- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- e2S-234-863/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02371-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mislifa“, uždarosios akcinės bendrovės „Trubera“
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliančių (ieškovių) uždarosios akcinės bendrovės „Mislifa“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Trubera“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Mislifa“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Trubera“ ieškinį atsakovei A. B., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Lumifast“, mažoji bendrija „Ftrans“ dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mislifa“ ir UAB „Trubera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos priteisti iš atsakovės: ieškovės UAB „Mislifa“ naudai – 35 687,16 Eur negautų pajamų (grynojo pelno) sumą; 5 procentų palūkanas; ieškovės UAB „Trubera“ naudai – 20 607,65 Eur negautų pajamų (grynojo pelno) sumą, 5 procentų palūkanas. Ieškovės ieškinyje be kita ko nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisija (toliau – darbo ginčų komisija) 2024 m. spalio 8 d. sprendimais Nr. DGKS-7751 ir DGKS-7752 atsisakė nagrinėti ieškovių prašymą, esant praleistam 3 mėnesių procedūriniam terminui kreiptis į darbo ginčų komisiją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovių UAB „Mislifa“ ir UAB „Trubera“ ieškinį atsakovei A. B. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės, be to, ieškovėms išaiškino, kad dėl ginčo sprendimo galima kreiptis į darbo ginčų komisiją.
3. Teismas nustatė, kad ieškovės kreipėsi į darbo ginčų komisiją, praleidusios kreipimosi procedūrinį 3 mėnesių terminą, numatytą Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio 1 dalyje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad darbo ginčų komisijos posėdžiuose dalyvavo ieškovių atstovė, ir komisijai konstatavus, kad yra praleistas procedūrinis 3 mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas, ieškovės neteikė prašymo šį terminą atnaujinti ir nenurodė priežasčių, dėl ko šis terminas buvo praleistas, o darbo ginčų komisija tokių aplinkybių nesiaiškino, nenustatė, jų neanalizavo ir dėl jų atitinkamo sprendimo (atnaujinti ar neatnaujinti) nepriėmė; darbo ginčų komisija tik konstatavo, kad praleistas minėtas terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją; darbo ginčų komisijos 2024 m. spalio 8 d. sprendimais buvo atsisakyta nagrinėti ieškovių prašymą. Teismas vertino, kad šiuo atveju ieškovės, pasikreipusios į darbo ginčų komisiją ir šiai konstatavus, kad yra praleistas procedūrinis 3 mėnesių terminas, neteikdamos prašymo terminą atnaujinti ir nenurodžiusios praleidimo priežasčių, o minėtai komisijai to nevertinus ir nepriėmus atitinkamo galimo sprendimo, bet iš karto teikdamos ieškinį teisme, tokiu elgesiu nepagrįstai vengia privalomos išankstinės darbo ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Anot teismo, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ieškovės į darbo ginčų komisiją kreipėsi su skirtingais reikalavimais, nei reiškia teismui teikiamame ieškinyje. Teismas sprendė, kad ieškovės nepasinaudojo privaloma išankstine darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo ne teisme tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovės UAB „Mislifa“ ir UAB „Trubera“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamos panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių ieškinį priimti. Atkreipusios dėmesį į darbo ginčų komisijos sprendimus, kuriais buvo atsisakyta nagrinėti ieškovių prašymus, esant praleistam ir neatnaujintam terminui, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad apeliantės nepasinaudojo privaloma išankstine darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pažymi, jog skirtingai nei aiškinama skundžiamoje nutartyje, darbo ginčų komisija praleisto procedūrinio termino atnaujinimo/neatnaujinimo klausimą svarstė ir sprendimą termino neatnaujinti priėmė, tuo tarpu darbo ginčų komisijos motyvai ir pagrindai, lėmę tokį komisijos apsisprendimą, nėra reikšmingi. Be to, atkreipia dėmesį, kad posėdžio metu svarstant termino kreiptis į darbo ginčų komisiją praleidimo/nepraleidimo klausimą ieškovių atstovė komisijai paaiškino aplinkybes, susijusias su kreipimosi į darbo ginčų komisiją aplinkybėmis, ir prašė klausimą dėl galimumo nagrinėti darbo ginčą darbo ginčų komisijoje spręsti komisijos nuožiūra (sprendime šių pasisakymų / diskusijos turinys nėra detalizuotas, apibendrintai konstatuojant, kad nebuvo prašyta atnaujinti praleistą procedūrinį terminą). Kita vertus, darbo ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje aplinkybės, minėtame procese pareikšti ar nepareikšti prašymai, taigi ir komisijos apsisprendimo motyvai neturėtų būti vertinami kaip turintys teisinės reikšmės Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 straipsnio 3 punkto taikymo aspektu. Mano, kad teikti prašymą atnaujinti praleistą procedūrinį terminą ar to nedaryti, yra asmens teisė, bet ne pareiga, ypač jei pareiškėjas supranta, kad procedūrinis terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją yra akivaizdžiai praleistas ir kad pagrindų tokiam terminui atnaujinti konkrečioje situacijoje net ir nebūtų. Todėl darbo ginčų komisijos konstatavimas (nevertinant to, ar jis konkrečiu atveju yra tikslus), kad ieškovės nereiškė prašymo atnaujinti akivaizdžiai praleistą procedūrinį terminą, neturėtų reikšti, kad asmuo tariamai nepasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Tuo labiau, kad DK 231 straipsnis nenurodo ir nedetalizuoja priežasčių ir aplinkybių, kurioms esant priimtas sprendimas neatnaujinti termino sudaro sąlygas pareikšti ieškinį pagal DK 231 straipsnį. Šiuo atveju teisei kreiptis į teismą realizuoti užtenka vien fakto, kad darbo ginčų komisija neatnaujina praleisto procedūrinio termino. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo aplinkybes ir ypač tame kontekste, kad darbo ginčų komisijos sprendimas net nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, nepagrįstai plečiamai aiškina DK 231 straipsnio 1 dalies ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, o vien nustačius, kad ieškovės visgi kreipėsi į darbo ginčus nagrinėjantį organą, teismas neturėtų aiškintis ir vertinti, ar ieškovės, teismo požiūriu, teisingai išnaudojo savo teises išankstinės darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo ne teisme procedūros metu. Kritiškai vertina ir teismo argumentus dėl skirtingos reikalavimų sumos. Pažymi, kad tiek į darbo ginčų komisiją, tiek į teismą ieškovės kreipėsi dėl tų pačių pažeidimų ir žalos, sietinos su tų pačių klientų duomenų atskleidimu / panaudojimu. Teismui nurodytas reikalavimas sumine išraiška yra mažesnis dėl to, kad ieškovės negautą pelną skaičiavo kitokiu pelningumo rodiklio procentu.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
6. Apeliacijos objektą sudaro skundžiama pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovių ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Aptariamu atveju, ieškovėms, po priimtų darbo ginčų komisijos 2024 m. spalio 8 d. sprendimų, kuriais atsisakyta nagrinėti jų prašymus atsakovei, esant praleistam ir neatnaujintam terminui, kreipusis į teismą su ieškiniu atsakovei dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės, Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, konstatavęs, kad ieškovės nepasinaudojo privaloma išankstine darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo ne teisme tvarka. Atskirajame skunde ieškovės su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, laikydamos, kad minėta tvarka pasinaudojo tinkamai, darbo ginčų komisija praleisto procedūrinio termino atnaujinimo/neatnaujinimo klausimą svarstė ir sprendimą termino neatnaujinti priėmė.
8. Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Visgi, asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma.
9. DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Remiantis DK 231 straipsnio 1 dalimi, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis.
10. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad DK 216 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, nustatyta, kad: darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas (1 dalis); darbo ginčai dėl teisės gali būti nagrinėjami komerciniame arbitraže pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, jeigu dėl tokio nagrinėjimo sutaria darbo ginčo šalys vėliau, negu kilo ginčas (2 dalis); šiame bei DK 220 straipsniuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją, pateikdama prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės; o gavus tokį darbo ginčo šalies prašymą, fakto ir teisės klausimų, be kita ko, susijusių su DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytu trijų mėnesių kreipimosi terminu, išsprendimas priklauso darbo ginčų komisijos kompetencijai. DK 231 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčo nagrinėjimą teisme, 4 dalyje nustatyta, jog darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tai reiškia, jog teismas, gavęs darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta. Taigi, teismas netikrina ir neperžiūri darbo ginčų komisijos sprendimo ir DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių kreipimosi termino aspektais. Šio procedūrinio termino (ne)pasibaigimo iki kreipiantis į darbo ginčų komisiją ir jo (ne)atnaujinimo darbo ginčų komisijos sprendimu klausimai neturi teisinės reikšmės ieškinio dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją, priėmimui ir nagrinėjimui teisme. Gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, teismui būtina išsiaiškinti, ar buvo laikytasi privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos, nes jos laikymasis yra teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos prielaida, teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).
11. Aptariamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertino, kad ieškovės tinkamai nepasinaudojo privaloma išankstine darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo ne teisme tvarka, kadangi pasikreipusios į darbo ginčų komisiją ir šiai konstatavus, kad yra praleistas 3 mėnesių kreipimosi terminas, neteikė prašymo terminą atnaujinti ir nenurodė praleidimo priežasčių, o minėta komisija to nevertino ir nepriėmė atitinkamo galimo sprendimo. Įvertinus bylos duomenis aukščiau paminėtų teisės normų ir jas aiškinančios teismų praktikos kontekste, su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad nors darbo ginčių komisija minėtuose 2024 m. spalio 8 d. sprendimuose ir nustatė, kad terminas yra praleistas, o ieškovės jo atnaujinti neprašė ir svarbių praleidimo priežasčių nenurodė, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tuo pačiu darbo ginčų komisija konstatavo, kad termino neatnaujino, kas atsispindi ir sprendimų rezoliucinėse dalyse, ko pasėkoje ieškovės ir pareiškė ieškinį dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo teismui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad ieškovės šiuo atveju nepasinaudojo privaloma išankstine darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo ne teisme tvarka, juolab įvertinus ir tai, kad kaip jau minėta, teismas netikrina ir neperžiūri darbo ginčų komisijos sprendimo be kita ko ir DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių kreipimosi termino aspektu, ir jo (ne)pasibaigimo ir (ne)atnaujinimo darbo ginčų komisijos sprendimu klausimas neturi teisinės reikšmės ieškinio dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją, priėmimui ir nagrinėjimui teisme.
12. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, manytina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai sprendė, kad ieškinį pareiškę asmenys nesilaikė išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, tuo pagrindu nepagrįstai atsisakydamas priimti ieškinį, todėl apeliančių atskirasis skundas iš esmės tenkintinas, o skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis naikintina, ieškinio priėmimo klausimą pagal kompetenciją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
13. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Mislifa“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Trubera“ atskirąjį skundą tenkinti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.