- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-11
- Bylos Nr.
- AN2-119-312/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00200-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.)
- Institucija
- Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM
- Advokatai
- Renata Šablovskaja
Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal S. K. atstovės advokatės Renatos Šablovskajos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutarties, kuria buvo paliktas galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Institucija) 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. NZT-ANR_N-2710-2021, kuriuo S. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Institucija) 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-2710-2021 S. K. paskirtas įspėjimas už tai, kad ji savavališkai, t. y. be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, užėmė ir naudoja valstybinės žemės plotą (0,0118 ha), įsiterpusį tarp privačių žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių SB „Š.“, (duomenys neskelbtini), pastatė 2,06x1,86x2,20 m medinę malkinę be pamatų, lauko židinį ant išbetonuoto pamato, pasodino obelaites, dekoratyvinį medį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs S. K. atstovės advokatės apeliacinį skundą, 2022 m. vasario 21 d. nutartimi skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad S. K. buvo žinomos ir jos sklypo ribos, ir tai, kad jos užimtas ir naudojamas žemės sklypas priklauso ne jai, tačiau ji valstybinės žemės plotu ir toliau naudojosi kaip savo, neturėdama tam jokio teisinio pagrindo. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad nuobauda S. K. paskirta teisėtai ir pagrįstai
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu nubaustosios atstovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nenustačius nusižengimo sudėties.
3.1. Apeliantė teigia, kad šioje administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog apeliantės veikloje yra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Pažymi, kad teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais, tačiau S. K. žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų, tvora neaptvėrė, tad savavališkai neužėmė, todėl jos veikoje nėra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties objektyviojo požymio – valstybinės žemės užėmimo.
3.2. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, jog S. K. žinojo apie naudojamą didesnę sklypo dalį nei jai nuosavybės teise priklauso, visiškai nepagrįsti, nes tikslių sklypo ribų nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis procesas. Apeliantės nuomone, nėra įrodytas subjektyvusis administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties elementas – tyčia, nes kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.
3.3. Akcentuoja, jog vienas iš administracinio nusižengimo požymių yra pavojingumas, todėl būtina įvertinti ne tik formalias nustatyto pažeidimo sąlygas, bet ir tai, ar padarytas pažeidimas savo pavojingumu sukelia teisės ginamiems objektams realią žalą ir nuostolius.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyriausioji specialistė D. B. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais, kad S. K. savo veiksmais niekam nesukėlė jokios apčiuopiamos žalos. Pažymėta, jog ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, o šio nusižengimo padariniai – žalos atsiradimas nėra nusižengimo sudėties būtinasis požymis. Vien tai, kad apeliantė įsiterpusiame valstybinės žemės sklype pastatė medinę malkinę be pamatų, lauko židinį ant išbetonuoto pamato, pasodino obelaites bei dekoratyvinį medi, parodo kitiems žmonėms, kad užvaldytas žemės plotas yra kažkieno naudojamas ir kažkam priklauso.
4.2. Remiantis teismų praktika, atsiliepime nurodoma, kad savavališku svetimos žemės užėmimu pripažintini atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis, ir dėl to žmonės negali juo naudotis; valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai; suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias. Teismų praktikoje užėmimas suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau.
4.3. Institucijos atstovės teigimu, S. K. užėmė besiribojančią su jos žemės sklypu valstybinę žemę, t. y. pastatė medinę malkinę be pamatų, lauko židinį ant išbetonuoto pamato, pasodino obelaites, dekoratyvinį medį, ir šį valstybinės žemės plotą naudoja kaip savo, neturėdama šio žemės ploto naudojimo teisės, taigi pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą.
4.4. Nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad S. K., neturėdama specialiųjų žemės tiksliųjų matavimo žinių, nežinojo apie jos naudojamą didesnę sklypo dalį nei jai nuosavybės teise priklauso, nes S. K. žinojo savo žemės sklypo ribas, jas suderino pasirašydama žemės sklypo plane, todėl privalėjo savo žemės sklypu naudotis taip, kad savavališkai neįsiterptų į gretimus žemės sklypus. Vien tai, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plano gretimybėje 3-4 įrašyta pastaba „SB „Š.““ savaime nesuteikia S. K. naudojimosi šia žeme teisės, o tik patvirtina įsitikinimą, kad šis žemės plotas priklauso ne jai, todėl šio žemės sklypo ji be atskiro sutikimo negali naudoti. Be to, iš S. K. 2021 m. kovo 9 d. paaiškinimo su pridėtais dokumentais buvo nustatyta, kad S. K. jos žemės sklypo ribos buvo žinomos, taip pat buvo žinomos aplinkybės apie įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą jau nuo tada, kai buvo atlikti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, nes 2010 m. rugpjūčio 14 d. S. K. pateikė prašymą SB „Š.“ pirmininkui leisti išsipirkti įsiterpusią žemę, 2010 m. rugpjūčio 21 d. SB „Š.“ susirinkime buvo svarstyta dėl laisvų žemės plotų išpirkimo, susirinkime dalyvavęs geodezininkas R. K. paaiškino, kad galima kreiptis į žemėtvarkos skyrių dėl laisvos žemės išpirkimo, taip pat 2010 m. rugpjūčio 21 d. SB „Š.“ susirinkime buvo nuspręsta leisti išpirkti laisvą sodo bendrijos teritorijoje esančią žemę sodo bendrijos nariams, įskaitant ir S. K. sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), iš S. K. 2020 m. gruodžio 15 d. pateikto prašymo SB „Š.“ valdybai, kuriuo prašoma išduoti naują leidimą dėl šios žemės išpirkimo, nustatyta, kad įsiterpusiu valstybinės žemės plotu ji naudojasi nuo 2002 m. rugsėjo mėn. Taigi, minėto įsiterpusio valstybinės žemės ploto žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu (2020 m. lapkričio 19 d.) S. K. nebuvo išpirkusi ir juo naudojosi neteisėtai ir neatlygintinai apie 18 metų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Įvertinus byloje esančią medžiagą, pagrindo išvadai, kad byloje neteisingai nustatytos inkriminuoto ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės, yra netinkama jų teisinė kvalifikacija ar paskirta neteisinga administracinė nuobauda, nėra.
5. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytas bent vienas iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas; arba 2) savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas. Pažymėtina, kad savavališku svetimos žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, pavyzdžiui, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis ir dėl to žmonės negali juo naudotis. ANK 110 straipsnio l dalyje sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia ir kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Analizuojamu atveju, S. K. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad ji savavališkai užėmė ir naudoja valstybinės žemės plotą, kuriame pastatė 2,06x1,86x2,20 m medinę malkinę be pamatų, lauko židinį ant išbetonuoto pamato, pasodino obelaites bei dekoratyvinį medį.
6. Nubaustosios atstovė, remdamasi teismų praktika, nurodo, jog savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais, tačiau S. K. žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų, tvora neaptvėrė, tad savavališkai jo neužėmė. Atsakant į šį skundo argumentą, pastebėtina, jog pagal teismų praktiką savavališkas žemės užėmimas konstatuojamas ne tik tada, kai žemė užtveriama tvora ar kitu būdu ir į ją nebegali patekti sklypo savininkas ir kiti asmenys, bet ir tada, kai tokia žemė yra užimama kitokiu būdu, pvz., ji apariama, užsėjama ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N438-1330/2010, N575-362/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog į užėmimo sąvoką patenka ir medžių ar krūmų sodinimas, kai savininkas be papildomų pastangų ar derybų su juos pasodinusiu asmeniu negali laisvai naudotis savo nuosavybe, kartu tokie veiksmai parodo kitiems žmonėms, kad užvaldytas žemės plotas yra kažkieno naudojamas ir kažkam priklauso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-15-693/2019). Atsižvelgiant į tai, kad S. K. valstybei priklausančiame žemės sklype ne tik savavališkai pastatė medinę malkinę, lauko židinį ant išbetonuoto pamato, bet ir pasodino obelaites bei dekoratyvinį medį, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties objektyvųjį požymį – valstybinės žemės užėmimą.
7. Advokatė savo skundą grindžia ir tuo, kad neįrodyta, jog S. K. tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį žemės sklypą, kadangi tikslių sklypo ribų nustatymas reikalauja specialiųjų žinių. Apygardos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais, todėl yra atmetami. Priešingai, nei teigiama skunde, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai S. K. veiksmuose nustatė tyčią ir ją grindė byloje surinktais įrodymais, t. y. tuo, kad dar 2010 m. buvo atlikti jai priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai (b. l. 18-22), todėl S. K. žinojo savo žemės sklypo ribas, jas suderino ir pasirašė (b. l. 6-8). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad 2010 m. rugpjūčio 14 d. S. K. pateikė prašymą SB „Š.“ pirmininkui, kuriuo prašė leisti nusipirkti šalia jos sklypo SB „Š.“ žemę, kuri šiuo metu yra be savininko (b. l. 36), o 2020 m. gruodžio 15 d. prašymą leisti išsipirkti šalia esantį sklypą pateikė SB „Š.“ valdybai (b. l. 37). Šie duomenys patvirtina aplinkybę, jog S. K. žinojo ir suprato, kad greta jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo esantis žemės plotas jai nepriklauso, tačiau sąmoningai šį plotą užėmė ir naudojo kaip savo.
8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šiuo atveju būtina įvertinti ne tik formalias nustatyto pažeidimo sąlygas, bet ir tai, ar padarytas pažeidimas savo pavojingumu sukelia teisės ginamiems objektams realią žalą ir nuostolius. Apygardos teismo vertinimu, savavališkas statinių statymas ir medžių sodinimas svetimame žemės sklype neabejotinai sukelia realią žalą, kadangi sklypo savininkas be papildomų pastangų ar derybų su statinius pastačiusiu ir medžius pasodinusiu asmeniu negali laisvai naudotis savo nuosavybe. Kartu tokie veiksmai parodo kitiems žmonėms, kad užvaldytas žemės plotas yra kažkieno naudojamas ir kažkam priklauso. Todėl remiantis visu tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad šis administracinis nusižengimas atitinka pavojingumo reikalavimą.
9. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apygardos teismas nenustatė jokio teisinio pagrindo ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutartis paliekama nepakeista, o S. K. atstovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
S. K. atstovės advokatės Renatos Šablovskajos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.