- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-15
- Bylos Nr.
- 1-23-100/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 71-1-00479-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Pocevičienė
- Nukentėjusysis
- L. B., T. B.
- Kaltinamasis
- G. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.4.8.3BK 140 str. 1 d. nurodytos veikos padarymas mažamečiui ar kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.5.4Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kupiškis,
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Pocevičienė, sekretoriaujant V. S., dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei, nukentėjusiajai L. B. ir nukentėjusiojo T. B. įstatyminei atstovei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. B., a. k.(duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini) Kupiškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv.(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2d. ir 145 str.1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. B. laikotarpyje nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d., tiksliai nenustatytu laiku, V. B. priklausančiame gyvenamajame name,(duomenys neskelbtini), mažamečiui T. B., g. 2001-04-23, tyčia rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais mažamečiui T. B. sukėlė fizinį skausmą
Be to, G. B. 2012 m. gruodžio 14 d., apie 18:00 val.,(duomenys neskelbtini), V. B. gyvenamajame name, mažamečiui T. B. gim. 2001-04-23, ne mažiau kaip keturis kartus spyrė į kojas, du kartus į kairį šoną, du kartus į galvą, po ko sugriebęs už rankos nutempė į svetainę, pasodinęs ant lovos, kumščiu sudavė į dešinį smilkinį, spyrė vieną kartą į nugarą, tuo mažamečiui T. B sukėlė fizinį skausmą.
Be to, G. B. 2012 m .gruodžio 19 apie 16:30 val.(duomenys neskelbtini), V. B. gyvenamajame name, mažamečiui T. B. g. 2001-04-23, vieną kartą spyrė į dešinę koją, vieną smūgį ranka sudavė į nosį, po to grasino nužudyti L. B., sakydamas: „kam tu skundiesi policijai, kam rašai pareiškimus, kad tavęs čia nei kojos nebūtų, kad aš dabar galiu tave čia užmušti“, tokiais savo veiksmais mažamečiui T. B. sukėlė fizinį skausmą ir nukentėjusiajai L. B. sukėlė realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis G. B. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad jis turi keturis sūnus. Su vyriausiuoju sūnumi Tadu dažnai konfliktuoja, nes sūnus jo neklauso, visiškai nereaguoja į pastabas, išvadina jį, tėvą, necenzūriniais žodžiais. Kiti vaikai sudrausminti apsiramina, tačiau T. drausminančių žodžių negirdi. Savo neklausymu, atsikalbinėjimu T. jį tiesiog išvesdavo iš kantrybės, todėl ne kartą prieš T. yra naudojęs smurtą. Tai su diržu suduodavo, tai į kojas įspirdavo, delnu sušerdavo. Be jokio pagrindo jis niekada prieš T. nesmurtavo. Po fizinių bausmių T. kiek apsiramindavo. T. yra hiperaktyvus vaikas ir truputį nervingas. T. dėl savo elgesio buvo nuvestas pas psichologus, buvo sanatorijoje, vartoja vaistus. Jis, kaltinamasis, supranta, kad fizinėmis bausmėmis sūnui nepadės, bet sūnus išveda jį iš kantrybės ir jis nesusivaldo. 2012m. gruodžio 14d. gal 4 kartus jis liepė T. atsisėsti ir neišdykauti, tačiau T. nereagavo, todėl jis sudavė smūgius T.. Tą dieną, kai žmona su T. grįžo iš policijos komisariato ir jam pasakė, kad dėl jo smurtavimo parašė pareiškimą, jį, kaltinamąjį, ištiko šokas. Todėl jis pasakė žmonai, kad už tokius darbus ją ir užmušti maža, vijosi žmoną, tačiau taburete užsimojęs nebuvo. Taburetė trukdė vytis žmoną, kuri nuo jo bėgo slėptis į jo motinos kambarį, todėl jis taburetę tik perkėlė į kitą vietą. Žmona gal ir galėjo pagalvoti, kad jai norima suduoti taburete. Sūnui T. tą dieną įspyrė į koją, sudavė per nosį, bet žymių nebuvo, kraujas nebėgo. Matė, kad po jo suduotų smūgių vaikas verkė. Sekančią dieną jis žmonos ir sūnaus atsiprašė, sutarė, kad jų šeimoje nebebus smurtaujama, pažadėjo prieš sūnų nebekelti rankos. Mano, kad įtakos jo, kaltinamojo, tokiam elgesiui turi tai, kad jis ketverius metus nedirba, o slaugo sergančią motiną. Kai visi šeimos nariai visą laiką būna namuose, gaunasi, trintis, todėl kyla įvairūs konfliktai. Žmona su vaikais kurį laiką gyveno atskirai, dar jau praėjo savaitė, kaip visi vėl gyvena kartu. Pakol kas jokių konfliktų nekilo. Labai gailisi dėl savo elgesio ir nori, kad baudžiamoji byla jam būtų nutraukta, nes susitaikė su nukentėjusiaisiais arba paskirta švelnesnė bausmė.
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji L. B. parodė, kad, bijodama vyro išsakytų grasinimų, du mėnesius gyveno krizių centre. Vyras 2012m. gruodžio 19 d., jai ir T. grįžus iš policijos, vyras sudavė smūgius sūnui T.. Vaikas pradėjo verkti. Ji dėl tokio elgesio su sūnumi vyrui papriekaištavo. Tada vyras pagrasino ją užmušti, papjauti, sieros rūgštimi apipilti, sakė, kad namuose jos net kojos nebus. Ji bėgo nuo vyro slėptis ir bijojo sugrįžti į kambarį, kad vyro susikaupęs pyktis gali išsilieti nežinia kokiu būdu. Tuo metu vyro išsakytus grasinimus ji suprato kaip realius. Vyras jai grasindamas neturėjo jokių daiktų, tik buvo užsimojęs rankomis. Išsigandę vaikai iškvietė policiją. Ji, bijodama ne tik dėl savo, bet ir vaikų saugumo, su vaikais apsigyveno krizių centre. Po tarpusavio konfliktų, ar vyro konfliktų su vaikais, po vyro smurtavimo prieš sūnų T., ji bandydavo kalbėtis su vyru, bandydavo išsiaiškinti kodėl jis taip elgiasi, siūlė vyrui vartoti vaistus. Sūnus T. yra jautrus, nervingas vaikas, lankosi pas psichologą, vaistus geria, vasarą T. buvo sanatorijoje. Sūnui T. būdingas nervingumas yra įgimtas. T. charakteris panašus į jo tėvo charakterį, - nei vienas, nei kitas nesusivaldo. Vaikas pasako kažką ant tėvo, tačiau vietoje to, kad abu susėstų ir gražiai pasikalbėtų, tėvas pratrūksta. Vyras prieš sūnų T. jos akivaizdoje yra smurtavęs ir anksčiau. Gruodžio 14d. ji matė, kaip vyras sudavė smūgius T. dėl to, kad jis po tėvo pastabų neapsiramino. Tada T. įlindo tarp lovos ir spintos, o vyras T. sudavė smūgį į veidą ir į koją spyrė. Ji prašė, kad vyras nemuštų vaiko, tada vyras puolė ją. Ji su vaikais krizių centre gyveno apie du mėnesius. Vaikai, ypač T., iš pradžių sakė, kad nenori grįžti gyventi į namus, ji irgi bijojo grįžti gyventi pas vyrą. Po kiek laiko vaikai pradėjo sakyti, kad jie nori namo, bus geri, ir jau maždaug savaitę jie visi gyvena namuose Visi susitarė, kad reikia dar pabandyti gyventi šeimoje. Ji mano, kad vyras viską suprato ir keis savo elgesį, ir tokie dalykai jų šeimoje nesikartos. Prašo vyrui skirti švelnesnę bausmę.
Nepilnametis nukentėjusysis T. B. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad vieną vakarą žaidė su broliu P.. Tėtis jam 4 ar kelis kartus šaukė, kad nutiltų, ateitų pas jį ir atsisėstų, tačiau jis toliau dūko su P.. Tada tėtis atėjo ir pradėjo jį mušti. Tėtis jam ne mažiau 4 kartų spyrė į kojas ir 2 kartus kumščiu sudavė į kairį šoną, ir į galvą. Tėtis nusitempė jį į kitą kambarį, pasodino šaukė ant jo ir atsistojęs trenkė į galvą, pataikė į smilkinį. Jam akyse kelias sekundes pasidarė mėlyna, jis labai išsigando. Tėtis atsisėdo, aiškino, šaukė ant jo. Jis verkė, o tėtis sakė, kad reikėjo nustoti dūkti, ateiti atsisėsti ir būti ramiai. Nuo tėvo suduotų smūgių jam skaudėjo kelias dienas. Jis pasisakė mamai, kad jam skauda nugarą. Šiais metais tėtis ir daugiau kartų yra vartojęs prieš jį smurtą. Kiek kartų, tiksliai negali pasakyti, kelis kartus arba virš dešimt kartų per mėnesį Tėtis vartojo smurtą, kai jis neklausydavo. Tėtis jį mušdavo rankomis, kartais spardydavo. Prieš vartodamas smurtą, tėtis drausmindavo jį ir brolius žodžiais. Kai mama nematydavo, kad jį tėtis skriaudžia, jis mama visada apie tai pasakydavo. Gruodžio mėn. , buvo trečiadienis, jis su mama grįžo iš policijos, tėtis kieme kasė sniegą. Tėtis jų paklausė, kur buvo ir ką kalbėjo. Mama pasakė, kur jie buvo. Tėtis sakė: “kam čia skundžiaties” ir pradėjo šaukti ant jų. Kambaryje tėtis vieną kartą sudavė jam į nosį ir klausė: “Ar dar skųsi, ar išdavinėsi tėvą” ir spyrė į dešinę koją, tada nuėjo į virtuvę prie mamos. Jam skaudėjo nosį, koją skaudėjo nestipriai, jis verkė. Mamai jis pasisakė, kad tėtis jam sudavė į nosį ir jam skauda. Kai tėtis atėjo į virtuvę, mama nubėgo į bobutės kambarį. Mama bėgo į bobutės kambarį, nes tėtis ją puolė. Ką darė tėtis puldamas mamą, jis nematė, nes išbėgo į lauką, ir brolis J. iškvietė policiją (b.l.45-47).
Nepilnametis liudytojas J. B. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad gruodžio 19 d. mama su broliu T. įėjo į kambarį, paskui į kambarį įėjo ir tėtis. Tėtis T. nusivijo prie sofos, spyrė kojon ir trenkė kumščiu į nosį. Tada tėtis nusivijo mamą į bobutės kambarį, vydamasis mamą tėtis pakėlė kėdę ir ją nuleido. Kėdę tėtis tik pakėlė ir nuleido, užsimojęs nebuvo. Tėtis mamos nemušė. Tėtis mamai grasino, kad apipils sieros rūgštimi, nušaus, padegs. Tada jis, liudytojas, iškvietė policiją. Jam tėtis nieko blogo nedarė (b.l. 42,43).
L. B. 2012-12-19 protokolu - pareiškimu, kuriame nurodyta, kad jos vyras G. B. 2012-12-19 apie 16:30 val. smurtavo prieš sūnų T. B., o ją, L. B., grasino nužudyti (b.l. 4).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas. Apžiūros metu rasta ir paimta kėdė (b.l. 5- 8).
Kupiškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu dėl G. B., kuriuo informuotas Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono komisariatas, kad T. B. mokykloje skundėsi, kad tėvas prieš jį, brolius ir motina naudoja smurtą; su pranešimu pateiktas T. B. paaiškinimas (b.l. 24,25).
T. B. gimimo liudijimo duomenimis, iš kurių matytis, kad jis yra mažametis, gimęs(duomenys neskelbtini) (b.l.30).
Kupiškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-01-03 informacija apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, kurioje nurodyta, kad po G. B. smurtavimo šeimoje T. B. su motina L. B. ir broliais J. B., g.(duomenys neskelbtini), R. B., g.(duomenys neskelbtini) ir P. B., g.(duomenys neskelbtini), nuo 2013-01-03 gyvena Kupiškio socialinių paslaugų centro Kupiškio krizių centre; 2012-12-17 vaiko teisių apsaugos skyrius apie smurtą L. ir G. B. šeimoje informavo policijos komisariatą; 2012-12-19 L. ir G. B. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl smurto šeimoje (b.l. 50-60).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamasis G. B. nuo ir 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d. 2012m. gruodžio 14d. ir 19 d. naudojo fizinį smurtą prieš savo mažametį sūnų T. B., taip sukeldamas jam fizinį skausmą, todėl jo veikos teisingai kvalifikuotos ir atitinka BK 140 str.2d. numatytą nusikaltimą. Taip pat ištirtais įrodymais nustatyta, kad G. B. 2012m. gruodžio 19d po L. B. apsilankymo policijos komisariate grasino nužudyti savo žmoną L. B., kuri turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str.1d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dėl nusikalstamų veikų prisipažino ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į jo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Padaryti keturi tyčiniai baigti nesunkūs nusikaltimai (LR BK 11 str.1d.,3d.). Nusikaltimai smurtiniai, nukreipti prieš šeimos narius. Kaltinamasis, neteistas, nedirba, slaugo neįgalią motiną, psichikos sveikatos centre ir priklausomybių ligų kabinete nestebimas (b.l.87), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l.81-85). Taip pat atsižvelgiama į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiųjų atsiprašė, nukentėjusieji sugrįžo gyventi pas kaltinamąjį. Nors kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, tačiau jam už nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, nes įstatymas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str.2d., švelnesnės bausmės nenumato. BK 145 str.1d. numatytos alternatyvios bausmės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad G. B. grasinimą nužudyti įvykdė po kitų nusikalstamų veikų, už kurias skirtinos laisvės atėmimo bausmės, už šį nusikaltimą jam taip pat skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nustatant skiriamų laisvės atėmimo bausmių dydžius atsižvelgiama į aukščiau nurodytas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį, ir už padarytas nusikalstamas veikas jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai minimalūs arba artimi šios bausmės minimumui (BK 50 str.2d.). Paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies sudedant, vadovaujantis BK 63 str. 1d.,4d. Teismas, vertindamas G. B. asmenybę, nukentėjusiosios L. B. poziciją, turi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti G. B. neskiriant realaus laisvės atėmimo, o atidedant paskirtos bausmės vykdymą, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimą (BK 75 str.1d.2d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303, 308 straipsniais teismas,
nusprendžia:
G. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, už nusikalstamą veiką padarytą 2012-01-01 -2012-12-14 laikotarpiu, ir nuteisti jį 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimu.
G. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, už nusikalstamą veiką padarytą 2012-12-14, ir nuteisti jį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu.
G. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, už nusikalstamą veiką padarytą 2012-12-19, ir nuteisti jį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu.
G. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir G. B. paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-12-19 iki 2012-12-21 (įskaitytinai). Taikyti LR BK 75 str. 1d., 2d. 7p., BK 72² str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, ir po nuosprendžio įsiteisėjimo tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Kupiškio rajono apylinkės teismui.