- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-25
- Bylos Nr.
- I1-5618-422/2023
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- M. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 20.2.3Žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, trečiasis suinteresuotas asmuo – antstolis E. S., dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Z. kreipėsi į teismą su skundu (reg. Nr. DOK-16795), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovės atstovė, pataisos namai; po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 12–15).
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pataisos namų buhalterija vykdydama antstolio E. S. patvarkymą pažeidė galiojančius teisės aktus ir iš jam priklausančių lėšų nuskaičiavo daugiau nei leidžiama pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą (toliau – ir BVK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – ir CPK). Taip buvo apribota pareiškėjui galimybė apsipirkti pataisos namų parduotuvėje už leidžiamą BVK 97 straipsnio 3 dalyje nurodytą sumą, kuri neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos 1 minimaliosios mėnesinės algos. Taip pat nurodė, kad, vadovaujantis CPK 736 straipsniu, iš tokios sumos pagal vykdomus patvarkymus galima išieškoti tik 30 procentų lėšų. Pareiškėjo įsitikinimu, jis pagal galiojančius įstatymus gali apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje už leidžiamą sumą ir jokie ribojimai negali būti taikomi. Pažymėjo, kad visa tai tęsėsi nuo 2022 m. vasario 24 d. tris mėnesius. Dėl susiklosčiusios situacijos pareiškėjas patyrė nepatogumų, emocinę depresiją, kitų išgyvenimų, todėl prašo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą ir pateiktuose papildomuose paaiškinimuose (b. l. 26–29, 111–114) nurodė, jog nuo atvykimo į pataisos namus iki 2022 m. kovo 31 d. pareiškėjas atliko bausmę paprastosios grupės sąlygomis, nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. spalio 12 d. bausmę atliko drausmės grupės sąlygomis. Teigė, kad pareiškėjo pinigai areštuoti nepažeidžiant CPK 739 straipsnio 9 punkto ir BVK 97 straipsnio 3 dalies nuostatų, todėl, nenustačius neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, t. y. pagal antstolio patvarkymą išskaičiavus iš pareiškėjo asmeninių lėšų didesnę sumą, negu leidžia įstatymai.
Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad išieškojimas iš laisvės atėmimo vietoje atidarytoje pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų buvo vykdomas 2022 m. vasario – kovo mėnesiais (b. l. 30–36). Šios aplinkybės pareiškėjas neginčija, todėl byloje vertintinas laikotarpis nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Nustatyta, jog antstolis E. S. Pravieniškių PN-AK pateikė 2022 m. vasario 10 d. patvarkymą Nr. S-22-181-4610, kuriame nurodyta, kad, vadovaujantis CPK 739 straipsnio 9 punktu, šiuo patvarkymu išieškojimas nėra nukreipiamas į laisvės atėmimo vietų įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas, neviršijančias pusės BVK 97 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių (b. l. 44–45).
Pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, jog ginčo laikotarpiu pataisos namų administracija neteisėtai pagal antstolio patvarkymą išskaičiuodavo iš jo asmeninių lėšų didesnę sumą, negu leidžia įstatymai.
CPK 688 straipsnis numato išieškojimo nukreipimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis. CPK 739 straipsnyje numatoma, iš kokių lėšų išieškoti pagal antstolio patvarkymą negalima. Šio straipsnio 9 punkte reglamentuotas draudimas išieškoti iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų, neviršijančių pusės BVK 97 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių.
BVK 97 straipsnis (ginčo laikotarpiui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d.) reglamentuoja nuteistųjų teisę nusipirkti asmeninių daiktų. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį nusipirkti asmeninių daiktų: 1) trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems; 2) šešių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems; 3) dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems.
Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad vertinamuoju laikotarpiu – nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. – pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l. 111–117).
Įvertinęs faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad, pagal BVK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktą, pareiškėją paskyrus į paprastąją grupę, jam turėjo būti taikomas trijų bazinių socialinių išmokų dydžio apsipirkimo pataisos namų parduotuvėje limitas, t. y. 126 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1077 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo“), o išieškojimas negalėjo būti vykdomas iš lėšų, neviršijančių pusės šio dydžio, t. y. 63 Eur.
Taigi, atsakovės atstovė Pravieniškių PN-AK, vykdydama 2022 m. vasario 10 d. antstolio patvarkymą Nr. S-22-181-4610, privalėjo užtikrinti pareiškėjui teisę kiekvieną mėnesį naudotis minimalia 63 Eur suma apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje.
Iš 2022 m. vasario 1 d. – 2022 m. vasario 28 d. laikotarpio Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio (b. l. 34) matyti, jog 2022 m. vasario mėnesio pradžioje pareiškėjo sąskaitos likutis buvo 339,21 Eur. Iš jų išskaičiavus 63,00 Eur sumą (pusė apsipirkimo limito), iš kurios negali būti vykdomas išieškojimas, likusi suma sudaro 276,21 Eur. Pataisos namų administracija išskaičiavo ir antstoliui pervedė 10,00 Eur sumą, kuri yra ženkliai mažesnė už galimą pervesti sumą, todėl neteisėtų veiksmų neatliko. 2022 m. kovo 1 d. – 2022 m. kovo 31 d. Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis (b. l. 35) patvirtina, kad kovo mėnesio pradžioje pareiškėjo sąskaitos likutis buvo 1,05 Eur, per kovo mėnesį pareiškėjas gavo 63,00 Eur. Taigi, kovo mėnesį pareiškėjas disponavo 64,01 Eur suma, kuri viršijo pusę BVK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytos sumos. 2022 m. kovo 2 d. antstoliui buvo pervesta 1,05 Eur suma, kuri neviršijo galimos išieškoti maksimalios sumos.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pataisos namai ginčo laikotarpiu išieškojimą iš pareiškėjo lėšų vykdė nepažeisdami CPK 739 straipsnio 9 punkto reikalavimų (draudimą išieškoti iš sumos, viršijančios pusę BVK nustatyto apsipirkimo limito) ir laikydamiesi antstolio patvarkyme nustatytų išieškojimo sąlygų, tad jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Nenustačius Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės viešoji atsakomybė negalima, pareiškėjo skundas netenkinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo skundas netenkinamas, jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl šis prašymas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.