- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-30
- Bylos Nr.
- 2K-528/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislovas Ranonis (pirm.), Vytautas Piesliakas, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- M. G.
- Nukentėjusysis
- O.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas M. G. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Šiuo nuosprendžiu priteista nukentėjusiajai O.-D. P.: solidariai iš M. G. ir UAB (duomenys neskelbtini) 11 770,40 Lt už turtinę žalą ir 18 273,60 Lt už neturtinę žalą; iš AB (duomenys neskelbtini) 4649,60 Lt už turtinę žalą ir 1726,40 Lt už neturtinę žalą.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, kuria nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria išspręstas nukentėjusiosios O.-D. P. civilinis ieškinys, pakeista, jai papildomai priteisiant iš AB (duomenys neskelbtini) 3564,30 Lt už turtinę žalą, solidariai iš M. G. ir UAB (duomenys neskelbtini) 20 000 Lt už neturtinę žalą ir iš M. G. 11 200 Lt atstovavimo išlaidų bei panaikinant nuosprendžio dalį, kuria jai iš M. G. ir UAB (duomenys neskelbtini) priteista 11 770,40 Lt už turtinę žalą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugsėjo 23 d., apie 18.31 val., pažeisdamas įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 172, 174 punktų reikalavimus, vairuojamu UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu važiuodamas Vilniuje (duomenys neskelbtini) ir artėdamas link (duomenys neskelbtini) riboto matomumo lygiareikšmių kelių sankryžos, buvo neatsargus ir neatidus, važiavo nesaugiu apie 66 km/h greičiu, neatitinkančiu matomumo sąlygų, ir dėl to susidūrė su (duomenys neskelbtini) gatve jam iš kairės pusės važiavusiu R. R. P. vairuojamu automobiliu, po to atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) gatvėje stovėjusį priparkuotą automobilį. Nuo dėl šio eismo įvykio patirtų sužalojimų R. R. P. ligoninėje mirė.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu M. G. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir bylą jam nutraukti bei civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, o tuo atveju, jei teismas manys, kad dėl eismo įvykio jis yra kaltas – atsižvelgiant į R. R. P. kaltės laipsnį sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Kasatorius, savaip interpretuodamas bylos aplinkybes bei joje esančius įrodymus, teigia, kad šį eismo įvykį nulėmė ne tik jo padaryti KET pažeidimai, bet ir kito automobilio vairuotojo R. R. P. didelis neatsargumas ir ypač didelė rizika. Pagal KET 197 punktą kasatorius turėjo pirmumo teisę kirsti sankryžą, kurioje įvyko eismo įvykis, nes R. R. P. vairuojamas automobilis važiavo kasatoriui iš kairės, o pastarasis galėjo matyti kasatoriaus vairuojamą automobilį. Todėl, kasatoriaus nuomone, eismo įvykį nulėmė ne tik kasatoriaus, bet ir R. R. P. veiksmai bei tai, kad ties įvykio vieta stovėjo neleistinai priparkuoti automobiliai. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai, tarp jų – ekspertizės aktas bei eksperimento rezultatai. Tuo tarpu teismai netinkamai įvertino šiuos įrodymus, todėl padarė neteisingą išvadą dėl šio eismo įvykio pagrindinės sąlygos ir taip kasatoriui netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. R. P., pažeisdamas KET 65 punkto reikalavimus, įvykio metu nebuvo prisisegęs saugos diržais, o tai tiesiogiai nulėmė eismo įvykio padarinius. Apeliacinės instancijos teismo išvada šiuo klausimu yra nepagrįsta. Be to, R. R. P. mirties priežastis buvo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų sukeltos komplikacijos. Minėtos aplinkybės, kasatoriaus nuomone, yra pagrindas peržiūrėti iš jo priteistos neturtinės žalos dydį. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl jo apeliacinio skundo esminio argumento, susijusio su KET 197 punkto taikymu, o šis BPK pažeidimas sukliudė teismui teisingai išnagrinėti bylą, todėl laikytinas esminiu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras G. Paškevičius prašo nuteistojo M. G. kasacinį skundą atmesti. Prokuroro nuomone, kasacinio skundo argumentai atmestini, nes byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kasatoriaus kaltę padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą. Šių įrodymų vertinimą apkaltinamajame nuosprendyje tinkamai patikrino apeliacinės instancijos teismas, kuris priėmė teisingą sprendimą ir atsakė į visus esminius kasatoriaus apeliacinio skundo argumentus, tarp jų – ir dėl KET 65 punkto. Kasatoriaus teiginiai dėl KET 197 punkto atmestini, nes eismo įvykio metu jo vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Tenkinti M. G. kasacinį skundą kitais jo nurodomais argumentais, prokuroro nuomone, taip pat nėra pagrindo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusioji O.-D. P. prašo nuteistojo M. G. kasacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji, aptardama teismų nustatytas bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, teigia, kad minėtą eismo įvykį lėmė ne R. R. P., o būtent kasatoriaus veiksmai – šiurkštūs KET reikalavimų pažeidimai. Priešingi kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kuriuos teismai įvertino tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas, nukentėjusiosios nuomone, padarė teisingas išvadas tiek dėl KET 65 punkto taikymo, tiek dėl kitų kasatoriaus keliamų klausimų, todėl laikyti šio teismo sprendimą neteisingu nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 281 straipsnio 5 dalies taikymo
M. G., neginčydamas eismo įvykio padarinių, teigia, kad dėl šio eismo įvykio kaltas ne jis. M. G. nuomone, pagal KET 197 punktą jis turėjo pirmumo teisę kirsti sankryžą, kurioje įvyko eismo įvykis, nes R. R. P. vairuojamas automobilis važiavo kasatoriui iš kairės, o pastarasis galėjo matyti kasatoriaus vairuojamą automobilį. Tačiau iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad šio eismo įvykio kaltininkas yra M. G..
KET 53 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, o KET 172 punkte įsakmiai nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę.
Teismai nustatė, kad vairuojamu automobiliu artėdamas (duomenys neskelbtini) riboto matomumo lygiareikšmių kelių sankryžos link M. G. buvo neatsargus ir neatidus, važiavo nesaugiu apie 66 km/h greičiu, neatitinkančiu matomumo sąlygų, ir dėl to susidūrė su (duomenys neskelbtini) gatve jam iš kairės pusės važiavusiu R. R. P. vairuojamu automobiliu, kuris nuo dėl šio eismo įvykio patirtų sužalojimų ligoninėje mirė.
Pagal KET 197 punktą lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms. Šiuo atveju pirmumo teisę kertant sankryžą turėjo M. G. vairuojamas automobilis. Tačiau vairuotojui R. R. P., įvažiuojančiam į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies pusę, skirtą važiuoti (duomenys neskelbtini) gatvės link, iš dešinės prie sankryžos artėjančių automobilių matomumą ribojo neleistinose vietose palikti stovėti nenustatyti automobiliai. R. R. P. vairuojamo automobilio įvažiavimas į lygiareikšmių gatvių sankryžą mažu, ne didesniu nei 7 km/h, greičiu, kai jam iš dešinės sankryžoje buvo ribotas apžvelgiamumas, buvo priimtinas. Kelių eismo taisyklės nedraudžia vairuotojams važiuoti į sankryžą riboto matomumo sąlygomis. Nustatyta, kad iki susidūrimo R. R. P. automobiliu įvažiavo į sankryžą tik iki įsivaizduojamos linijos, skiriančios (duomenys neskelbtini) gatvėje priešingų krypčių transporto srautus. M. G. automobiliu prieš sankryžą įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nes už sankryžos jo eismo juostoje stovėjo priparkuotas automobilis. Susidariusioje eismo situacijoje M. G. turėjo elgtis itin atsargiai ir laikytis KET 172 punkto reikalavimų – važiuoti ne tik neviršydamas mieste leistino greičio, bet ir pasirinkti dar mažesnį važiavimo greitį atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. KET 172 punkte nurodyta, kad vairuotojas turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. Automobilio vairuotojo M. G. pasirinktas važiavimo greitis – 66 km/h – eismo įvykio metu buvusiomis kelio sąlygomis ir susidariusioje prieš eismo įvykį eismo situacijoje buvo nepriimtinas ir nesaugus. Ekspertai nurodė, kad M. G. būtų turėjęs techninę galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį iki susidūrimo vietos ir išvengti susidūrimo su R. R. P. vairuojamu automobiliu, jei jis grėsmės eismo saugumui kilimo momentu, būdamas nustatytu apie 19 m atstumu nuo susidūrimo vietos, būtų važiavęs ne didesniu kaip 40 km/h greičiu. M. G. elgėsi nesaugiai, jo pasirinktas vairuojamo automobilio greitis neatitiko ne tik KET 174, bet ir 53 bei 172 punktų reikalavimų. Tai, kad lygiareikšmių kelių sankryžoje M. G., žvelgiant iš R. R. P. važiavimo krypties, turėjo pirmumo teisę, neatleidžia kasatoriaus nuo pareigos laikytis KET 53, 172, 174 punktų reikalavimų. Būtent šių reikalavimų pažeidimas ir nulėmė eismo įvykį, nes minėti M. G. veiksmai esant ribotam matomumui kėlė pavojų eismo saugumui, o šiuo atveju sukėlė eismo įvykį, dėl kurio mirė R. R. P.. Teismai įvertino ir R. R. P. veiksmus įvykio metu, tačiau, atsižvelgę į byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį, padarė pagrįstą išvadą, kad šio eismo įvykio priežastis buvo M. G. padaryti KET pažeidimai. Kasatorius teigia, kad R. R. P., pažeisdamas KET 65 punkto reikalavimus, įvykio metu nebuvo prisisegęs saugos diržais, o tai tiesiogiai nulėmė eismo įvykio padarinius. Šie teiginiai atmestini, nes byloje nėra neginčijamų duomenų, kad R. R. P. įvykio metu nebuvo prisisegęs saugos diržais, be to, kaip jau buvo nurodyta, šį eismo įvykį nulėmė KET reikalavimams prieštaraujantys M. G. veiksmai.
M. G. pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl šių pažeidimų įvyko eismo įvykis, dėl kurio R. R. P. ligoninėje mirė. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, atsako pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą ir buvo kvalifikuota M. G. veika. Kasatoriaus motyvai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nėra siejami su nusikalstamos veikos kvalifikavimu ar paskirta bausme, todėl šie klausimai nutartyje plačiau nesvarstomi. Kasacinio skundo motyvai, susiję su bylos aplinkybių ir įrodymų nauju vertinimu, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
Apeliacinės instancijos teismas patikrino šią bylą laikydamasis BPK 320 straipsnio nuostatų ir priėmė nutartį, kurioje išdėstė motyvuotas išvadas dėl byloje paduotų apeliacinių skundų. Teismo nutartyje nurodyti ir motyvai, paaiškinantys, kodėl M. G. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius nuteistojo M. G. apeliacinio skundo argumentus dėl minėto eismo įvykio priežastinio ryšio, šį apeliacinį skundą išnagrinėjo tinkamai.
M. G. motyvai dėl iš jo priteistos neturtinės žalos dydžio nėra pagrįsti.
BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.
Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiajai padidino solidariai iš M. G. ir UAB (duomenys neskelbtini) priteistiną neturtinę žalą atsižvelgęs ne tik į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, bet ir į tai, kad ji ne tik dėl M. G. neteisėtų veiksmų neteko vyro, bet ir pati buvo eismo įvykio dalyvė – važiavo su R. R. P. viename automobilyje. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad nukentėjusioji patyrė neturtinės žalos dėl visų pirmiau nurodytų aplinkybių. Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir neprieštarauja įstatymui.
Kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir nustatydamas solidariai iš M. G. ir UAB (duomenys neskelbtini) priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė. Todėl mažinti nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo M. G. kasacinį skundą atmesti.