- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-15
- Bylos Nr.
- N-444-2123-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarties V. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2009 m. liepos 7 d. nutarimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas V. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 125 straipsnį paskyrė 300 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviems mėnesiams. Nuobauda jam paskirta už tai, kad jis, 2009 m. birželio 19 d. vairuodamas automobilį, važiuodamas per geležinkelio pervažą, pravažiavo ją nesustodamas prie kelio ženklo „Stop“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 175 punkto reikalavimus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartimi V. T. skundą atmetė. Teismas vadovavosi KET 175 punktu, 1 priedu „Kelio ženklai“. Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 9), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 11), policijos įskaitos duomenys (b. l. 12-13), administracinėn atsakomybėn patraukto V. T. paaiškinimas policijos pareigūnui (b. l. 9) ir jo paaiškinimai teismo posėdyje patvirtino, kad jis padarė ATPK 125 straipsnyje numatytą pažeidimą. Teismas konstatavo, kad administracinė nuobauda jam paskirta pagrįstai ir teisėtai, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Kaip V. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė įvertinta tai, kad jis dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.; b. l. 9), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas pažymėjo, kad V. T., priešingai nei jis teigia, buvo kartą patrauktas administracinėn atsakomybėn už nustatyto greičio viršijimą (b. l. 12-13). Pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas nenustatyta. Atsižvelgęs į ištirtų rašytinių įrodymų visumą, padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, V. T. asmenybę ir bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, gali būti pasiekti tik pritaikius V. T. nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą, kad jam paskirta administracinė nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui.
III.
V. T. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti ir 2009 m. liepos 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimą panaikinti. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į neteisingai ir prieštaringai užpildytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, nepagrįstai vadovavosi nereguliuojamos geležinkelio pervažos kirtimo taisyklėmis. Teigia, kad buvusi geležinkelio pervažoje šviesoforo signalų ir kelio ženklų kombinacija yra prieštaringa, visų keliamų reikalavimų neįmanoma įvykdyti, todėl tokia kombinacija yra neteisėta, o iš neteisėtų reikalavimų negali kilti teisinės pasekmės. Apeliantas pažymi, kad KET 175 punktas nieko nesako apie būtinybę sustoti prie STOP ženklo nesant artėjančio traukinio ar esant leidimui važiuoti toliau. Tik KET 1 priedo 204 punkte nurodoma, kad jeigu "Stop" ženklas pastatytas prieš geležinkelio pervažą arba karantino postą, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop" liniją, o jeigu jos nėra - prieš ženklą. Todėl surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra akivaizdus neatitikimas tarp užfiksuotos pažeidimo esmės ir nurodyto KET punkto. Apelianto teigimu, teismas ignoravo akivaizdų neatitikimą tarp realių įvykio aplinkybių ir pažeidimo kvalifikavimo, nors Kelių eismo taisyklių punktų sumaišymas jam sukėlė eilę neigiamų pasekmių, papildomų išlaidų transporto priemonių draudimui. Apelianto teigimu, administracinio teisės pažeidimo protokole fiksuojant pažeidimo esmę, nutylėta svarbi įvykio aplinkybė, užmirštas paminėti pervažos pobūdis. Apeliantas pažymi šiuo atveju važiavęs per šviesoforu reguliuojamą geležinkelio pervažą, kurioje baltas šviesoforo signalas nereguliuoja eismo. Apeliantas kelia klausimą, ar toje pervažoje naudota šviesoforo ir kelio ženklo kombinacija yra teisėta, nes "Stop" kelio ženklo naudojimas geležinkelio pervažose turi neprieštarauti šviesoforo signalams. Apeliantas pažymi, kad transporto priemonės sustabdymas be aiškios ir visiems suprantamos būtinybės sukuria pavojingą kliūtį kelyje, be to, KET 155.1 punktas nurodo, kad sustoti ir stovėti geležinkelių pervažose bei 50 m atstumu nuo jų yra draudžiama. Pažymima, kad KET 172 punkte numatyta šviesoforo viršenybė prieš kelio ženklus sankryžoje. Apelianto teigimu, jeigu ženklo „Stop“ nurodymas turi prioritetą prieš baltą šviesoforo signalą, tai pastarasis praranda bet kokią prasmę, reguliuojant eismą pervažoje. Apeliantas pažymi, kad šviesoforų paskirtis yra ne informuoti, o reguliuoti (KET 78 punktas), kad "Stop" ženklas bei šviesoforo signalas yra alternatyvūs, jų reikalavimų neįmanoma įvykdyti nuosekliai. Apeliantas nurodo, kad KET 1 priedo 204 punktas reikalauja sustoti prieš "Stop" ženklą, o KET 78.10 punktas - važiuoti įsitikinus, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Pažymima, kad „pasyvios“, tuo metu negaliojančios eismo reguliavimo priemonės, nėra ATPK objektas, o aptariamu metu "Stop" kelio ženklas nebuvo aktyvi eismo reguliavimo priemonė, todėl pažeidimo sudėties nebuvo. Apeliantas paaiškina, kad pervažoje, kurioje užfiksuotas įvykis, įrengta pilna šviesoforinė, normaliai veikianti, eismo reguliavimo sistema, tačiau važiuoti per ją, teismo išaiškinimu, reikia kaip per nereguliuojamą pervažą, išskyrus atvejus, kai įsijungia raudonas šviesoforo signalas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
V. T. paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 125 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. ATPK 125 straipsnis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad <...> kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki keturių mėnesių.
Apeliantas V. T. neigia padaręs pažeidimą, nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi nereguliuojamos geležinkelio pervažos kirtimo taisyklėmis, kad buvusi geležinkelio pervažoje šviesoforo signalų ir kelio ženklų kombinacija yra prieštaringa, visų keliamų reikalavimų neįmanoma įvykdyti. Apeliantas pažymi šiuo atveju važiavęs per šviesoforu reguliuojamą geležinkelio pervažą, kurioje baltas šviesoforo signalas nereguliuoja eismo. Apeliantas kelia klausimą, ar toje pervažoje naudota šviesoforo ir kelio ženklo kombinacija yra teisėta. Pažymi, kad KET 172 punkte numatyta šviesoforo viršenybė prieš kelio ženklus sankryžoje.
Paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole V. T. nurodė, kad jis vadovavosi leidžiančiu važiuoti šviesoforo signalu, pripažino, kad prieš pervažą tik pristabdė, sustojęs nebuvo. Kad jis nenustojo prieš pervažą prie „Stop“ ženklo, patvirtina ir policijos pareigūno G. Š. surašytas tarnybinis pranešimas (b. l. 11). Tačiau pažymėtina, jog šiuo atveju ATPK 125 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą patvirtina tik policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, betarpiškai pažeidimo padarymą nustatęs policijos pareigūnas nebuvo apklaustas, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz. nutartis byloje Nr. N575-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Konstatuotina, jog atsakomybėn patrauktam asmeniui ginčijant pažeidimo padarymą, tam, kad visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustinas policijos pareigūnas G. Š.
Išdėstytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, perduodant bylą iš naujo išnagrinėti tam pačiam teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nuta r i a:
V. T. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.