Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kelmėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas – 10 klasių, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyevenamoji vieta ta pati, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d., 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. T. grasino nužudyti žmogų – savo sugyventinę I. N., o būtent: 2013 m. lapkričio 3 dieną, apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia pastūmė savo sugyventinę I. N., dėl ko ji parvirto ant grindų, vieną kartą ranką sudavė jai į galvą, po to grasindamas pasmaugti ir ranka suėmęs už kaklo, sudarė nukentėjusiajai I. N. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Taip pat, kaltinamasis J. T. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2013 m. lapkričio 3 dieną, apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia pastūmė savo sugyventinę I. N., dėl ko ji parkrito ant grindų, vieną kartą ranka sudavė jai į galvą ir ranka suėmė už kaklo, tuo nukentėjusiajai I. N. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. T. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis su savo sugyventine I. N., su kuria kartu gyvena šešerius metus, grįžo į namus iš svečių, buvo neblaivūs. Jam sugyventinė kažką pasakė, jis supyko ir priėjęs prie jos ją vieną kartą ranka stipriai pastūmė, pargriovė ant žemės, po to jis jai vieną kartą delnu sudavė į galvą. Jis savo sugyventinei rankomis sugriebė už kaklo ir jai pasakė, kad ją pasmaugs. Tuo jis norėjo ją pagąsdinti. Tuo metu Indrė verkė. Konflikto metu aplink bėgiojo jų sūnus R. Savo sūnui jis sudavė netyčia, jį netyčia kliudė kojos keliu, sukdamasis link savo sugyventinės. Jo sugyventinė to nematė, nes tuo metu buvo nusisukusi. Ranka ir tyčia jis sūnui nesudavė. Daugiau jis nei savo sugyventinei, nei savo vaikui jokių smūgių nesudavė, nuėjo miegoti. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie jį pažadino ir pristatė į policijos komisariatą. Dėl savo elgesio jis nuoširdžiai gailisi. Viskas nutiko taip dėl to, kad jis buvo neblaivus. Šiuo metu jis yra sugyventinės atsiprašęs, su ja susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. T. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji ir mažamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą I. N. parodė, kad J. T. visas įvykio aplinkybes paaiškino teisingai. Jis buvo neblaivus, ją stipriai pastūmė, ji parvirto ant grindų, jis sudavė jai į galvą ir suėmęs rankomis jai už kaklo spaudė ir sakė, kad pasmaugs. Ji dėl to labai išsigando, todėl kvietė policiją. Konflikto metu aplinkui bėgiojo jų sūnus R. Ji išgirdo garsą, panašų į pliaukštelėjimą ranka, pamanė, kad J. T. sudavė sūnui. Policiją ji kvietė būdama lauke, o grįžusi į namus savo sugyventinį ir vaiką rado miegančius. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems esant sūnus R. sakė, kad tėvas jam ranka sudavė per nugarą ir parodęs sau į nugarą pasakė, kad jam čia skauda. Policijos pareigūnai J. T. išsivežė. Tai buvo ne pirmas sugyventinio smurtas prieš ją, tačiau ji ankščiau dėl to į policiją nesikreipė. Dėl jai sukelto fizinio skausmo ir grasinimo nužudyti ji savo sugyventiniui jokių pretenzijų neturi, su juo susitaikė, atleido.

Liudytojas A. B. parodė, kad jis yra Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas. Pagal iškvietimą jis nuvyko į nukentėjusios ir kaltinamojo namus. Jis rado laukiančią moterį, o kaltinamasis ir vaikas miegojo. Pranešėja sakė, kad jos neblaivus sugyventinis parvertė ją ant žemės, jai delnu sudavė per galvą, po to ranka paėmęs už kaklo jai grasino pasmaugi. Pranešėja nurodė girdėjusi, kad vyras trinktelėjo vaikui. Liudytojas nurodė, kad tuo metu mažametis vaikas miegojo, jis siekdamas išsiaiškinti visas aplinkybes, pažadino berniuką ir paklausė jo, ar jį tėvas mušė. Berniukas atsakė, kad jam tėtis sudavė su ranka ir parodė nugaroje vietą, kur sakė jam skauda. Jis pasirūpino, kad mažamečio apžiūrai būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba. Jam nuvykus pagal šį pranešimą, moteris atrodė suglumusi, išsigandusi.

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (l. 11-12) nurodyta, kad 2013 m. lapkričio 03 d. apie 19.00 val. I. N. sugyventinis J. T. paėmęs ranka už kaklo grasino „aš tave pasmaugsiu“, tyčia pargriovė ją, sudavė per kaktą, sukeldamas fizinį skausmą. Taip pat rankos delnu sudavė sūnui R. T. per nugarą.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (l.16) įrašyta, kad juos iškvietė policijos pareigūnai, išgirdę iš moters, kad tėvas mušė sūnų. Atvažiavus vaikas miegojo, pažadintas sakė, kad niekas jo nemušė. Apžiūrint nerasta sumušimo ar nubrozdinimo žymių, žmona dėl vyro elgesio nusiskundimų neturi.

Įvykio vietos apžiūros protokole (l. 19-21) užfiksuota, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), kurioje buvo smurtaujama.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė.

Iš aprašytų įrodymų matyti, kad kaltinamasis J. T. ir I. N. yra sugyventiniai, gyvena kartu šešerius metus, turi du mažamečius vaikus. Kaltinamasis J. T. tyčia smurtavo prieš sugyventinę, sudavė jai smūgį į galvą, smaugė, parvertė, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Ši kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. dispoziciją.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (LAT 2010-12-29 nutartis Nr.2K-639/2010).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. T. tyčia pastūmė savo sugyventinę I. N., dėl ko ji parvirto ant grindų, sudavė jai į galvą, grasino pasmaugti, ranka suėmęs už kaklo, tuo metu jis buvo neblaivus. Toks kaltinamojo elgesys sudarė nukentėjusiajai I. N. pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimas nužudyti (pasmaugti) gali būti įvykdytas, todėl pripažįstama, kad J. T. veika atitinka BK 145 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Kaltinamasis J. T. įtariamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2013-11-03, apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą ranka sudavė savo mažamečiui sūnui R. T., gim. 2008-05-18, per nugarą, tuo nukentėjusiajam R. T. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. T. paaiškino gerai prisimenąs, kad tuo metu, kai jis sudavė sugyventinei, ją parvertė, šalia buvo sūnus R., 5 metų amžiaus. Jis sukdamasis eiti nuo sugyventinės netyčia vaiką kliudė su kojos keliu ir galėjo jį užgauti, tačiau nurodo, kad vaikui ranka, tyčia tikrai nesudavė. I. N. išgirstas pliaukštelėjimo garsas galėjo gautis nuo to, kad jis ranka atsirėmė į krosnį. Nukentėjusiojo vaiko mama I. N. paaiškino, kad ji nematė to momento, kai ir kaip J. T. sudavė sūnui R. T.. Ji tik girdėjo pliaukštelėjimo garsą. Vaikas jai sakė, kad tėtis sudavė ir parodė į nugarą, sakė, kad jam skauda. Po įvykio atvykę greitosios medicinos pagalbos specialistai kvietimo kortelėje (l.16) įrašė, kad juos iškvietė policijos pareigūnai, išgirdę iš moters, kad tėvas mušė sūnų. Atvažiavus vaikas miegojo, pažadintas sakė, kad niekas jo nemušė. Apžiūrint nerasta sumušimo ar nubrozdinimo žymių, žmona dėl vyro elgesio nusiskundimų neturi.

Iš aptartų įrodymų matyti, kad nėra paneigtas J. T. aiškinimas, kad jis sūnų užkliudė su koja netyčia ir galėjo jį užgauti. Niekas smūgio sudavimo nematė, jokių sužalojimo žymių vaiko kūne nebuvo rasta, todėl pripažįstama, kad nėra patikimų įrodymų, jog kaltinamasis J. T. tyčia sudavė smūgį sūnui Rokui ranka ir taip sukėlė fizinį skausmą mažamečiui sūnui, todėl jis išteisintinas dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 3 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis (BK 59 str. 1d. 2p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis J. T. tais pačiais veiksmais padarė du nesunkius nusikaltimus, jis nusikalto pirmą kartą, kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė, jis kaltę pripažino visiškai, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant nustatytoms aplinkybėms tikslinga J. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (Lietuvos Respublikos BK 38 str.) ir baudžiamąją bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4 d.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti nukentėjusiosios I. N. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), nebebendrauti ir neieškoti ryšių su ja. (b.l. 47) –panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str. ir 301 – 308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. T., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, baudžiamąją bylą nutraukti.

Išteisinti J. T. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Panaikinti J. T. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su paskirtais įpareigojimais.

per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.