- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-10
- Bylos Nr.
- 2A-910-56/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- G. M.
- Ieškovas
- R. G.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimo, kuriuo ieškovo R. G. ieškinys atsakovui G. M. dėl paskolos priteisimo buvo atmestas, o atsakovo G. M. priešieškinys ieškovui R. G. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia buvo patenkintas iš dalies.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas R. G. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo G. M. 30 000 Lt sumą kaip negrąžintą paskolą; bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad jis 2007 m. rugsėjo 10 d. su atsakovu sudarė 30 000 Lt paskolos sutartį, ką patvirtino tos pačios dienos atsakovo ranka surašytas paskolos raštelis, kuriuo atsakovas įsipareigojo grąžinti 30 000 Lt iki 2007 m. gruodžio 31 dienos. Atsakovas savo prievolės neįvykdė ir paskolos iki ieškinio pateikimo dienos ieškovui negrąžino.
Atsiliepimas
Atsakovas G. M. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Pateikė priešieškinį kuriuo prašė tarp šalių sudarytą 2007 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartį pripažinti negaliojančia remiantis Civilinio kodekso 1.91 straipsnio 1 dalimi bei 1.80 straipsniu.
Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 10 d. raštą jis pasirašė, tačiau pinigai jam perduoti nebuvo, todėl ieškovas negalėjo pateikti įrodymų patvirtinančių jo skolą ieškovui. Kadangi pinigai perduoti nebuvo, ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti gražintą skolą. Ginčijamas skolos lapelis buvo pasirašytas atsakovui dirbant pas ieškovą ir ketinant nutraukti darbo teisinius santykius, todėl ieškovas reikalaudamas kompensuoti nuostolius atsirandančius dėl darbo teisinių santykių nutraukimo ir darydamas atsakovui psichologinį spaudimą bei grasindamas baudžiamosios bylos iškėlimu privertė jį pasirašyti. Skolos raštas buvo pasirašytas esant realiam grasinimui ir ekonominiam spaudimui (CK 1.91 str.), todėl pasirašytą raštą prašė pripažinti negaliojančiu remiantis Civilinio kodekso 1.80 straipsniu.
Ieškovas R. G. atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti.
Nurodė, kad priešieškinyje išdėstyta atsakovo pozicija nepagrįsta. Paskolos raštelio turinys – tam tikro įsipareigojimo buvimas – byloja, kad jis surašytas jau po pinigų perdavimo ir nepaneigia pinigų perdavimo fakto.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinys atmestas, priešieškinys patenkintas iš dalies. Pripažinta negaliojančia R. G. ir G. M. 2007 m. rugsėjo 10 d. sudaryta paskolos sutartis, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms. Likusioje dalyje priešieškinys ir ieškinys atmesti; iš ieškovo R. G., atsakovo G. M. naudai priteista 900 Lt žyminio mokesčio.
Teismas pažymėjo, kad pagal suformuotą teismų praktiką bei įstatymo reikalavimus, paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, t.y. paskolos sutartis yra realinis sandoris, kurio viena iš būtinųjų sąlygų yra pinigų perdavimas pagal sutartį. Teismo vertinimu, įstatymas numato galimybę ginčyti paskolos sandorį, jei paskolos davėjas pinigų pagal sutartį faktiškai neperdavė, o paskolos gavėjas jų realiai negavo, taip pat kitais įstatymų numatytais būdais. Įvertinęs į bylą pateiktą skolos lapelį teismas padarė išvadą, kad jame nėra jokių įrašų apie galimą paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, teismas taip pat nenustatė, kad pinigų perdavimas-priėmimas būtų užfiksuotas ir kitokia forma išreikštuose rašytiniuose įrodymuose, todėl teismas konstatavo, kad ieškovas ieškinio reikalavimo neįrodė. Teismo vertinimu aplinkybė, kad pinigai buvo portfelyje, ant stalo ieškovo darbo vietoje, neįrodė nei paskolos dydžio, nei pinigų perdavimo fakto, t.y. neįrodė paskolos suteikimo fakto. Pinigų gavimo neįrodė ir ta aplinkybė, jog atsakovas išėjo iš ieškovo kabineto nešinas maišeliu, nes byloje nebuvo duomenų, kas buvo tame maišelyje. Įvertinęs byloje duotus parodymus teismas padarė išvadą, jog liudininkų parodymai rėmėsi prielaidomis, todėl jie nebuvo pripažinti pakankamais ir pagrindžiančiais aplinkybę apie suteiktą paskolą. Teismas įvertines byloje nustatytas aplinkybes sprendė, kad atsakovas įrodė, jog nebuvo gavęs iš atsakovo 30 000 Lt, o esant neįrodytam pinigų perdavimo faktui ir paskolos raštelyje nesant patvirtinimui apie paskolos dalyko perdavimą, teismas 2007 m. rugsėjo 10 d. paskolos raštelį pripažino negaliojančiu Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 d. pagrindu, kaip prieštaraujantį Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 3 dalies imperatyvui ir neatitinkantį būtinųjų sąlygų paskolos sutarčiai, o likusioje dalyje priešieškinį atmetė kaip neįrodytą. (CK 6.870 str., 6.871 str. 3 d., 6.875 str. 1 d., CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas R. G. apeliaciniu skundu prašė panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas pripažino pasirašęs 2007 m. rugsėjo 10 d. skolos raštelį, todėl byloje buvo akivaizdu, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai ir teismas neturėjo pagrindo padaryti išvados, jog tokie santykiai tarp šalių nebuvo susiklostę. 2007 m. rugsėjo 10 d. dienos rašte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad G. M. įsipareigoja grąžinti 30 000 Lt iki 2007 m. gruodžio 31 dienos, todėl vadovaujantis elementaria logika jis skolą turėjo gražinti, nes priešingu atveju gautusi paradoksali situacija - atsakovas prisiima aiškiai suprantamą pareigą grąžinti pinigus iki numatytos datos (2007-12-31 dienos), bet visiškai nereikalauja įtraukti į paskolos raštelį punkto iki kada turi būti perduoti pinigai. Teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovo elgesys buvo nelogiškas, nes žinodamas apie skolos raštelį jis nesikreipė ir nereikalavo iš ieškovo perduoti pinigus, arba panaikinti paskolos raštelio. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus bei bylos medžiagą, nes joje nėra nei vieno įrodymo paneigiančio ieškovo R. G. nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu visa G. M. išdėstyta pozicija yra išimtinai deklaratyvi ir be paties atsakovo pasisakymų jos niekas nepatvirtina. Atsakovo teiginiai, jog jo ažvilgiu buvo vartotas psichologinis smurtas ir skolos raštelį jis pasirašė priverstinai, neįrodyti. Atsakovo teiginių nepatvirtino ir liudytojas A. M., kuris G. M. teigimu dalyvavo priverčiant jį pasirašyti skolos raštelį. Be to, keistas ir atsakovo elgesys jei jo atžvilgiu buvo naudojama prievarta, nes jis nei tą dieną nei vėliau nesikreipė į teisėsaugos instatucijas, o priešieškinį pareiškė 2008 m. lapkričio 5 dieną praėjus beveik 10-imčiai mėnesių nuo to momento, kai R. G. pareiškė ieškinį dėl skolos sugrąžinimo ir beveik po 14-os mėnesių kai atsakovas, jo teigimu prievarta, buvo priverstas pasirašyti 2007 m. rugsėjo 10 d. raštą. Atsakovas kaip paskolos gavėjas turėtų teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, tačiau atsakovas neįrodė, kad pinigų negavo, todėl teismas neturėdamas teisinio pagrindo nepagrįstai ieškinį atmetė.
Atsiliepimas
Atsakovas G. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-06-12 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad viso proceso pirmosios instancijos teisme metu atsakovas įrodinėjo, jog paskolos raštelis neatitinka imperatyviųjų įstatymo reikalavimų ir tuo grindė savo ieškininius reikalavimus. Aukščiausiojo teismo praktikoje yra aiškiai išdėstyti kriterijai, kuriuos turi atitikti paskolos sutartis ir paskolos raštelis (CK 6.871 str. 3 d.). Šie kriterijai teisės sistemoje labai aiškiai buvo apibrėžti Aukščiausiojo teismo aprobuotoje nutartyje c. b. Nr. 3K-3-722/1999. Šioje nutartyje buvo išaiškinta, jog pagrindinės paskolos sutarties sąlygos yra šios: 1) pinigų ar rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų susitarimo pagrindu perdavimas paskolos gavėjui nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. Pastarojoje byloje Aukščiausiasis Teismas vienareikšmiškai konstatavo, jog pasirašytas paskolos raštelis neatitinka pagrindinių paskolos sutarties sąlygų ir tuo pagrindu anksčiau priimti teismu sprendimai buvo naikinami.
IV. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimas dalyje panaikintas. Ieškovo R. G. ieškinys patenkintas iš atsakovo G. M. priteista 30000 Lt paskolos ir 1800 Lt išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti, 2000 Lt atstovavimo išlaidų. Priešieškinys atmestas. Iš atsakovo G. M. valstybei priteista 8,40 Lt pašto išlaidų.
Kolegija nurodė, kad pareiga įrodyti pinigų negavimo faktą kilo atsakovui, nes ieškovo paaiškinimą apie pinigų perdavimą patvirtino atsakovo pasirašytas įsipareigojimas grąžinti skolą. Kolegijos teigimu, pagal Civilinio kodekso 6.875 straipsnį, esant rašytinei paskolos sutarčiai, pareiga ją nuginčyti teko paskolos gavėjui (atsakovui). Kolegija, nustačiusi, kad paskolos sutarties dalykas buvo nurodytas paskolos raštelyje, dėl šios sumos grąžinimo ginčo šalys susitarė, pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog paskolos sutartyje privalėjo būti įtvirtintas konkretus pinigų perdavimo faktas; motyvavo, kad fizinių asmenų sudaryta rašytinė sutartis paprastai būna surašyta naudojant sutartį rašančio asmens terminologiją, todėl teismui kilo pareiga aiškinti sutarties turinį ir nesant konkrečiai įvardyto pinigų perdavimo ir gavimo fakto.
V. Kasacinės instancijos teismo sprendimo esmė
Atsakovas G. M. (G. M.) kasaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinės instancijos teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Kasacinės instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinusi bylos medžiagą, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, nes skolos dokumente, kuriuo ieškovas grindė savo reikalavimą, pinigų perdavimas nebuvo užfiksuotas, ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-145/2009). Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, sprendė, kad ieškovas neįrodė pinigų perdavimo fakto, tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus šiuo klausimu, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad byloje esantis raštelis yra pakankamas įrodymas, jog paskolos dalykas (pinigai) buvo perduoti kasatoriui, įrodinėjimo naštą perkėlė kasatoriui, taip pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, kas sudarė pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo, apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis Civilinio proceso kodekse įtvirtintų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, turi iš naujo nagrinėti ir įvertinti įrodymus bei konstatuoti nustatytas faktines bylos aplinkybes.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinius argumentus (CPK 183 str., 185 str.) sprendžia, kad sutikti su apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija sutikdama su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei argumentais jų nebekartoja.
Pagal Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, kuriam atsirasti būtini du juridinę reikšmę turintys faktai – paskolos davėjas turi realiai perduoti paskolos gavėjui nuosavybėn paskolos sutarties dalyką, šiuo atveju 30 000 Lt sumą, o paskolos gavėjas įsipareigoja paskolos sutartimi nustatyta tvarka grąžinti paskolos davėjui paskolos dalyką.
Šios dvi sutarties sąlygos yra laikomos esminėmis (CK 6.870 str.), todėl nesant vienai iš sąlygų paskolos sutartis laikoma nesudaryta. Tokios nuostatos laikomąsi teismų suformuotoje praktikoje šios kategorijos bylose.
Į bylą pateiktas atsakovo surašytas ir pasirašytas 2007 m. rugsėjo 10 d. skolinis raštas (b.l. 4) neatitinka Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimo, nes jame neužfiksuotas pinigų perdavimo faktas.
Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis nustato, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas privalo šiuos įrodymus įvertinti bei spręsti dėl jų pakankamumo ir sąsajumo su byla (BPK 176 str., 180 str.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo kviestų į bylą liudytojų A. M. bei L. L. parodymus, sprendžia, kad ieškovas ir šiais įrodymais (CPK 177 str. 2 d.) neįrodė pinigų perdavimo atsakovui fakto.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog skolinio rašto neatitikimas Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimams bei kritiškai įvertinti liudytojų parodymai apie pinigų perdavimo faktą, sudaro pagrindą ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip neįrodytą (CPK 178 str.), todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako.
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio pagrindu iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos 750 Lt išlaidos advokato pagalbai atlyginti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo R. G. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš R. G. a.k. (duomenys neskelbtini) G. M. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 750 Lt išlaidų advokato pagalbai už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą atlyginti.