Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad pareiškėja 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (4.11)1S-5128 pranešė Rangovei apie 2018 m. gegužės 18 d. sutarties Nr. J-225 nutraukimą dėl Rangovės kaltės ir pareikalavo baudos, Rangovė su Sutarties nutraukimu nesutiko ir tarp šalių kilo ginčas dėl Sutarties Nr. J-225 nutraukimo teisėtumo bei galimybės tęsti Sutartį. Ginčo eigoje Ekspertizės aktu buvo nustatyti atlikti didesni darbų kiekiai nei buvo nustačiusi pareiškėja nutraukdama Sutartį, todėl šalys intensyviai vedė derybas dėl taikaus ginčo (baudos sumokėjimo ir defektų ištaisymo) išsprendimo būdo, tikslu išvengti teisminių ginčų dėl Sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo. Rangovė 2022 m. liepos 25 d. pretenzijoje pareiškė ir savo reikalavimą dėl 105 247,96 Eur nuostolių atlyginimo. Kadangi Rangovė jau buvo pradelsusi įvykdyti darbus bei turėjo mokėti netesybas ir pagal kitą 2021 m. spalio 5 d. sutartį Nr. J-535, derybų metu sistemiškai buvo vertinamos abi su Rangove sudarytos sutartys. Įvertinus visas aplinkybes, ir abiejų šalių priešpriešinius reikalavimus bei turimus įrodymus, buvo nuspręsta kad pagal 2018 m. gegužės 18 d. sutartį Nr. J-225 pareiškėja atsisako reikalavimo Rangovei dėl baudos sumokėjimo, pagal 2021 m. spalio 5 d. sutartį Nr. J-535 pareiškėja priskaičiuotus 17 524,70 Eur delspinigius pakeičia 10 987,71 Eur bauda, o Rangovė atsisako savo 2022 m. liepos 25 d. pretenzijoje pareikšto reikalavimo dėl 105 247,96 Eur nuostolių atlyginimo iš pareiškėjos.

Nurodo, kad skundžiamame sprendime įtarimas pareiškėjai buvo pareikštas dėl to, kad pareiškėja apskaičiavo 17 524,70 Eur delspinigių, kuriuos vėliau pakeitė mažesne, 10 987,71 Eur bauda. Pasak atsakovės, pareiškėja, nesant jokių pagrįstų priežasčių, neteisėtai atleido Rangovę nuo 6 536,99 Eur netesybų sumokėjimo, o tokia situacija atitinka draudžiamą esminį Sutarties pakeitimą nurodytą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnio 4 dalies 2 punktą, taip pat pareiškėja tokiais veiksmais sudarė Rangovei palankesnes ekonomines sąlygas, nei buvo numatyta Sutartyje.

Cituodama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71, 6.72 straipsnius ir 6.258 straipsnio 1, 3 dalis teigia, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis, taip pat negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Sutartimi nustatytos netesybos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Tokia situacija, kai pareiškėja ilgai vedusi derybas su Rangove, nusprendė delspinigių reikalavimą pakeisti į reikalavimą sumokėti baudą, jokiu būdu nesuteikė jokio pranašumo Rangovei, kadangi Rangovės pareikšti reikalavimai ir reikalaujami nuostoliai ženkliai viršijo tiek delspinigių, tiek ir baudos dydį. CPVA, priimdama Skundžiamą sprendimą, minėtų aplinkybių visiškai nevertino.

Pareiškėja Rangovei Sutartyje numatytų vykdymo ir darbų atlikimo terminų nepratęsė ir sutarties nekeitė. Pareiškėja nedavė sutikimo ir nesudarė jokio susitarimo su Rangove, kad Sutartyje numatyti darbai galėtų būti atliekami per ilgesnį terminą. Kaip tik, Rangovei pranešus, kad darbų per nustatytą terminą atlikti jis nespės, pareiškėja tam prieštaravo, ragino darbus vykdyti kuo skubiau ir pranešė apie netesybų taikymą už terminų nesilaikymą. Netesybos – bauda, buvo pritaikyta už visą padelstą laikotarpį, o ne už 2,5 mėnesio trumpesnį laikotarpį kaip nurodo atsakovė, tik baudos dydis buvo koreguotas, kaip minėta aukščiau, kompleksiškai sprendžiant ginčą su Rangove ir įvertinus ne tik pareiškėjos, tačiau ir Rangovės pagrįstus nuostolius.

Pažymi, kad skundžiamu sprendimu pritaikyta 25 proc. dydžio finansinė korekcija nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti Sutarties vertės. Pareiškėjos vertinimu, nustačius netinkamų finansuoti Projekto išlaidų dydį (6 536,99 Eur), turi būti taikomas būtent šis dydis, o ne procentine išraiška nurodyta pataisų norma, pataisa turi būti sumažinta iki 5 proc. Skundžiamu sprendimu nustatytos 25 proc. finansinės korekcijos taikymas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 10 punkte įtvirtintą proporcingumo principą, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. CPVA pritaikyta 25 proc. netinkamų finansuoti išlaidų suma yra neproporcinga tariamai padarytiems pažeidimams, kadangi pareiškėja, vykdydama Pirkimą, vadovavosi VPĮ reikalavimais, rekomendacijomis, taikė vienodas sąlygas visiems tiekėjams, jų nediskriminavo, veikė skaidriai, o iš Rangovės nesilaikiusios Sutarties sąlygų pareikalavo netesybų (baudos). Pareiškėja vykdė projektą, visas projektui skirtas lėšas naudodama pagal paskirtį. CPVA neįvertino ir kitų aplinkybių, reikšmingų nustatant adekvačios ir proporcingos padarytam pažeidimui finansinės korekcijos dydį, o būtent, nevertino, kad Pirkimu buvo siekiama visai visuomenei reikšmingų paslaugų teikimo, kad pareiškėja vadovavosi tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimais. Be to, per visą Pirkimo laikotarpį nebuvo gauta jokių pretenzijų ar pastabų dėl Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Pareiškėja, komunikuodama su Rangove, nuosekliai laikėsi pozicijos, kad darbų atlikimo terminas praleistas nepagrįstai. Už termino praleidimą, pareiškėja apskaičiavo 17 524,70 Eur delspinigių, kuriuos vėliau pakeitė 10 987,71 Eur bauda. Tokiu būdu, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojama praktika, kuri nurodyta Sprendime, pareiškėja, nesant jokių pagrįstų objektyvių priežasčių (jos nebuvo pateiktos ir atliekant pažeidimo tyrimą), neteisėtai atleido Rangovę nuo 6 536,99 Eur netesybų sumokėjimo, pakeisdama juos mažesnio dydžio bauda, nors pati pareiškėja laikėsi pozicijos, kad Rangovė nepagrįstai vėlavo atlikti darbus, t. y. pareiškėja tokiais veiksmais sudarė Rangovei palankesnes ekonomines sąlygas, nei buvo numatyta Sutartyje. Tokia situacija atitiko draudžiamą esminį Sutarties pakeitimą nurodytą VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

Teigia, kad delspinigių sumažinimas (jų dalies atsisakymas) reiškia, kad pareiškėja faktiškai pratęsė darbų vykdymo terminą tam laikotarpiui, už kurį nebuvo reikalauti delspinigiai. Šio pažeidimo atveju tai sudarytų apie 72 dienas arba beveik 2,5 mėnesio, t. y. 50 proc. pradinio darbų vykdymo laikotarpio. Pažymi, kad darbai turėjo būti vykdomi šaltuoju metu laikotarpiu, todėl atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje už darbų vėlavimą buvo numatytos sankcijos, dalis tiekėjų galėjo atsisakyti dalyvauti Pirkime dėl trumpo darbų vykdymo termino (5 mėn.), bijodami rizikuoti dėl galimo darbų vėlavimo. CPVA nuomone, jeigu tiekėjai paskelbus Pirkimą būtų žinoję, kad darbus bus galima vykdyti 7,5 mėn., Pirkime būtų dalyvavę kiti tiekėjai, nei dalyvavo Pirkime. Tokia situacija atitinka draudžiamą esminį Sutarties pakeitimą nurodytą VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punktas.

Pažymi, kad vien tai, kad pareiškėja ir Rangovė galbūt pasinaudojo CK numatyta teise sudaryti susitarimą, kuriuo Rangovė buvo atleista nuo dalies netesybų sumokėjimo, nepaneigia imperatyvaus VPĮ reguliavimo, draudžiančio atlikti esminį viešojo pirkimo sutarties pakeitimą, kurį pareiškėja Sutarties vykdymo metu atliko, todėl, CPVA vertinimu, viešųjų pirkimų pažeidimas buvo nustatytas pagrįstai ir pareiškėja skundu to nepaneigė.

Nurodo, kad CPVA pritaikė pagrįstą ir proporcingą finansinę korekciją.

Pareiškėja atviro konkurso būdu įvykdė supaprastintą pirkimą „Projekto „Dienos centras suaugusiems asmenims su negalia Pabradės mieste“ rangos darbai“ (paskelbimo data 2021 m. rugpjūčio 23 d., pirkimo Nr. 528591) (toliau – Pirkimas). Įvykdžius Pirkimą, 2021 m. spalio 5 d. buvo sudaryta rangos darbų sutartis Nr. J-535 (toliau – Sutartis) su jo laimėtoja UAB „Statpromas“, kurios vertė 456 372,35 Eur.

Statybvietė Rangovui perduota 2021 m. spalio 18 d. Rangos darbai turėjo būti atlikti per 5 mėnesius (Sutarties 3.4 papunktis, 6.1 papunktis), t. y. iki 2022 m. kovo 18 d. Darbai faktiškai buvo baigti 2022 m. rugsėjo 26 d., sudarius darbų perdavimo–priėmimo aktą.

Rangovė, 2022 m. kovo 2 d. (Nr. STAT-22/03/02) ir 2022 m. sausio 27 d. (Nr. STAT-22/01/27) raštais informavo pareiškėją, kad laiku nespės atlikti visų Sutartyje numatytų darbų dėl medžiagų stygiaus ir netinkamų oro sąlygų.

Pareiškėja 2022 m. kovo 18 d. raštu Nr. (12.6E)1S-905 ,,Dėl statybos rangos sutarties Nr. J – 535“ paprašė Rangovės iki kovo 23 d. pateikti medžiagų tiekimo trikdžius įrodančius dokumentus. Rangovė dokumentus pateikė, tačiau šie argumentai nebuvo pagrįsti medžiagų tiekėjų raštais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja 2022 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (12.6E)1S-1914 ,,Dėl vėlavimo atlikti darbus pagal statybos rangos sutartį Nr. J – 535“ informavo Rangovę, kad reikalaus delspinigių dėl darbų vėlavimo nuo 2022 m. kovo 19 d. ir paragino Rangovę nedelsti bei imtis veiksmų visiems Darbams užbaigi.

Pareiškėja į Rangovės pateiktą raštą atsakė dviem raštais: 2022 m. birželio 30 d. ( Nr. (12.6)1S-2327) ,,Dėl darbų eigos ir delspinigių skaičiavimo pagrįstumo“) ir 2022 m. birželio 30 d. (Nr. (12.6E)1S-2328 ,,Dėl darbų eigos pagal 2021 m. spalio 5 d. statybos rangos sutartį Nr. J – 535“). Raštuose buvo pateikti argumentai dėl delspinigių skaičiavimo pagrįstumo bei buvo išsakytas pakartotinas prašymas kuo skubiau imtis darbų objekte ir juos užbaigti.

Atsižvelgiant į Rangovės 2022 m. kovo 2 d. Nr. STAT-22/03/02, 2022 m. kovo 16 d. Nr. STAT-22/03/16, 2022 m. kovo 23 d. Nr. STAT-22/03/22, 2022 m. birželio 14 d. Nr. STAT-22/06/14 raštus (paaiškinimus) dėl darbų atlikimo vėlavimo, pareiškėjos pasirinkimu buvo priimtas sprendimas taikyti Rangovei ne delspinigius, tačiau vadovaujantis Sutarties 7.1 punktu reikalauti sumokėti 10 proc. nuo neatliktų Sutarties darbų vertės Eur (be PVM) (2023 m. gegužės 30 d. raštas Nr. (4.11E)1S-2517 ,,Dėl reikalavimo pagal 2021 m. spalio 5 d. rangos sutartį Nr. J – 535“, 2023 m. gegužės 31 d. raštas Nr. (12.6E)1S-2535 ,,Dėl Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 30 d. rašto Nr. (4.11E)1S-2517 ,,Dėl reikalavimo pagal 2021 m. spalio 5 d. rangos sutartį Nr. J – 535“ patikslinimo“).

Pareiškėja 2023 m. birželio 28 d. raštu Nr. (4.11E)1S-2952 ,,Dėl reikalavimo pagal 2021 m. spalio 5 d. rangos sutartį Nr. J – 535“ informavo Rangovę dėl apskaičiuotos baudos dydžio sumos ir pakartotinai paprašė ją sumokėti į nurodytą sąskaitą.

CPVA 2023 m. birželio 23 d. pareiškėjos atžvilgiu pradėjo pažeidimo tyrimą.

CPVA ginčijamu sprendimu nustatė, kad pareiškėja, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaidrumo principą bei VPĮ 89 straipsnio 5 dalį, nes: 1) neteisėtai atleido Rangovę nuo 6 536,99 Eur netesybų (delspinigių) sumokėjimo, pakeisdama juos mažesnio dydžio bauda; 2) pareiškėja faktiškai pratęsė darbų vykdymo terminą tam laikotarpiui, už kurį nebuvo reikalauti delspinigiai. CPVA, vadovaudamasi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – PAFT), nuostatomis ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintų su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – Gairės), 2.3 lentelės 23 p. nuostatomis, Sutarties tinkamoms finansuoti išlaidoms pritaikė 25 proc. finansinės korekcijos (113 488,09 Eur) dydį nuo Sutarties tinkamų finansuoti išlaidų sumos, tenkančios Projektui (nuo 453 952,35 Eur su PVM).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VAĮ, VPĮ, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintos projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau – PAFT), Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – Gairės).

Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – Taisyklės) 9.3 papunkčiu, CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija atlieka jai pavestas funkcijas, tarp kurių – tikrinti projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustatyti mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai (9.3.1 papunktis), atlikti projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka institucijai, (9.3.5 papunktis) atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus, nustatyti pažeidimus (9.3.7 papunktis). Vykdydama jai pavestas funkcijas, CPVA privalo patvirtinti tik tinkamas finansuoti išlaidas, todėl nustačius aukščiau įvardintus pažeidimus, CPVA vertina, apskaičiuoja ir nustato, kokia yra tinkamų išlaidų dalis (suma) pagal Sutartį.

PAFT (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 14 d. iki 2021 m. sausio 29 d.) 464 punkte nurodoma, kad, kai projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija pagal VPĮ reikalavimus, jis atsako už VPĮ ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos atžvilgiu buvo konstatuotas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo bei VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų reikalavimų pažeidimai, kurie šiuo atveju pasireiškė tuo, kad pareiškėja, atsakovo manymu, pakeitė Pirkimo sąlygas, susijusias su netesybų rūšies pasirinkimu, faktiškai pratęsiant darbų atlikimo terminą.

VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Šie principai yra itin svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir vykdymui, kadangi: (1) yra Direktyvos 2014/24/ES bei ją įgyvendinančio VPĮ normų pagrindas, (2) įgyvendina teisinio reguliavimo spragų, vakuumo užpildymo funkciją bei yra orientyras, kuriuo remiantis perkančiosios organizacijos priima sprendimus VPĮ tiesiogiai nereguliuojamose situacijose, (3) yra reikšmingi ir taikytini tiems viešiesiems pirkimams, kurių vertė nesiekia Direktyvos 2014/24/ES taikymo vertės ribų. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi, viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant asmenų, dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose, teises.

Viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios, kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan. Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Dėl to negalimi atvejai, kad nustatytas viešųjų pirkimų principo pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip neesminis, kartu pripažįstant, kad perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, yra susiję su viešojo intereso apsauga.

Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau – ir LAT) ne kartą yra konstatavęs, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Kaip nurodyta pirmiau, vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus, ir tai, ar konkrečiam (ar konkretiems) tiekėjui buvo suteikta daugiau teisių, negu kitiems (nepagrįsto konkurencinio pranašumo kriterijus) (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaro 193–197 psl.). LAT praktikoje taip pat konstatuota, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančiosios organizacijos apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jos negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (žr. pvz. 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2016 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-177-916/2016). Vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, kad viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai būtų objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, t. y. veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie bus lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-436/2013).

Pagal ESTT jurisprudenciją, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai ir skaidrumo pareiga, be kita ko, reiškia, kad atitinkamo pirkimo sutarties objektas ir jos sudarymo kriterijai turi būti aiškiai apibrėžti nuo pat šios sutarties sudarymo procedūros pradžios ir kad visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą ir specifikacijose turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka minėtai pirkimo sutarčiai taikomus kriterijus (ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10). ESTT taip pat yra išaiškinęs, kad derybos ir sutarties sudarymas su tiekėju pagal konkurso sąlygų neatitinkančias sąlygas pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo principą (ESTT 1993 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Komisija prieš Daniją, C-243/89).

Taigi, apibendrinus aukščiau paminėtą ESTT ir LAT suformuotą praktiką, darytina išvada, jog perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų esmines sąlygas, o šio draudimo nesilaikymas pripažįstamas skaidrumo principo, įtvirtinto VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, pažeidimu.

VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalis. VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų (šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais į šias sąlygas neatsižvelgiama): 1) pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; 2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje; 3) dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis; 4) kai tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys.

Pirkimo sutarties keitimo kvalifikavimas (nustatymas, ar yra sutarties pakeitimas ir ar jis yra esminis jos sąlygų modifikavimas) yra vertinamojo pobūdžio, atliktinas atsižvelgiant į konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Minėta, kad galiojančios pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo inter alia (be kita ko) nustatomos sąlygos, kurios šio administracinio ginčo atveju, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems konkurso dalyviams (pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų) arba suteikusios esamam tiekėjui ekonominę naudą (VPĮ 89 str. 4 d. 1 ir 2 p.).

Pagal Pirkimo sutarties 7.1 papunktį jeigu Rangovas vėluoja atlikti Darbus iki Darbų atlikimo termino, nurodyto Sutarties 6.1 papunktyje, pabaigos ir nepateikia Užsakovui pagrįstų įrodymų, pateisinančių Darbų vėlavimą, Užsakovas reikalaus baudos dėl vėlavimo, kurių dydis yra nurodytas 3.4 papunktyje. Baudos nebus reikalaujama, jei vėluojama dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Rangovo. Užsakovas turi teisę išskaityti baudos sumą iš Rangovui mokėtinų sumų“. Sutarties 3.4 papunktyje nustatyta, kad bauda dėl Darbų vėlavimo yra 10 proc. nuo neatliktų sutarties Darbų vertės EUR (be PVM), bet ne mažiau kaip 2 000 Eur dydžio bauda.

Sutarties 6.7 papunktyje įtvirtinta, kad jeigu Rangovas vėluoja atlikti Darbus iki Darbų atlikimo termino, nurodyto Sutarties 6.1 papunktyje, pabaigos ir nepateikia Užsakovui pagrįstų įrodymų, pateisinančių Darbų vėlavimą ir (arba) nepateikia užtikrinimo dokumento pagal 8.1 papunktį, Užsakovas reikalaus delspinigių dėl vėlavimo, kurių dydis yra nurodytas 3.4 papunktyje. Delspinigių nebus reikalaujama, jei vėluojama dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Rangovo.“ Sutarties 3.4 papunktis Delspinigiai dėl Darbų vėlavimo nurodyta: „0,02 proc. Sutarties kainos per dieną.

Pirkimo sąlygų 14.3 punkte nustatyta, kad jeigu Rangovas vėluoja atlikti darbus iki darbų atlikimo termino, nurodyto sutarties 6.1 papunktyje, pabaigos ir nepateikia Užsakovui pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą, užsakovas reikalaus baudos dėl vėlavimo, kurių dydis yra nurodytas 3.4 papunktyje. Baudos nebus reikalaujama, jei vėluojama dėl priežasčių, nepriklausančių nuo rangovo. Užsakovas turi teisę išskaityti baudos sumą iš rangovui mokėtinų sumų.

VPĮ 35 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad <..> Tuo atveju, kai skelbime apie pirkimą <...> pateikta informacija neatitinka informacijos, pateiktos kituose pirkimo dokumentuose, teisinga laikoma informacija, nurodyta skelbime apie pirkimą <...>, kuriuo tiekėjai kviečiami dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose.

Byloje nėra ginčo, kad vadovaujantis Sutarties 3.4 ir 7.1 papunkčių nuostatomis, pareiškėja 2023 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (4.11 E) 1S-2517 „Dėl reikalavimo pagal 2021 m. spalio 5 d. rangos sutartį NR. J-535“ informavo Rangovę, kad atsižvelgiant į Rangovės 2022 m. kovo 2 d. Nr. STAT-22/03/02, 2022 m. kovo 16 d. Nr. STA22-03-16, 2022 m. kovo 23 d. Nr. STA 22-03-22, 2022 m. birželio 14 d. Nr. STA22-06-14 raštus (paaiškinimus) dėl darbų vėlavimo pareiškėja nusprendė dėl darbų atlikimo vėlavimo reikalauti iš Rangovės sumokėti 10 proc. nuo neatliktų sutarties darbų vertės Eur (be PVM), t. y. 9 141,80 Eur dydžio baudą. Baudos dydis 2023 m. gegužės 31 d. raštu Nr. (12.6 E)1S-2535 buvo patikslinta, nurodant, kad ji sudaro 10 987,71 Eur.

CPVA vertinimu, pareiškėja iš Rangovės turėjo reikalauti ne tik baudos, bet ir delspinigių už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2021 m. rugsėjo 26 d., o to nepadariusi iš esmės pakeitė esmines Pirkimo sutarties sąlygas, t. y. pareiškėja pasirinko taikyti tik vieną iš Pirkimo sutartyje numatytų sankcijų, nors pagal Sutartį tokia teisė Projekto vykdytojui nebuvo numatyta. Šie CPVA argumentai stokoja pagrįstumo.

Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybas, mokamas baudos forma, reglamentuoja CK 6.71 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, kad netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).

Delspinigiai dažniausiai skaičiuojami pažeidus prievolės įvykdymo terminą, o bauda gali būti nustatoma tiek už sutarties įvykdymo termino praleidimą, tiek už kitaip, ne sutarties įvykdymo termino praleidimu, pasireiškusį sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.