- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- e2S-226-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18637-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Elmonta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Elkontas“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elmonta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elkontas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elmonta“ dėl sandorio pripažinimo galiojančiu,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elkontas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti galiojančia 2013 m. rugsėjo 16 d. Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Elmonta“ ir UAB „Elkontas“, kuria UAB „Elmonta“ pardavė, o UAB „Elkontas“ nupirko 85 kv. m. sandėliavimo paskirties patalpų, esančių patalpoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir patalpų plane pažymėtų indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 3-1, 3-2, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurios nuo 2018 m. spalio 16 d. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos kaip 87,19 kv. m. bendro ploto negyvenamosios patalpos – gamybinės patalpos, patalpos plane pažymėtos nuo 1-15 ir 1-20, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovės UAB „Elmonta“ ieškovės UAB „Elkontas“ naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė prašė teismo nepranešus atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atlikti įrašą viešajame registre dėl 87,19 kv. m. bendro ploto negyvenamosios patalpos - gamybinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo ir kitokio apsunkinimo draudimo. Prašymą grindė tuo, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą ieškinio tikėtinimui konstatuoti ir egzistuoja galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmė. Pažymėjo, jog grėsmę pagrindžia atsakovės 2022 m. gruodžio 19 d. raštas Nr. R-034 „Dėl patalpų pardavimo“, kuriuo nurodyti atsakovės ketinimai perleisti nuosavybės teises į ginčo dalyką kitam pirkėjui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir nutarė padaryti įrašą VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovei UAB „Elmonta“ priklausančio 87,19 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų – gamybinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių pastate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės perleidimo draudimo.
4. Preliminariai įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, tarp jų 2013 m. rugsėjo 16 d. Preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, 2022 m. sausio 20 d. UAB „Elmonta“ pasiūlymą, 2022 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Elmonta“ raštą Nr. R-034 „Dėl patalpų pardavimo“, teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimai tikėtinai pagrįsti. Pažymėjo, kad pagal teismų praktiką vien ta aplinkybė, kad ginčo objektas, kurį ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju ieškovė valdytų ir naudotų nuomos teise, o atsakovė turi teisę priimti sprendimus dėl disponavimo ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 2-1205/2011, Nr. 2-2056/2011).
5. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumo (lot. status quo) išsaugojimą. Įvertinęs galimo sprendimo teisinius padarinius ir jo vykdymo ypatumus, teismas sprendė egzistuojant grėsmę, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas, kadangi atsakovei išliktų galimybė turtą, kurį ieškovė siekia įgyti, perleisti kitiems asmenims. Laikė, kad tokiu atveju ieškovės prievolinių teisių gynimas būtų apsunkintas ar galimai taptų neįmanomu, be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovei perleidus ginčo nekilnojamąjį turtą teises tretiesiems asmenims, pastarieji vėliau turėtų būti įtraukti į bylos nagrinėjimą, kas neabejotinai užtęstų bylos nagrinėjimą ir apsunkintų ginčo išsprendimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė UAB „Elmonta“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutarties, kuriame prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti. Nurodo, kad:
6.1. neegzistuoja ieškinio tikėtino pagrįstumo sąlyga. Šalys 2013 m. rugsėjo 16 d sudarė Preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį dėl 85 kv. m. sandėliavimo paskirties patalpų, plane pažymėtų indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 3-1, 3-2, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti numatytas iki 2014 m. birželio 15 d. Atsakovė neturi pareigos sudaryti pagrindinės sutarties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 5 dalis);
6.2. neegzistuoja preliminarios sutarties objektas de jure. Vietoje 85 kv. m. sandėliavimo paskirties patalpų, plane pažymėtų indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 3-1, 3-2, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės reikalavimas nukreiptas į kitą daiktą - naujai suformuotas 87,19 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas – gamybines patalpas, plane pažymėtos nuo 1-15 ir 1-20, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Dėl šio daikto pirkimo – pardavimo šalys nesusitarė ir įpareigojančių sutarčių nesudarė;
6.3. ieškinio tikėtiną nepagrįstumą patvirtina ir ieškovės reikalavimas pripažinti galiojančia 2013 m. rugsėjo 16 d. Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Tokiu reikalavimu pripažįstama, jog tarp šalių sudaryta sutartis buvo preliminarioji ir ji laikoma pasibaigusia. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra, todėl atsakovė negali būti įpareigotas įvykdyti sutartį natūra ir parduoti ieškovei patalpas;
6.4. ginčo pastatas stovi valstybinėje žemėje, o nekilnojamąjį daiktą be žemės sklypo, kuriame yra nekilnojamasis daiktas, savininko sutikimo draudžiama parduoti (CK 6.394 straipsnio 3 dalis). Ginčo patalpų pardavimas ieškovei be Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos yra neįmanomas bei prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
Atsiliepimas
7. Ieškovė UAB „Elkontas“ atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
7.1. ieškinyje išsamiai nurodytas faktinis pagrindas, pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą teismas nenustatė jokių akivaizdžių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog tiek ieškinio reikalavimas, tiek ir pateikti įrodymai nėra susiję su pradėta byla, juolab kad ieškinio pagrįstumas pradinėje proceso stadijoje vertinamas tik preliminariai;
7.2. teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, teisinius argumentus bei tikėtiną ieškinio pagrįstumą, sprendė egzistuojant grėsmę galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui;
7.3. šalis sieję teisiniai santykiai nustatomi ir konstatuojami ne pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje, o tik galutiniu sprendimu išsprendus tarp šalių kilusį ginčą. Taigi galutiniu sprendimu bus pasisakyta ir dėl atsakovės argumentų, susijusių su 2013 m. rugsėjo 16 d. Preliminarios sutarties (ne)galiojimu;
7.4. nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog preliminarios sutarties objektas neegzistuoja de jure, o šiuo metu patalpos yra kokybiškai kitas daiktas, dėl kurio pirkimo-pardavimo šalys nesusitarė ir įpareigojančių sutarčių nesudarė. Dėl ieškovės atlikto 2017- 2018 metais patalpų vidinių pertvarų pašalinimo patalpų plotas padidėjo 2,19 kv. m., o dėl 2014 m. įvykusio žemės sklypo pertvarkymo padalinimo būdo buvo pakeistas buvęs žemės sklypo adresas iš (duomenys neskelbtini), į naujai suformuoto žemės sklypo adresą (duomenys neskelbtini). Taip pat dėl 2017 m. birželio 6 d. atlikto patalpų atidalinimo buvo pakeisti jų žymėjimo patalpų plane indeksai, atitinkamai buvo pakeisti ir minėti Patalpų kadastro duomenys. Kiti kadastriniai patalpų duomenys, leidžiantys identifikuoti šias patalpas faktiškai kaip tapačias (patalpų išorinių kontūrų duomenys, patalpų dislokacija pastate, kurio dabartinis adresas yra (duomenys neskelbtini)) lig šiol nėra pakitusi. Byloje pateikti minėtas aplinkybes patvirtinantys įrodymai;
7.5. ginčo dalyką nagrinėjamu atveju sudaro ne Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype esantis pastatas, o žemės sklype esančiame pastate, kurio unikalus Nr. ir pažymėjimas plane yra (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančios negyvenamosios patalpos — gamybinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešajame registre dėl draudimo perleisti ar kitaip apsunkinti negyvenamąsias patalpas – gamybines patalpas, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
11. Nagrinėjamu atveju apeliantė įrodinėja, jog neegzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas, kadangi apeliantei nėra pareigos sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigus 2013 m. rugsėjo 16 d. Preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytam terminui. Remiasi ir argumentu, jog ginčo objektas neegzistuoja de jure, o dėl ieškovės nurodomo objekto pirkimo – pardavimo šalys nesitarė ir nesudarė sutarčių, be to, ginčo pastatas yra valstybinėje žemėje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliančių pozicija ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nurodyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga visgi egzistuoja.
12. Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).
13. Kaip ne kartą yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).
14. Taigi, atliekant ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimą, teismui pakanka tik įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-258-881/2021; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-516/2022; kt.).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo pripažinti galiojančia 2013 m. rugsėjo 16 d. Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Elmonta“ ir UAB „Elkontas“, kuria UAB „Elmonta“ pardavė, o UAB „Elkontas“ nupirko 85 kv. m. sandėliavimo paskirties patalpų, esančių patalpoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir patalpų plane pažymėtų indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 3-1, 3-2, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurios nuo 2018 m. spalio 16 d. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos kaip 87,19 kv. m. bendro ploto negyvenamosios patalpos – gamybinės patalpos, patalpos plane pažymėtos nuo 1-15 ir 1-20, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini).
16. Reikalavimams pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., t. y. pareikštas ieškinys yra grindžiamas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją patvirtinančiais teisiniais pagrindais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Apeliantės argumentai, kuriais ji remiasi grįsdama savo poziciją pareigos sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigus 2013 m. rugsėjo 16 d. Preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje numatytam terminui, nebuvimu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas skundžiama nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nepasisako nei dėl 2013 m. rugsėjo 16 d. Preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje numatyto termino pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti (taip pat ir nurodomo termino pasibaigimo), nei dėl apeliantės pareigos (ne) buvimo sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Taip pat apeliacinės instancijos teismas detaliau nevertina ir apeliantės nurodomų argumentų dėl to, jog 2013 m. rugsėjo 16 d. Preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytas objektas de jure neegzistuoja, laikydamas, jog tai taip pat yra civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Matyti, jog ieškovė teikė paaiškinimus apie tai, jog dėl atliktų atitinkamų pertvarkymų padidėjo objekto plotas, pasikeitė buvęs žemės sklypo adresas, o dėl atlikto patalpų atidalinimo buvo pakeisti jų žymėjimo patalpų plane indeksai ir atitinkamai buvo pakeisti patalpų kadastro duomenys, teikė, ieškovės nuomone, argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Ieškovės nurodomos aplinkybės yra pakankamos ieškinio prima facie pagrįstumui konstatuoti, o detalesnis jų vertinimas, kaip jau buvo minėta, sudaro civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Vertintina, kad ieškinio prima facie pagrįstumo nepaneigia ir apeliantės teiginys, jog pastatas yra Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, kadangi, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, ginčas yra ne dėl pastato, o jame esančių patalpų, todėl tai taip pat neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė jokių kitų argumentų, galimai pagrindžiančių ieškinio prima facie nepagrįstumą, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinyje nurodytų duomenų visiškai pakako ieškiniui įvertinti kaip preliminariai pagrįstam, o tai, ar reikalavimai bus patenkinti, teismas pasisakys tik bylą išnagrinėjęs iš esmės.
18. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog apeliantė remiasi tik pirmosios sąlygos nebuvimu, tačiau argumentų dėl antrosios sąlygos visiškai nenurodo. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad procesą apeliacinės instancijos teisme riboja atskirojo skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismas, apeliantei neįrodinėjant antrosios sąlygos nebuvimo, dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos išsamiau nepasisako.
19. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.