir jį smaugė, o šis vadavosi. Išskirti vyrus bandė nukentėjusiojo sugyventinė, tačiau vyrai grūmėsi toliau. Kaltinamasis, suėmęs nukentėjusiojo kaklą, stūmė nukentėjusįjį nuo savęs, apvertė suoliuką, lenkė nukentėjusįjį prie žemės, smaugė, į nukentėjusiojo sugyventinės kišimąsi nekreipė dėmesio. Apsaugos darbuotojas stebėjo. Nukentėjusysis paėmė kaltinamojo koją, kėlė ir parvertė kaltinamąjį. Pribėgę du jauni pirkėjai vyrus atskyrė. Vienas, prispaudęs krūtinę, laikė ant grindų gulintį kaltinamąjį. Nukentėjusysis kaltinamąjį laikė rankomis per kelius. Juos apstojo pirkėjai. Visi kalbasi. Po kiek laiko prie gulinčio kaltinamojo prieina dar vienas pirkėjas ir padeda jį laikyti iki į prekybos centrą įbėga policijos pareigūnai ir jėga, surakintą antrankiais, išsiveda kaltinamąjį;

- teisme nagrinėjamo 2017 m. balandžio 30 d. įvykio vieta – prekybos centras „NORFA“ (Gedimino g. 140, Kaišiadorys): prekybos salė ir praėjimas link išėjimo iš prekybos centro (t. 1, b. l. 10–16);

- ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. B. pateikė tąkart vilkėta sintetinę pilkos spalvos striukę, kurią apžiūrėjus, pastebėtos: įvairių formų ir dydžių baltai-pilkos spalvos dėmės ant abiejų striukės rankovių, išorinėse pusėse, ir striukės kairės pusės nugarinėje dalyje; rudos spalvos dėmė ant dešinės rankovės apačios. Striukė saugoma Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate (t. 1, b. l. 113–122, 124–126);

- nukentėjusysis P. B. pagal jam pateiktas fotografijas atpažino 2017 m. balandžio 30 d. vakarą prekybos centre „NORFA“ Kaišiadoryse jį sumušusį vyrą – kaltinamąjį A. P. (t. 1, b. l. 109–112);

- kaltinamojo A. P. 2017 m. balandžio 30 d. 21.46 val. neblaivumo patikros rezultatas – 1,65 promilės (t. 1, b. l. 188);

- specialisto išvadoje Nr. G 1180/ 2017(02) nurodyta, kad nukentėjusiajam P. B. konstatuoti audinių sumušimas, kraujosruva ir odos žaizda nosyje, minkštųjų audinių sumušimas ir karujosruva kairėje krūtinės pusėje turimais duomenimis vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nosyje galėjo išsivystyti nuo vienintelio smūgio kietu buku daiktu, tame tarpe smūgiuojant kakta ar panašiai. Poodinė kraujosruva kairiame šone taip pat išsivystė nuo vieno smūgio kietu buku daiktu ir galimai smūgiu ranka ar spiriant. Šie sužalojimai padaryti mažiausiai dviem smūgiais, tačiau neatmetama galimybė, jog smūgių buvo suduota ir daugiau (pirminės apžiūros metu medikai nurodo, kad skauda dešinį šoną, tačiau sumušimo požymių nekonstatavo). Sužalojimai padaryti nurodytu laiku – 2017 m. balandžio 30 d. Sužalojimai nebūdingi griuvimui (t. 1, b. l. 47–48).

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamojo A. P., nukentėjusiojo P. B., nukentėjusiosios ir mažamečio nukentėjusiojo J. B. atstovės J. C., liudytojų I. A., R. G., A. Š. ir N. K. paaiškinimus, taip pat pagarsintus pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus mažamečio nukentėjusiojo J. B. ir nepilnametės liudytojos P. B. paaiškinimus ir ištirtus kitus įrodymus, teismas daro išvadą, jog neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis A. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2017 m. balandžio 30 d. apie 20.48 val. viešoje vietoje – prekybos centre „NORFA“ (Gedimino g. 140, Kaišiadorys), – elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nepaisydamas elementarių visuomenės ir moralės normų, pažeidė mažamečio nukentėjusiojo J. B. ir nukentėjusiojo P. B. bei kitų asmenų teisę į saugią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką: prekybos salėje mažamečio J. B., gimusio 2009 metais, ir kitų asmenų akivaizdoje, tyčia, iš asmeninių paskatų, vieną kartą galva sudavė nukentėjusiajam P. B. į veidą, po ko, vieną kartą spyrė į dešinę koją, o nukentėjusiajam P. B. ir apsaugos darbuotojui I. A. bandant jį sulaikyti prekybos centro praėjime link išėjimo, kitų asmenų akivaizdoje aktyviais veiksmais priešinosi: muistėsi, stumdėsi, spjaudėsi, smaugė nukentėjusįjį P. B. ir lenkė prie žemės, – taip nukentėjusiajam P. B. padarė minkštųjų audinių sumušimą, kraujosruvą ir odos žaizdą nosyje, minkštųjų audinių sumušimą ir kraujosruvą kairėje krūtinės pusėje – nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. B. sveikatą.

Ši kaltinamojo A. P. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, nes viešoje vietoje – prekybos centre – mažamečio vaiko, prekybos centro darbuotojų ir lankytojų akivaizdoje kaltinamasis A. P. vartojo fizinį smurtą, mažametis nukentėjusysis J. B. ir nukentėjusysis P. B. jautėsi šokiruoti, mažametis nukentėjusysis išsigando – apsiverkė, – buvo sutrikdytas prekybos centro darbuotojų darbas – atitrauktas kasininkių ir apsaugos darbuotojo dėmesys, – prekybos centro lankytojai buvo priversti stebėti kaltinamojo elgesį, apeiti ir pasisaugoti, t. y. maždaug 20 minučių kaltinamasis elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nepaisę elementarių visuomenės ir moralės normų, sutrikdė nukentėjusiųjų ir kitų asmenų rimtį ir prekybos centre buvusią tvarką. Nagrinėjamu atveju nežymus nukentėjusiojo P. B. sveikatos sutrikdymas atskirai nekvalifikuojamas.

A. P. buvo pareikštas kaltinimas, jog jis nukentėjusiojo P. B. atžvilgiu smurtavo iš chuliganiškų paskatų, tačiau šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog A. P. pažinojo nukentėjusįjį P. B. ir pyko, jautėsi jo apgautas dėl automobilio rankinio stabdžio diržo pakeitimo galimai netinkamu diržu, todėl ši kaltinimo aplinkybė – chuliganiškos paskatos – keistina kita – asmeninėmis paskatomis. Pažymėtina, kad asmeninių paskatų buvimas nepaneigia padarytos veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei veiką padaręs asmuo savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešąją tvarką ir būdą, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, A. P. buvo pareikštas kaltinimas, jog jis nukentėjusiajam P. B. spyrė į dešinį šoną, tačiau šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog kaltinamasis nukentėjusiajam įspyrė į dešinę koją, todėl ši kaltinimo aplinkybė – spyrė į dešinį šoną – keistina kita – spyrė į dešinę koją.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. P., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis) ir kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnis). Teismo posėdžio metu A. P. dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino tik iš dalies, t. y. pripažino atlikęs tam tikrus veiksmus, tačiau bandė juos menkinti, tvirtino buvęs išprovokuotas nukentėjusiojo P. B. nesąžiningumo. Kaltinamojo A. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis A. P. yra šeimos žmogus, anksčiau nėra teistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (t. 2, b. l. 15), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 18), dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai: sąžiningas, pareigingas ir atsakingas, stropus ir kruopštus (t. 2, b. l. 18). Dėl visų šių priežasčių kaltinamajam A. P. skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į padarytą nusikaltimo pavojingumą, atsiradusias pasekmes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54–55 straipsniai, 59–61 straipsniai, 48 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju prašoma atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Nukentėjusysis P. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50,00 Eur turtinės ir 10000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 61–62).

Mažamečio nukentėjusiojo J. B. atstovė J. C. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 63–64).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. B. palaikė pareikštą ieškinį ir paaiškino, kad 50,00 Eur turtinės žalos atlyginimo prašo už tądien vilkėtos striukės sugadinimą. Kaltinamasis A. P. ją ištepė kramtoma guma. Be to, striukė susitepė krauju, kaltinamajam praskėlus jo nosį. Neturtinę žalą vertina 10000,00 Eur, kadangi dėl kaltinamo neteisėtų veiksmų išsigando, jautėsi blogai, o kaltinamasis taip jo ir neatsiprašė, nepagrįstai kaltina nesąžiningumu, – buvo sumuštas ir sužalotas mažamečio sūnaus akivaizdoje, jautė fizinį skausmą, pasimetė, nesusivokė kaip elgtis, buvo įskaudintas, tebesijaučia nesaugus. Dėl šio įvykio patyrė nepatogumų, kurį laiką, maždaug dvi savaites, jautė fizinį skausmą ir savarankiškai gydė nosį, kraujosruvas veide ir krūtinės sumušimą, kas trukdė visa jėga dirbti, buvo sutrikęs miegas, dėl ikiteisminio tyrimo ir šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme prarado vertingą laiką. Paklaustas apie turtinę padėtį, nukentėjusysis atsakė, kad yra sukūręs šeimą, tačiau nesusituokęs. Augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus. Gyvena nuosavybės teise priklausančiame sodo name, turi garažą, kuriame dirba pagal verslo liudijimą. Jo vidutinės mėnesinės pajamos yra apie 1000,00 Eur.

Mažamečio nukentėjusiojo J. B. atstovė J. C. teisiamojo posėdžio metu palaikė pareikštą ieškinį, nesutiko su kaltinamojo A. P. pasiūlyta 300,00 Eur suma, ir paaiškino, kad dėl teisme nagrinėjamo įvykio jos mažametis sūnus J. B. patyrė didžiulį išgąstį ir buvo sukrėstas – verkė, negalėjo ištarti žodžių ir atsakyti jai, kas nutiko. Dėl šio įvykio visa jų šeima buvo sukrėsta. Be to, kad visi jie išsigando, buvo sutrikdyta jų šeimos įprasta dienotvarkė. Teko išsigandusius vaikus palikti vienus namuose ir vykti į policijos komisariatą aiškinti įvykio aplinkybes. Po šio įvykio sūnus jautėsi prastai, buvo išsigandęs, nemiegojo naktį, vis klausė, ar piktas dėdė neateis į namus, teko raminti. Sūnus labai bijojo, kas nutiks tėčiui, ar jis grįš namo. Berniukas tebebijo eiti į parduotuvę, jei tėtis kur užtrunka ar neatsiliepia telefonu, sunerimsta. Į gydytojus nesikreipė, psichologo paslaugomis nesinaudojo, nors mano, kad berniukui reikėtų psichologo pagalbos. Teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimą išleistų išimtinai sūnaus reikmėms: pramogoms, mokslui ir gydymui – bandys ieškoti psichologo. Po šio įvykio berniukas ėmė lankytis pas logopedą. Paklausta mažamečio nukentėjusiojo J. B. atstovė J. C. atsakė, kad iš tiesų nukentėjusysis – jos sugyventinis – P. B. – gydėsi maždaug dvi savaites, iš pradžių jautėsi prastai, gėrė vaistus nuo skausmo, naudojo tepalus. Be to, tapo irzlus ir ėmė dėl visko jaudintis, sutriko miegas. Savo iniciatyva vartojo augalinės kilmės raminamuosius vaistus.

Kaltinamasis A. P. sutiko nukentėjusiajam P. B. atlyginti visą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos – 100,00–300,00 Eur, – taip pat sutiko atlyginti dalį neturtinės žalos mažamečiui J. B. – 300,00 Eur. Paklaustas apie turtinę padėtį, kaltinamasis atsakė, kad yra vedęs, turi tris vaikus, iš kurių du išlaiko (moksleivį ir studentę), gyvena nuosavame bute, taip pat nuosavybės teise turi pusę gyvenamojo namo, kuriame šiuo metu gyvena brolis. Pajamų iš gyvenamojo namo negauna. Turi automobilį. Dirba, gauna maždaug 600,00 Eur dydžio darbo užmokestį, jokių kitų pajamų neturi, taip pat neturi sveikatos problemų, niekam neskolingas.

Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis).

Kadangi nukentėjusiajam P. B. turtinė žala padaryta, t. y. sugadinta vilkėta striukė, nusikalstama A. P. veika, ji atlygintina, priteisiant iš kaltinamojo A. P. nukentėjusiajam P. B. jo nurodytą pinigų sumą – 50,00 Eur, – dėl kurios nėra ginčo ir kuri nagrinėjamu atveju laikytina protinga ir sąžininga.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti kaltinamąjį ar pagerinti nukentėjusiojo turtinę padėtį, bet kompensuoti nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtas fizines ir dvasines kančias. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), todėl, pripažinus kaltinamąjį A. P. kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, yra pagrindas tenkinti mažamečio nukentėjusiojo J. B. ir nukentėjusiojo P. B. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, yra dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusios pasekmės ir dėl to patirti išgyvenimai.

Nukentėjusiojo P. B. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, dėl ko jis maždaug dvi savaites gydėsi savarankiškai – vartojo vaistus nuo skausmo ir tepalais tepė žaizdas, kraujosruvas ir audinių sumušimus. Jaučiamas fizinis skausmas nukentėjusiajam šiek tiek trukdė užsiimti darbine veikla. Dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė išgąstį, jautėsi pažemintas mažamečio sūnaus ir aplinkinių akyse, pasijuto nesaugus, dėl ko tapo irzlus ir kurį laiką sutriko jo miegas, savo iniciatyva vartojo augalinės kilmės raminamuosius vaistus, jaudinosi dėl mažamečio sūnaus patirtų išgyvenimų. Be to, dėl nusikalstamos veikos tyrimo ir jos nagrinėjimo teisme nukentėjusysis sugaišo/ prarado nemažai laiko.

Mažametis nukentėjusysis J. B., matydamas viešoje vietoje neblaivaus vyro mušamą tėvą – nukentėjusįjį P. B. – labai išsigando, apsiverkė, pasimetė, negalėjo ištarti žodžių ir paaiškinti motinai, kas nutiko, nemiegojo naktį, tapo nerimaujantis dėl tėvo, nesijaučia saugus, ėmė lankytis pas logopedą ir, motinos teigimu, jam reikėtų psichologo pagalbos, tačiau iki šiol dėl to niekur nesikreipta. Objektyvių duomenų, kad dėl teisme nagrinėjamos nusikalstamos veikos mažamečiui nukentėjusiajam yra būtina psichologo pagalba nėra, taip pat nėra objektyvių duomenų, kad mažametis nukentėjusysis tik dabar ėmė lankytis pas logopedą ir būtent dėl matytos nusikalstamos veikos (medicininiai dokumentai ar kiti įrodymai teismui nepateikti).

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, taip pat į tai, kad bet kokia nusikalstama veika visada asmenims sukelia neigiamus emocinius išgyvenimus, kas savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinės žalos, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvada, jog nukentėjusiajam P. B. iš kaltinamojo A. P. priteistinas 1000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, o mažamečiui nukentėjusiajam J. B. – 500,00 Eur, kas nagrinėjamu atveju laikytina proporcinga nukentėjusiojo P. B. sveikatos sutrikdymui bei nukentėjusiojo P. B. ir mažamečio nukentėjusiojo J. B. dvasiniams išgyvenimams, taip pat nukentėjusiojo P. B. patirtiems nepatogumams bei susiformavusiai Lietuvos teismų praktikai bei atitinka nukentėjusiųjų ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu ir 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendė:

A. P. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę – 10 (dešimt) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant A. P. per šį laikotarpį tęsti darbą, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe, ir nevartoti alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65–66 straipsniais, į A. P. skirtą bausmę įskaityti 2 (dvi) paras (nuo 2017 m. balandžio 30 d. 21.05 val. iki 2017 m. gegužės 2 d. 15.42 val.), išbūtas laikinai sulaikytu, 1 laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. P. palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – ją panaikinti.

P. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš A. P. 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) turtinės žalos ir 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Mažamečio J. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš A. P. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, o nepilnamečiui priteisto neturtinės žalos atlyginimo tvarkytoja uzufrukto teise skirti jo atstovę pagal įstatymą – motiną – J. C..

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate saugomą nusikalstamai veikia tirti ir nagrinėti turintį reikšmės daiktą – striukę, – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti teisės aktuose nustatyta tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Joana Kvaselytė